Kur kablelį padės valdžia?
Atsižvelgdami į kultūros ministro, kultūros paveldo komisijos, Panevėžio nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos paklausimus, ar bendruomenė, kuri siekia išsaugoti kino teatrą „Garsas“, mato išeitį iš konflikto dėl Panevėžio savivaldybės žadamo nugriauti seniausio, vienintelio tokio išlikusio ir veikiančio Lietuvoje kino teatro „Garsas“ jo rekonstrukcijos į Stasio Eidrigevičiaus menų centrą (SEMC) metu, pranešame – TAIP! mes siūlome išeitį, siūlome kitą, patrauklią, perspektyvią vietą, kur galėtų būti įkurtas SEMC, tai yra šimtametis buvusio Panevėžio konservų fabriko pastatų ansamblis, esantis pačiame miesto centre.
2020-04-22 paprašėme visų institucijų vadovų, o svarbiausia Panevėžio miesto mero, į kuriuos kreipėmės, bendrai apsvarstyti bendruomenės pateiktą siūlymą, Eidrigevičiaus menų centrą (SEMC) įkurti buvusiame Panevėžio konservų fabrike. Prestižinėje miesto vietoje, istorinėje miesto dalyje (įrašyta į LR Kultūros vertybių registrą u.k.31872). Kranto g. esantis pastatų kompleksas yra pripažintas kultūros paveldo objektu. Tačiau jis jau 21 metus keliauja iš vienų šeimininkų rankų į kitas, yra griūvantis ir apleistas. Ši padėtis gadina bendrą Panevėžio miesto centro veidą, yra neišnaudojama viena gražiausių vietų Panevėžio mieste su vaizdu į Senvagę ir atsiveriančia miesto panorama.
Atsižvelgiant į bendruomenės prašymą skirti SEMC numatytą vyriausybės ir savivaldybės finansavimą įkuriant SEMC ten. Tokiu būdu būtų pasiektas kompromisas: pirma, išsaugotas seniausias, toks vienintelis Lietuvoje išlikęs sėkmingai veikiantis kino teatras „Garsas“, antra, įkurtas naujas menų centras išsaugotame bei atnaujintame konservų fabrike, kuris šiuo metu, kartu su investiciniu projektu, pritaikytu kultūros paskirčiai, parduodamas privačių asmenų.
Šioje vietoje menų centras puikiai pristatytų Aukštaitijos sostinę, tarnautų kultūros paskirčiai ir sustiprintų, apjungtų mieste išsidėsčiusias kitas kultūros įstaigas: Dailės galeriją, Gabrielės Petkevičaitės – Bitės biblioteką, kino teatrą „Garsas“ ir bendruomenių rūmus. Taip būtų įgyvendintas miesto atsinaujinimo tikslas išsaugant, suremontuojant esamus, svarbius bendruomenei kultūros objektus ir atrestauruojant griūvantį kultūros paveldą pačiame miesto centre. Savivaldybė turėtų galimybę įgyvendinti savo siekį: skelbiama informacija (www.panevezys.lt), kad „Panevėžio mieste kultūros paveldas nėra gausus, likusius paveldo objektus reiktų ypatingai puoselėti, jų vertinimo būdai turėtų atspindėti Panevėžio paveldo būklę. Siekiant išsaugoti kuo daugiau vertingų paveldo objektų, reikia toliau vykdyti Panevėžio pastatų vertybinę-paveldosauginę inventorizaciją ir, reikalui esant, papildyti saugotinų objektų sąrašus“.
Nesusikabėjimas, neišdiskutavimas su bendruomene, neatsižvelgimas į peticiją dėl „Garso“ išsaugojimo su daugiau nei 4000 parašų, kino ir kultūros bendruomenės, Europa Cinemas generalinio direktoriaus prašymus; į pastabas ir pasiūlymus SEMC projekto įgyvendinime, negali virsti tokia didžiule netektimi visai Lietuvai prarasti kino teatrą. Negalima dėl pastato supriešinti žymaus menininko su didžiule bendruomene, supriešinti menininkus, architektus, istorikus, paveldosaugininkus, kultūros projektą bandant įgyvendinti griaunančia jėga, išplešiant iš bendruomenės ir šalies kino istorijos ir miesto simbolį. Negalima nematyti su SEMC projektu padarytų pažeidimų, iškeltų klausimų, kurie šiuo metu nagrinėjami prokuratūroje, ignoruoti VTPSĮ pripažinto neteisėtu SEMC statybos leidimo.
SEMC Projekto parengimui šiai dienai sunaudotos lėšos negali būti priežastimi atsisakyti nutraukti „Garso“ rekonstrukcijos projektą, vardan visuomenės intereso; ignoruoti bendruomenę, žinovus, įstatymus, žinant, kad Europos sąjungos paramos tikslas yra kurti, gerinti, o ne griauti, atimti, sunaikinti. Nes šiuo konkrečiu atveju kultūros įstaiga „Garsas“, kurios pagrindinis tikslas kino sklaida, tikro plačiaekranio kino teatro funkcija, būtų sunaikinta prisidengiant rekonstrukcija. Todėl dar kartą prašome visų, susivienykite ir priimkite palankų sprendimą Panevėžio miestui, jo bendruomenei, Lietuvos istorijai ir paveldui, SEMC kurti buvusiame konservų fabrike arba statyti kitoje, tinkamoje tam, vietoje. Prašome pažiūrėkite į viską naujai.
GRIAUTI NEGALIMA IŠSAUGOTI. Kur kablelį padėsite Jūs, Mere?
Jus jau nepykite bet tai šulerizmas . Pirma, tas kino teatras dvelkia sovietizmu ir jam neįmanoma pačiam išsilaikyti vykdant ūkine veikla , o tai papildomos išlaidos ir miesto biudžetui toliau jį duotuojant . Kam ? tam kad patenkinti kai kuriu iniciatorių Panevėžyje taurius prisiminimus ? gal tada tie žmonės patys galėtu imtis veiklos ir pernuomoti jį iš savivaldybės bei pritaikyti jį kitai veiklai ? . Antra , seno konservu fabriko pritaikymas naujai paskirčiai pareikalaus papildomu išlaidu to kas šiandiena išskirta ir suderinta , keičiant projektą ir vėl derinant jį iš naujo finansavimą bus prarastas ne tik laikas bet ir esamos lėšos ..mes slenkame į krizę . Trečia , koncervų fabriko rekonstrukcija tai jau visai kito tipo statybos darbai kuriuos teks suderinti su KP departamentu . Šalia netoli yra PST kontora nesunku apsilankyti ir paprašyti tu darbu preliminarios sąmatos , plius tai ko paprašys esamas pastato šeimininkas BG , su tuo investiciniu projektu . Nesu aš šalininkas tokiu projektu , man nepatinka stiklo ir betono paminklai kuriuose įamžinamos idėjos neturinčios praktinio pritaikymo plačioje visuomenėje .Kaip man tai reikia kito sprendimo kuris leistu pritraukti daugiau jaunimo ir gyvasties į senamiesti ..
Sovietizmas pakeičiamas nauju “moderniu” monstru. Viena nesuvokiama, konkurso metu išrinktas tūris mažiausiai integruotas į aplinką, juk galima būtų( ir pritarčiau) rekonstruoti su priestatu, nesudraskant ir taip skurdaus Panevėžio istorinio centro. Juk turim geriausią pavyzdį – Petk. Bitės bibliotekos rekonstrukciją. Šiuo atveju, arba pritrūko profesionalumo, arba tai paprastas chamizmas.
Algimantui .. informacijai . Nugriauti ir pastatyti nauja pigiau nei prisirišti prie seno ir ji rekonstruoti tais reikalavimais kurie galioja šiandiena naujiems pastatams . Vargiai toks pastatas turi ka nors bendro su miesto senamiesčio įvaizdžiu . Tai vienas tu nepaaiškinamu istorijos skersvėju kai žmonės prisirišą prie daikto kaip inkaro .. tam kad būtu į ka įsikibti šiame sparčiame pokyčiu pasaulyje . Permainų baimė viena esminė mūsų visuomenės problemu . Pastatykite už to ‘griozdo’ greito aptarnavimo restoraną Mac donald ir žiūrėkite kaip keičiasi tas rajonas ir jo populiarumas , o jau pagal tai daryti sekančius sprendimus plėtros projektuose .
Pagal Jus, tai nei vienam pastatui negali būti daugiau metų nei 50, visus reikia griauti ir statyti kažką naujo, kad žmonės neprisirištų? Tai su tokiu mąstymu ką šiai dienai turėtume Lietuvoje? O, tiesa, dar siūlyčiau atkreipti dėmesį į paveldov ir nacionalinio saugumo įstatymus, kuriuose rašoma apie objektų išsaugojimą, piliečių teises ir visuomenės interesą bei kokią reikšmę tai vaidina nacionaliniame saugume. Daugiau neturiu ką pakomentuoti,jei jau kalbate apie McDonalds…..Vietoj Filharmonijos salę Olialia pupytėms???
Man atrodo kad Jus be reikalo čia rūstaujate ir problema dangstote menais . Jei tam kino teatro pastatui nesurandame realios paskirties reikia ji griauti ir statyti ka nors naujo , labiau praktiško . Filharmonija nuo to tikrai nenukentės , menui svarbios erdvės kurių aplinkui pilna Panevėžyje neišnaudotų. Reikia spręsti miesto senamiesčio problema , kaip į ji sugrąžinti verdantį gyvenimą , manau to siekia ir savivaldybė su meru . Įstatymus galima pakoreguoti ir ta pastatą išbraukti iš KP registro , nesu fatanas tokio neūkiškumo .
Jūs bent kiek žinote esamą “Garso” situaciją? Niekas neieško Garsui jokios kitos paskirties, jo pagrindinė paskirtis plačiaekranio kino teatro salė, kino demonstravimo pagrindinė veikla. Tokį kino teatrą turime vienintelį Aukštaitijoje (ir čia nekalbame apie komercinio UAB kino sales).Jame tik galima būtų praplėsti veiklas, kaip ir buvo daroma anksčiau:konferencijos, koncertai, papildomi kiti renginiai. Lietuvos kultūros politika įsipareigoja užtikrinti kino sklaidą ir ji yra remiama kaip meno šaka.Siauro mąstymo esat p.Stasy arba, tiesiog, užzombintas griovėjų.
Visko gali būti kad mano galimybės pamatyti to sovietinio kino teatro ‚Garsas‘ potencialą ne tokios plačios kaip Jūsų , o gal Jūs kiek pervertinate to sovietinio architektūrinio šedevro patrauklumą visuomenėje ? .:) Vienu ar kitu atveju aš atviras idėjoms ir paaiškinimams kas lėmė jog tas pastatas liko visuomenės pamirštas , o savivaldybė jo kratosi .
Jis nepamirštas visuomenės, netgi priešingai. Visuomenė įrodė, koks jis jai svarbus. Šitos savivaldybės vadovas kratosi, bet kas jis toks yra palyginus su Garsu ir jo istorija… Prieš gaišindami kitus pasamprotavimais, paanalizuokite Garso veiklos ataskaitas, lankomumą, palyginkite su kitomis įstaigomis, pasidomėkite architektūros, kino istorikų, paveldosaugininkų išvadomis ir tikiu, nebereiks čia ieškoti atsakymų ir piršti savo nuomonės. Viso geriausio.
Nepalyginamai didesnis prapadimas būtų Lietuvai netekti kino teatro, nei rekonstrukcijai, kuri vykdoma įstatymų pažeidinėjimu, kuriai skirtai 3mln.iš ES, kuriuos gali tekti grąžinti, dėl neteisėto pinigų įsisavinimo, nekalbant apie tai, kad kino teatro netektis kaip paveldo objektas yra sunkiai įveryinamas pinigine išraiška. O Garsas yra daugiausia pajamų uždirbanti miesto kultūros įstaiga. Dotuojama, su kultūros ir nekomercinio kino sklaidos regione tikslu, kuri yra prieinama miestiečiams. Nuo kada kultūros įstaigas paverėte pelno siekiančiomis organizacijomis?
Privalome Išsaugoti kino teatrą, mūsų miesto istorijos simbolį,. Už šį pasiūlymą pasisakė ir Valstybinė kultūros paveldo kimisija. SEMC kurti NE GARSE, o kitoje vietoje.
Tik komercijos dėka ta kultūra ir gali gyventi ir išgyventi . Jei savivaldybė nepritraukia miestiečiu pakankamai į savo viešas erdves ji praranda ne tik pajamas iš verslininku bet ir elementarius savivaldos manicipalinius mokesčius ,. ..parkavimas , prekybinio bei reklamos ploto apmokestinimas ir t.t .Miręs miesto centras štai kur problema . Dėl kino teatro nuomone jau išreiškiau , jei įstaiga renka pinigus už savo paslaugas ji privalo save išlaikyti ., arba tas paslaugas teikti nemokamai su pilna dotacija savivaldybės ..gal tai irgi viena iš galimu išeičių sprendimu . Neturi mūsų visuomenėje likti įstaigų kurių veiklos statusas neapibrėžtas konkrečiais didžiais .
Tai pagal Jus gal valstybei iš vis nebereikia ir Kultūros ministerijos, nereikia remti menininkų? Daryti norit iš visko verslą? Kuri kita biudžetinė įstaiga save išsilaiko Panevėžyje??? Ar SEMC save išsilaikys?! Ar MO su tokia stipria komanda, programa, neprašo pagalbos Vilniaus savivaldybės? O ar išsianalizavote Garso veiklos ataskaitą 2019metų? Palyginot su kitomis. Spėju, kad ne. Rašot miręs miesto centras, tai, kad griūvėsiai vien Konservų fabtikas kokia teritorja!, Vasario 16 yrantys pastatai. Apie ką Jūs kalbat…..griauti Garsą??? Kai į Dailės Galeriją investuojama mln.kur per metus apsilanko apie 15tkst.lankytojų ir tai dažniausia nemokamai, tai gerai??? Kai SEMC planuojama komercinės patalpos kavinei, knygynui, vaikų žaidimų kambariui, tai čia parama verslui? Kai aplink toje gatvėje jau dirba verslas, jau veikia knygynas, jau yra studijos vaikų ugdymui. SEMC tai gakimai blefas, tai tikslas naujų statybų, o ne grandijozinis pasaulinio lygio menų centras. Ar matydamas, kaip šiuo metu atrodo Panevėžio kuktūros įstaigos,bendruomenių rūmai, pasitikite tokio šeimininko paistalais, kad SEM bus sėkmingas……Pasidomėkite ką per metus nuveikė popierinė įstaiga SEMC, kiek biudžeto pinigų išleido, kaip administruoja www puslapį, fb paskyrą, įvertinkite komunikaciją. Apgailėtina.
+ + +
Nesuprantama, kuo gi kliūva tas kino teatras ‘Garsas’, kad jį būtina nugriauti ?
Nesuprantu, kodėl nesikiša asmeniškai S. Eidrigevičius – negi jam malonu savo meno centrą regėti ant ‘Garso’ griuvėsių ?
Kaip kino meno nugalėtoją bent Panevėžyje su savo tapybos darbais ?
Kažkas nemaloniai klaikaus …
Matyt supranta jog tam miestui reikia labai didelio žingsnio į priekį, tegul ir ne visai tokio kokio tikėtasi . Smerksite ir sakysite jog nereikia SEMC ? o kokia kita išeitis ? palikti dar viena sovietinės atminties istorinį reliktą kuriam jau daug metu neišeina pritraukti miestiečiu dėmesio . Tai kad čia ant karštųjų bandoma apeliuoti tam tikros grupės suinteresuotu tas lėšas kitur nukreipti neįrodo didelės vertės to seno pastato . Kaip panevėžietė minėjo lieka tik vienas klausimas kaip priversti nauja projektą atlikti jam skirta paskirti , minimaliai ji dotuojant iš savivaldybės . Menas neprivalo būti visu 100 pr. dotuojamas , komercija jame turi užimti svarbia vieta . Kuo ankščiau tai suprasime tuo greičiau išgyvendinsime meno kaip nepasiturinčios motušės įvaizdį .
Straipsnis tarytum skerspjūvis atskleidžia valdžios KURTUMĄ Panevėžio bendruomenės poreikiams. Savivaldybės dabartiniai atstovai įsteigę KOMITETĄ prisiekė TARNAUTI miesto bendruomenei. Kai bendruomenė VALINGAI, surinkda 4000 parašų, pareiškia, kad ,’GARSO’ K.C. yra būtina išsaugoti – valdžia lieka ABUOJI šiai pasireiškusiai mistiečių valiai ir prašymui.
Kitas dalykas – net RACIONALIAI mąstant, vykdant ilgalaikį didelės vertės projektą, reiktų nagrinėti ir alternatyvius pasiūlymus. Šiuo metu BENDRUOMENĖS siūlymas atnaujinti griūnantį kultūrinio paveldo pastatą, miesto istorinėje dalyje miesto VALDŽIA atmeta net NESVARSČIUSI. Akivaizdu, kad miesto valdžia pasiklydusi laike — toks atstovavimas primena gūdžius TARYBINIUS laikus.
Manytina, kad toks merų savivaldžiavimas yra ir visos LIETUVOS problema.
+ + +
SEMC nėra miesto bendruomenės noras. Tai vieno arogantiško žmogaus projektas, stumiamas visai nepaisant bendruomenės norų, prašymų, parašų.
Mieste skursta esamos galerijos, lankytojų tie patys 20 veidų, o pasišauta statyti gigantišką statinį, kuris sudarkys senąją miesto dalį.
Šiuo laiku pradėti tokias statybas neadekvatu.
Juk bus atstatoma Besparnio sodyba.
Ten gali būti ekspozicija.
Jei jau meras rūpintųsi miestu – geras pasiūlymas daryti galeriją buvusiame konservų fabrike.
Ir paminklosauginis pastatas bus atkurtas ir galerija.
+ + +
Tai klaiku, bet dėsninga. Nes galia (valdžia) – mažumos rankose. Mažumą lengva nupirkti, kitokiais būdais daryti jai poveikį.
Kas turi pinigų, tas….
O kas neturi jų, tas…
Kai trūksta demokratijos, bujoja absurdas, visuomenės interesą pamina piniguočių ir korumpuotų politikų intrigos.
+ + +
Kai trūksta demokratijos, išsišokėliai, prasisiekėliai, užgrobę elito vietas, labai greitai visu savo bedvasiu „grožiu” atsiskleidžia…
Nerimstančios aistros dėl esamo kino teatras ‘Garso’ griovimo, rekonstrukcija to nepavadinsi, kas yra dabar deklaruojama, dar ir dar kartą parodo, kad taip ilgai besitęsiantis Panevėžio mero nenoras susikalbėti su daugeliu miestelėnų, tik įrodo esamus asmeninius inteteresus, sietinus su milijoninės vertės naujomis statybomis, antraip tokio užsispyrimo, įstatymų nepaisymo neįvardysi.
Pasaulinėje praktikoje yra ne vienas puikus pavyzdys, kai siteikus naujas paskirtis yra išsaugojimi istoriniai statiniai. Sumodetnintas autentiškumas tik padidina juose įsikūrusių institucijų vertę.
Manau, gerbiamas Stasys Eidrigevičius pats turėtų būti tuo suinteresuotas, taip pademonstruodamas meilė ir pagarbą miestui, kur kažkada gyveno, kūrė, kur užgimė, kaip dailininkas.
Visi puikiai žinome, kad bet koks senamiestis nėra to paties stiliaus, laikmečio pastatų kolekcija, tai istoriją liudijantys objektai, kurių vertė apibrėžiama ne vien architektūrinių sprendimų unikalumu, bet ir visuomeniniam gyvenimui turėjusią kultūrinę, politinę vertę, ką mes duotoju momentu ir matome ‘Garso’ kontekste.
Istorijos nepakeisime, jei manoma, kad nugriovus vienokio ar kitokio laikmečio pastatus, išplėšime mums nepatinkančius puslapius, klystate. Taip pasielgdami mes save, savo vaikus nuskurdiname, parodome pavyzdį, kaip nereikia elgtis.
Visgi turiu viltį, kad įtakingos jėgos nulems šių dviejų aptarinėjamų objejtų išlikimą. Tai būtų labai progresyvus žingsnis link Panevėžio miesto istorinės atminties išsaugojimo.
+ + +
Kaip panevėžiečiui tikrai gėda dėl konservų fabriko. Būta gražaus pastato ir mano nuomone, tai jį pirmiausia reikia gelbėti. Tokios vietos ir turi būti skirtos menininkams.
Pagalvokim apie tai, kad prasidėjus krizei, o jinai jau prasidėjo, tai paramos bus mažinamos. O mirštančiam (turiu mintyje, kad mažėja žmonių) Panevėžiui bus didelė našta. Nepakeliama.
Ambicijos statyti naują brangų pastatą yra nepateisinamos. Išsaugokim, tai ką turime vertingo.
Matau, kad komentuodamas Stasys nesupranta jog KC Garso išlaikymas kainuoja miestui centus palyginus su tuo kiek kainuos išlaikymas vadinamo menų centro stovėdamo pustuščio. Vien 2019 miesto savivaldybė už nieko neveikimą įstaigai S. Eidrigevičiaus menų centrui skyrė per 90 000 eurų. O tuo tarpu miesto medikai COVID 19 pandemijos metu realios pagalbos iš miesto valdžios nesulaukė. Kas laukia to monstro ateity? Kur tie darbai ir kokia jų tikroji vertė kur pažadėjo padovanoti Stasys Eidrigevičius. Kodėl miestiečiai yra šantažuojami nes neva jei nebus nugriautas sekmingai veikiantis ir atsigaunantis kino teatras negausime S.Eidrigeviciaus mistines kolekcijos! Tai čia tokia Mindaugo Kvietkausko kultūros politika???
Geras (skaičių) komentaras. Tik kas tos “įtakingos jėgos”?
Yra tradicija joms (Dievui) melstis. Bet šis atvejis turbūt ne tas.
Tikros demokratijos sąlygomis, šia įtakinga jėga, galėtų būti visuomenė. Jei ji turėtų teisę ne tik valdžią rinkti, bet blogai dirbančius, pamiršusius kam tarnauja, ir ATSTATYDINTI…
Gaila, kad apie tokią piliečių teisę nekalba nei viena, rinkimams besiruošianti partija.
Bet turiu viltį, kad tokią teisę, anksčiau ar vėliau turėsime.
+ + +
Būtina, kad nė vienas nesijaustų Seime, savivaldybėje „Carj, bog i voinskich načalnik”, galintis ignoruoti piliečių nuomonę. Kad žinotų, jog, kaip įdavė tau portfelį bei fotelį, taip gali pareikalauti palikti juos abu kabinete ir atlaisvinti kabinetą.
Gėda Panevėžiui dėl autobusų stoties. Tikrai svarbesnis pastatas. Konservų fabriko pastatas kelia pasibjaurėjimą miesto valdžios neveiklumu.
Niekaip nesuprantu tokių ambicijų statyti naują, brangų pastatą, kuris bus tuščias. Ar mažai vietos Dailės galerijoje? Ten puikiausios erdvės.
Pritariu idėjai nupirkti iš privačių asmenų konservų fabriką ir jei jau reikia atskiro pastato, tai jį pritaikyti Eidrigevičiaus darbams.
Jokių kultūros centrų ar parodų penktame aukšte, to niekur nedaro. Pono Stasio paroda numatyta eksponuoti taip. Kas galėtų paneigti, kad prisidengus centru, neatsiras verslo konferencijos ar kokios biudžetinės organizacijos, kurioms visai nerūpi kultūros reikalas. Miesto taryba palieka likimo valiai miesto istorijai svarbų paveldo objektą , ten gali restauruoti išpirkę, net nebando derėtis . Miestui reikalinga koncertų salė, Garsas turi akustiką. Nedaug reikia iki jos rekonstrukcijos. Dauguma panevėžiečių pritaria konservų fabriko rekonstrukcijai. Garso salė privalo išlikti , mums reikia kokybiško ir šiuolaikiško kino teatro, centro projekte siūlomas visiškai netenkinantis variantas, tokį galima turėti bet kokioje mokykloje.
Jokioje šalyje kultūra pati iš savęs neišsilaiko. Pastato Garsas tūris įgalina mieste turėti Europos renginius ir sovietizmas tam pasitarnavo , nes panevėžiečiams siūlo tikrai netinkamą, brangų, negražų archoitektūrine prasme, be charizmos patatą- brėžnevinę dėžę. Juk aišku, kad geresnio kino teatro niekada nebepastatysime. Prašau nesikėsinti į valstybei ir panevėžiečiams svarbų statinį.
S. E. vertinau dar nuo sovietmečio kaipo kultūros žmogų.
Pastaruoju metu kažkur perskaičiau, jog jis, esą, palaikąs „Garso” griovimą… Jei iš tiesų taip, jei palaiko GRIOVIMĄ, tai ar jis vis dar kultūros žmogus? Nieko nepadarysi, laikas keičia žmogų. Tik…
Ar miesto pastatai be savo ILGOS istorijos, su tuščiomis sienomis, nesugėrusiomis amžių atminties, sukuria jo gyventojams saugumo, pasitikėjimo ir susiliejimo su supančia aplinka jausmą, pririša juos prie savo miesto nematomais saitais, žadina jam švelnius jausmus? Ar žmogus tokiame jaučiasi SAVAS ir LAUKIAMAS savo miesto? Ar jam rūpės toks miestas be atminties turinio, ar jam skaudės to miesto skausmas, ar džiugins jo džiaugsmai? Ar atskiri jo kvartalai ir rajonai taps to miesto ir jo architektūros istorijos metraščiu? Ar vis dėlto tai tik teritorija su besieliais statiniais, kurianti žmogų be „dom” ir be „ulica”. Ar toks miestas žingsnis po žingsnio, pastatas po pastato, nepaverčiamas bedvase darbo išteklių sandėliavimo vieta?
Senos miesto sienos atpažįsta net ir gatve einantį praeivį, o jis atpažįsta, visomis ląstelėmis jaučia kiekvieno pastato, kiemo dvasią. Jis eina pustušte senamiesčio gatvele, žvilgsniu glosto jo sienas, stogų ir vartų kontūrus, kaip sklandžiai jie vienas su kitu jungiasi į darnią kompoziciją, ir jie be žodžių bendrauja…
Prisimenu vieną dieną jau po Nepriklausomybės paskelbimo, kai prasidėjo senamiesčio ir naujamiesčio NT grobimo metai. Tuomet to nė neįtariau, nes tai buvo metai, kai ir troleibuso bilietas buvo prabanga, kai lioviausi prenumeruoti spaudą, todėl ir negirdėjau apie miesto išgrobimą, išsidalinimą.
Vis dar piešdama mintyse vizijas apie tai, kaip mes puikiai susitvarkysime Lietuvoje, kaip gražiai gyvensime, įžengiau į gerai pažįstamą, nes daugybę metų ja vaikščiojau, senamiesčio gatvelę ir pajutau tartum atstūmimo jėgą – tartum kažkas fiziškai stumtų mane lauk.. Apsižvalgiau, ir pamačiau, kad čia daug kas pakito, vaizdo, kurį atmintinai pažinojau, nebeliko – kadaise visada svetingai atverti vartai, pro kuriuos matydavosi vynuogienojais apaugusios sienos, buvo uždaryti ar net užkalti; atsirado kažkokių svetimkūnių, darkančių buvusią jaukią senamiesčio gatvelę… Sudarkius vaizdą, neliko ir ten amžius slypėjusios dvasios. Vėliau iš publicistinių TV laidų sužinojome, jog staiga tarp mūsų pridygo milijonierių(!), jog jie superka ne tik atskirus butus (kas net visasąjunginėse strateginėse gamyklose aukščiausiuose postuose dirbusiems buvo absoliučiai neįmanoma, jei nevogė!), ir… jie ėmėsi senamiesčio bei naujamiesčio „moderninimo”, „kad senienom nedvoktų”… Architektūrinį paveldą, estetiką, amžinas vertybes, kas suteikia miestui dvasią, jungiančią visus jo gyventojus, jie kitaip, „pažangiai” suvokė…
Neįmanoma palaikyti sveiką miesto ir žmogaus dvasią, jų darnaus sąskambio, jei jame nebus to, kas vertinama iš kartos į kartą, kas NESIKEIČIA per amžius, kas TVARU. Ta ir žmogui suteikia orumo, tvirtumo, dvasinės stiprybės, saugumo jausmo. Žmogui, kaip ir kiekvienam gyviui būtinas STABILUMAS, STABILI APLINKA – kad būtų išsaugoma bent jau KRITINĖ STABILI MASĖ visko, kad ir kokią miesto bei miestiečio gyvenimo sritį paimtum.
Mano nuomone per daug dėmesio skiriama šitam menininkui.Pirma, pas mus jis yra žinomas tik dėl skandalų su Petrausku ir su “Garsu”.Antra, šio menininko darbai yra mažyčiai , taigi jų eksponavimui nereikia didelės erdvės.Trečia, kol kas miestas neturi nei vieno darbo, taigi nėra ką eksponuoti.Ketvirta-šis žanras Lietuvoje yra absoliučiai nepopuliarus, taigi nebus lankytojų anšlago.Todėl reikia daryti išvadą, kad geriausia tuos darbus būtų eksponuoti kraštotyros muziejuje Kranto gatvėje.
Dėkui už Jūsų nuomonę, sutampančią su mano.
Tos ilgos nosys, styrančios kiekviename darbe, varo į nuobodybę.
Sunku patikėti, kad galerijoje bus pirminiai darbai, greičiausiai tai bus vien ‘genialios’ kopijos, atliktos pažįstamų draugų, duodant jiems užsidirbti ir nemirti iš bado.
Va, ką gavau:
– youtube.com/watch?v=Q9-48eW2WEo
Аудиокнига “Ледокол” читает сам автор Виктор Суворов (как Россия создала мировую войну)
ir „lydraštį”
„Neturintiems laiko skaityti Suvorovo knygą “Ledlaiužis”- galima paklausyti. Ir labai neturintiems laiko reikėtų iškalusyiti bendrų bruožų tarp Stalino ir Hitlerio. Klausytis labai malonu ir dėl Suvorovbo balso tembro ir humoro jausmo, skaitant knygą, trūksta intonacijos. Vien ką pasako sakinys “но если Гитлер был людоедом, из этого вовсе не следует, что Сталин был вегетарианцем”.
Tikrai nepasigailėsite sugaišę laiką.
Malonaus savaitgalio”
Va, ir aš sakau malonaus! – Kol gaminsite prašmatnius sekmadienio pietus, galėsite ir paklausyti…
Pšeprašam serdecznie, ir mano „informatorius” irgi visų nuolankiai atsiprašo:
„Visų atsiprašau, tik dabar pastebėjau, kad parašiau ne Suvorovo knygos adresą. Beje, internete yra ir kitų Suvorovo knygų:
– com/watch?v=veSwf7OKXN4&t=7840s
Na, tai ar ne teisus buvo tautų tėvas Stalinas, sakydamas „Doveriaj no proveriaj”?
Tai, ką Jūs parašėte, tėra tik vienas II pas. karo gabalėlis.
Kad pilnai suvokti, tai įžangai reikia perskaityti :
1. J. Pranaitis ‘The Talmud Unmasked’, 1913 m. ekspertizės išvadas.
2. A.C. Sutton knygas apie Wallstreet ir -1) bolševikų revoliuciją, -2) Hitlerio atvedimą į valdžią.
II pasaulio karo paslaptis glūdi minkštoje Persų įlankos papilvėje (Irane, Irake), pertariant W. Churchill posakį apie minkštą Europos papilvę Balkanus, kurioje dar 1938 m. D. Britanijos vadovybė pradėjo planuoti su GM / Studebaker sunkvežimių surinkimo gamyklas Irane ir Irake, ruošti darbuotojus Indijoje, būsimiems tiekimams SSSR.
Ieškoti Persian / Iranian corridor, rasite pakankamai daug duomenų, tarp kitko, G. Kasparovas labai daug atskleidė kaip Baku užaugęs.
Kažkodėl gamyklos pradėtos statyti dar 1941 m. gegužės mėnesį.
A. Hitleris gavo įsakymą iš Pasaulio Architekto pradėti puolimą 1941.05.15, bet aimanavo dėl benzino trūkumo ( kad paspausti dėl tiekimų per Ispanijos uostus iš JAV), žolė dar neauga, o eis į rytus virš 1 mln. Wehrmacht arklių, taip nusitęsė iki 1941.06.22.
J. Stalinas davė per Kominterną įsakymą KP Europoje 1941.05.15 – kovoti prieš Vokietiją, kai 1939.08.23 davė įsakymą remti draugą A. Hitlerį, neužmirškime, kad savo laiku buvo įsakyta VKP balsuoti už NSDAP ir taip atvestas į valdžią 1933.01.31. Graži draugystė iki 1939.08.23 ir labai artima draugystė iki 1941.06.22.
Drg. J. Stalinas gavo iš Pasaulio Architekto pasaulinės revoliucijos kilimo atakon dieną 1941.07.06.
Štai tada ir atveria akis ir protą Studebaker surinkimo gamyklų statyba 1941 m. gegužės mėnesį Irake ir Irane.
Skanių sekmadienio pietų ir malonios popietės pamąstymams, pasigooglinimams.
Ir kas gi tas “Pasaulio Architektas”?
Žinoma,dabar ne laikas griauti Garsą.Galbūt, dabar kaip tik palanki situacija buvusio konservų fabriko atgimimui, apie kurį kalbama jau daugiau kaip 20 metų.Užtektų jame vietos ir įvairioms kultūrinėms įstaigoms ir tai pačiai S.E. galerijai. Po metų,,kitų bus aiškiau, ar tikrai reikia Garsą sunaikinti.
Toliau skaityti Žemynos komentarą.
Turėjau neįkainojamos laimės per 15 metų dirbti šalia aristokratiško skonio ir meninį išsilavinimą gavusios, na, ir atitinkamos kilmės moters. Ką paliesdavo jos mintis ir rankos, tai virsdavo meno kūriniu, nepaprastai jaukia vieta. Ji NIEKADA NIEKO NENAIKINO, NEGRIOVĖ, tik, būdama talentinga, rasdavo būdą, kaip net ir nejaukiausią tamsią skylę paversti tuo kampeliu, kur bus jauku būti ir dirbti. Tai ir yra tikrasis talentas – sukurti grožį iš to, ką visi pabaisa laikė.
Šalia tokios asmenybės būnant, savaime nubunda ir kituose kažkur giliai užslopinti kūrybingumo daigai, ir kiti vienas po kito entuziastingai prisijungia, ir jų pulkelis vis auga, ir juos visus sujungia bendros kūrybos dvasia.
Miesto architektūrinis, dvasinis, panoraminis ir istorinis paveldas – JUNGTINĖ BENDRA JO PILIEČIŲ NUOSAVYBĖ. Niekas neturi teisės vienasmeniu sprendimu net ir mažą jo dalį sunaikinti! Net ir vyriausiojo statusą turintis klerkas, dedantis „suderinimo” parašą.
Prastai, kai mūsų visų BENDRAM interesui vadovauti imasi tie, katrų išmintis toliau tų nesiekia, kas samdosi bet ką padegti, sugriauti, nepataisomai sugadinti. Tokių net menų mokyklos diplomas negelbės. Sprendimas griauti (užuot padėjus atsiskleisti) dar kartą patvirtina, jog šliaužti gimusieji skraidyt nepajėgūs, nes ne diplomas sparnus suteikia, matyti, jausti, girdėti išmoko.
+++
Kai nori nieko nedaryti ir toliau pupsint pypke stumti laiką ..tada tikrai verta imti filosofuoti ir prisiminti kur tas gėris laikomas ir kaip Jis dūmuose atrodo ..
Na, apie nieko nedarymą kalbos nebuvo. Priešingai – apie sudėtingesnį darymą, reikalaujantį būti KŪRĖJU, o ne griovėju.
Kad griautum, pakanka turėti raumenis, griovimo techniką ar sprogmenis. Norint baidyklę gražuole paversti reikia daug ko. Bet daugiausia kūrėjo talento.
vat bus proga įsitikintį kiek teisingas sprendimas suteikti proga ta meną kurti visiems norintiems Panevėžyje . Menas neprivalo būti išskirtinis , daug svarbiau kad Jis butu arčiau to paprasto žmogaus ir jo norų . Pinigai dideli skirti tam projektui ir sprendimai bauginantis ..reikia tik mokėti džiaugtis ir ta proga išnaudoti .
Jeigu Garsas bus nugreitas, Panevezio savivaldybe pati praras galimybe pasiekti darnaus vystymosi tikslus. ‘Darnusis vystymasis – ekonomikoje, sociologijoje, aplinkotyroje, politologijoje vartojama sąvoka, apimanti visumą metodų, kuriais siekiama užtikrinti vystymąsi, tenkinantį žmonių gerovę dabartyje nesumažinant žmonių gerovės galimybių ateityje’.
Nugraunant ilgai gyvuojanti kino teatra, Panevezys praras svarbe kulturos institucija, ir taip supriesintu vietiniu gyventoju interesus, bet irgi uzkirstu galimybe sau igyvendinti vietinės ekonomikos tikslus.’Kultūros plėtra ir kultūrinių aplinkų formavimas yra svarbiausia kūrybinės bei inovacinės veiklos sąlyga, šiuolaikinėje ekonomikoje sukurianti vis didesnę pridėtinę vertę’. Norint pasiekti inovacija kulturos ekonomikoje, yra svarbu ja plesti o ne priesinti. Panevezys laimetu, jeigu abi kulturos institucijos Garsas ir S. Eidrigevičiaus menų centras gyvuotu. Vietiniai gyventojai pateike puiku pasiulyma SEMC isteikti konservu fabrike. Tokiu atveju taip pat panevezio savivaldybe atnaujintu svarbu kulturos pavelda.
Laimai .. sunku tik ryžtis pradėti , iš patirties sakau tai gana malonus užsiėmimas . Iššūkiai visada jaudina .:)