Nors Lietuva ir visas pasaulis šiuo metu išgyvena karantiną ir kol kas nėra aiškių prognozių dėl jo švelninimo ir pabaigos, Valdovų rūmų muziejus savo lankytojams pristato ne tik virtualias staigmenas. Šiuo ypatingu laikotarpiu ruošiamasi ne tik įdiegti patikimą lankytojų apsaugos sistemą pasibaigus karantinui, bet ir nustebinti dideliais pokyčiais Valdovų rūmų muziejaus pirmojo maršruto „Istorija, archeologija, architektūra“ ekspozicijose: nuo šiol čia bus galima pamatyti ir tai, kas nebuvo matoma, kas ilgus amžius buvo paslėpta po žeme, – autentiškus medinius polius, į kuriuos rėmėsi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos mūrai, statyti pelkėtoje Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje.
„Tai labai įdomi, informatyvi ir nauja archeologinė medžiaga iš 2014–2015 m. antrojoje Valdovų rūmų dalyje vykdytų tyrinėjimų, kurie itin pagarsėjo, kai archeologai aptiko, manoma, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laikus menantį auksinį vyrišką žiedą. Pastarasis radinys visai netrukus papuošė Valdovų lobyno ekspoziciją, o masyvūs mediniai radiniai iki parodymo lankytojams turėjo nueiti tikrai ilgą bei sudėtingą konservavimo ir restauravimo kelią. Dėl šios priežasties pastaruosius kelerius metus didesnius pokyčius išgyveno antrajame maršrute pristatomos atkurtų istorinių interjerų ekspozicijos, kurios buvo nuolat papildomos naujais eksponatais, o šiandien dalis archeologinių medinių vertybių, architektūrinių konstrukcijų jau užėmė savo vietas pirmajame maršrute ir kantriai laukia karantino pabaigos bei smalsių lankytojų dėmesio“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas, pabrėždamas, kad pasaulinė pandemija galbūt trumpam ir pertraukė tiesioginį muziejaus bendravimą su lankytojais, bet tikrai nesustabdė intensyvaus ir prasmingo muziejininkų darbo.
Minėtų tyrimų metu jungtinė Valdovų rūmų muziejaus ir Vilniaus universiteto archeologų bei kitų sričių mokslininkų (istorikų, dendrochronologų, restauratorių) grupė antrojoje Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų dalyje, kuri buvo atverta lankytojams 2018 m., t. y. rytinio korpuso šiaurinio priestato rūsiuose (arba kitaip – vadinamuosiuose Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Bonos Sforkos (Sforcos) bokšto požemiuose) iš viso rado kelias dešimtis įvairių XIII–XVII a. medinių konstrukcijų elementų, tarp jų – ypatingi XVI a. vidurio mediniai poliai, galbūt seniausio Lietuvoje išlikusio XIII a. pabaigos namuko su grindimis fragmentai, XIV a. vidurio unikali kalno papėdėje buvusios griovos šlaito sutvirtinimo konstrukcija.
„Šioje Šventaragio slėnio vietoje XIII a. pabaigos Ankstyvosios mūrinės pilies statyba tarsi tilpo ant pelkėmis apsupto, bet tvirto sausumos rago, o vėliau pilis plėtėsi į šlapią, pelkėtą aplinką, kurios nestabilų gruntą išmanūs to meto statybininkai sugalvojo sutvirtinti mediniais poliais bei klojiniais. Akivaizdu, kad šis jų sprendimas sutvirtinti gruntą po mūrinių statinių pamatais tikrai pasitvirtino, o šiandien pelkėje užsikonservavusios bei randamos medinės konstrukcijos mums labai pasitarnauja ir moksliniais tikslais – taikydami dendrochronologinius tyrimų būdus, galime pusmečio tikslumu datuoti čia vykusias statybas“, – sako Valdovų rūmų muziejaus archeologas Egidijus Ožalas.
Jo teigimu, apie istoriją, archeologiją bei architektūrą pasakojančiame pirmajame muziejaus maršrute nuspręsta eksponuoti per dvidešimt XVI a. 5 deš. datuojamų medinių polių, kurių ilgis siekia nuo 0,7 iki netgi 3,4 metro. Tai laikotarpis, kai tapęs faktiniu Lietuvos valdovu Žygimantas Augustas (1544/1548–1572) pratęsė jo tėvų pradėtą renesansinės didžiųjų kunigaikščių rezidencijos plėtrą ir pastatė vadinamuosius Naujuosius rūmus. Apie čia vykusias valdovo statybas, kurias prižiūrėjo ir medžiagomis rūpinosi Jonas Ulrichas Hozijus (Johann Ulrich Hosius), byloja ir poliams pasirinkta mediena – juodalksnis. Gali būti, kad iki tol naudotus gerokai brangesnius ąžuolinius ir pušinius polius patyręs statytojas pakeitė daug pigesne, iš šalies neeksportuojama mediena, nusižiūrėjęs į populiariausias to meto grunto tvirtinimo technologijas statant tiltus, kanalus ir kitus statinius Olandijoje. Beje, Žygimanto Augusto statybų Vilniuje prižiūrėtojas Jonas Ulrichas Hozijus buvo garsaus vokiečių kilmės Vilniaus pilininko Ulricho Hozijaus sūnus ir kardinolo Stanislovo Hozijaus brolis, trumpai pats buvęs Vilniaus pilininku ir tapęs Viršupio, kur buvo medinė valdovo vasaros rezidencija, seniūnu. Neabejotina, kad jis, kaip ir tėvas, buvo gerai susipažinęs ir su olandų statybos papročiais, tad juodalksnio panaudojimas nebuvo atsitiktinis.
Valdovų rūmų muziejaus aukščiausios kvalifikacinės kategorijos keramikos ir medienos restauratorės Deimantės Baubaitės teigimu, nors poliams panaudotas juodalksnis ir restauratorių grupei tapo tikru iššūkiu, akivaizdu, kad Žygimanto Augusto statybų prižiūrėtojas pasirinko ne tik išmanų būdą, bet ir labai tinkamą medžiagą pelkėtam gruntui sutvirtinti bei tinkamos statybų aikštelės mūriniams statiniams paruošti.
„Galima neabejoti, kad juodalksnis buvo pasirinktas žinant jo šskirtinę savybę gerai išlikti ir išsaugoti fizines savybes vandenyje. Mes ir patys tuo įsitikinome: archeologinių tyrimų metu iškastų medinių polių smailioji dalis, kuri visą laiką slėpėsi šlapiame grunte, buvo labai tvirta, o viršus – trapus ir pažeidžiamas. Žinojome, kad džiūdama ši mediena trūkinėja, todėl teko įdėti nemažai pastangų sugrąžinant jai pradinį pavidalą“, – pasakoja restauratorė, pridurdama, kad visi per 2014–2015 m. archeologinius tyrimus rasti mediniai radiniai – poliai, namukas su grindimis ir šlaito sutvirtinimo konstrukcija – buvo konservuoti vienu metu. Šiam procesui pasirinktas pigiausias ir gana patikimas konservavimo cukrumi būdas, o iš viso tam prireikė net 4 tonų saldžiosios medžiagos.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto laikų statybas menantys mediniai poliai – pirmieji, tačiau ne vieninteliai eksponatai, praturtinantys Valdovų rūmų muziejaus pirmąjį maršrutą. Per kelerius metus žadama šio maršruto ekspozicijoms paruošti ir kartu su poliais rastą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino (1316–1341) pirmtakų laikus primenantį medinį namuką su grindimis bei išskirtinę šlaito sutvirtinimo konstrukciją.
Artimiausiu metu archeologijos ekspoziciją taip pat papildys vos kelias dienas prieš karantino pradžią atidarytoje parodoje „Archeologijos atodangos: nauji tyrimai Valdovų rūmuose“ pristatomi 2019–2020 m. Valdovų rūmų požemiuose atliekant archeologinius tyrimus aptikti radiniai: XIII a. pabaigos – XIV a. keramika, juvelyriniai dirbiniai, unikalių importinės keramikos ir stiklinių taurių šukės, rytietiškos abstrakcijos šachmatų figūros ir zooarcheologinė medžiaga. Beje, šią parodą Valdovų rūmų muziejuje, reikia tikėtis, dar bus galima pamatyti pasibaigus karantinui.
Šiuo metu Valdovų rūmų muziejus rūpinasi ne tik ekspozicijų atnaujinimu, bet ir ruošiasi sukurti patikimą ir saugią lankytojų aptarnavimo sistemą pasibaigus karantino laikotarpiui. Siekiant užtikrinti visapusišką tiek lankytojų, tiek darbuotojų saugumą, siekiama pasirūpinti tokiam aptarnavimui reikalinga įranga ir infrastruktūra bei parengti tinkamas instrukcijas.
