Lietuviams svarbiausias aplinkosaugos klausimas – nesutvarkytos atliekos

Nors apklausa buvo vykdoma dar gerokai iki įsiplieskiant naudotų padangų gaisrui Alytuje, Lietuvos miestų gyventojai nurodė, kad nesutvarkytos atliekos – aktualiausia aplinkosaugos bėda. Taip mano beveik trys ketvirtadaliai apklaustųjų. 

Kitos reikšmingos aplinkosauginės bėdos miestiečių akimis yra per didelis miškų kirtimas (64%), oro tarša (62%) bei prasta vandens telkinių kokybė (61%). Klimato kaita susirūpinę mažiau nei pusė apklaustųjų, kenksmingomis cheminėmis medžiagomis aplinkoje – 37 procentai, o augalų ir gyvūnų rūšių nykimu – tik ketvirtadalis miestiečių.

Susirūpinimas viena ar kita problema dažnai turi sąsajų su miestiečių amžiumi, miesto specifika ar problemos matomumu žiniasklaidoje. Pavyzdžiui, vandens telkinių taršą, kaip problemą, dažniau nurodo jaunesni 18–29 metų amžiaus miestiečiai (68 %). Tikėtina, kad jaunuoliai, aktyviai leisdami laiką karštomis vasaros dienomis prie upių bei ežerų, dažniau pastebi ir vandens taršą.

Klaipėdos gyventojams oro tarša yra aktualiausias klausimas iš visų tirtų (76%), o cheminės medžiagos aplinkoje jiems svarbesnės nei kitų miestų gyventojams (46%). Nenuostabu, nes jau keletą metų uostamiesčio gyventojams daug rūpesčių kelia iš uosto sklindantys nemalonūs kvapai bei krovos metu vėjo pakeliamos cheminių medžiagų dalelės.

Šiauliečiai nurodė, kad labiausiai iš visų aplinkos problemų jiems rūpi per gausiai kertami miškai – tai  nustelbė net atliekų tvarkymą. Formuojant tokią šiauliečių nuomonę, greičiausiai nemažą vaidmenį atliko istorinių želdynų iškirtimas miesto pagrindiniame bulvare, kuriam žiniasklaida negailėjo dėmesio.

Panevėžiečiai, lyginant su kitų miestų gyventojais, dažniausiai išskyrė klimato kaitą – 61 procentas jų yra susirūpinę šia problema. Tokie rezultatai gali būti susiję su tuo, kad Panevėžio apskritis – svarbus žemės ūkio kraštas, o ekstremalūs šių metų orai (šalna pavasarį ir sausra vasarą) alino sodus bei laukus.

Mažiausia miestiečiams rūpi augalų ir gyvūnų rūšių nykimas – tik 25 % respondentų atsakė, kad tai yra Lietuvai aktuali aplinkos problema.

 „Lyginant su kitais faktoriais, tiesiogiai veikiančiais miestiečių gyvenimo kokybę, gyvūnų ir augalų rūšių nykimo lietuviai nelaiko svarbia problema. Tai, be abejo, kiek liūdina – juk, sakykime, ant išnykimo ribos atsidūrusią Baltijos menkę žvejoti laikinai uždrausta tik dabar, kai mokslininkai apie tai kalbėjo jau keletą metų. Visai neseniai LGF pristatė atnaujintą žuvies ir jūros produktų vadovą sąmoningam vartotojui „Nyksta žuvys“, kuris padės rinktis gausius išteklius turinčias, tvariai sužvejotas rūšis“, – teigia LGF direktorius Edmundas Greimas.

Kaip kitas svarbias aplinkosaugos bėdas apklausos dalyviai nurodė miesto želdynų naikinimą, grėsmes dėl Baltarusijos AE, Sosnovskio barščių įsigalėjimą, nepakankamą atsinaujinančios energetikos plėtrą, plastiko perteklių, žmonių abejingumą, aplinkosauginio švietimo stoką, neracionalų išteklių vartojimą, žaliojo verslo idėjų trūkumą ir t.t.

Pasak E. Greimo, kadangi paaiškėjo, jog efektyvus atliekų tvarkymas – visiems miesto gyventojams aktuali problema, čia labai daug galimybių pasireikšti tiek savivaldybės administracijoms, tiek savivaldos politikams. LGF direktorius taip pat pasidžiaugė, jog Lietuvos gyventojai jau pastebėjo ir klimato kaitos problemą: „Manau, jog prieš dešimtmetį tokioje apklausoje klimato kaita būtų paminėta vos keleto procentų respondentų ir laikyta nereikšminga problema. Dabar dėl žiniasklaidos, aplinkosaugos aktyvistų ir realių klimato anomalijų, kasmet užgriūvančių mūsų kraštą, klimato krizė tapo suprantama ir lietuviams. Taigi, pats laikas būtų pereiti nuo suvokimo prie veikimo.“