Prieš Lietuvoje paskelbiant karantiną, kai kurios parduotuvių lentynos buvo šluote iššluotos – buvo perkama viskas iš eilės, nors prekybininkai skelbė, kad didelio kiekio atsargų kaupti nereikia, maisto nepritrūks.
„Stebėjausi, kad kaimynai iš parduotuvės namo vilko kruopų, miltų ir makaronų pilnus maišus. Nesuprantu, kam reikia namus paversti maisto sandėliu. Stengiuosi nekaupti nereikalingų atsargų, perku ne kuo daugiau, o kuo įvairesnių masto gaminių, kad šeimos mityba būtų visavertė“, – sako joniškietė Vaiva. Jos nuomone, svarbu pirkinius planuoti ir neprisipirkti, ko nesuvalgysi, nes karantino metu išmesti nesunaudotus maisto gaminius – tiesiog amoralu.
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro darbuotojai pabrėžia – net 30–50 procentų viso maisto pasaulyje yra tiesiog iššvaistoma. Nuo pasaulinių tendencijų neatsilieka ir Lietuva – kasmet išmetama per 580 tūkst. tonų maisto. Juk visoms šioms gėrybėms pagaminti reikia didelių dirbamos žemės, vandens, darbo jėgos, laiko, transportavimo ir kitų sąnaudų bei išteklių, o išmetamas maistas didina atliekų tvarkymo sąnaudas. Koronaviruso pandemijos sukeltos krizės sąlygomis maisto švaistymo problema darosi dar aktualesnė.
Įvairių šalių mitybos specialistai pataria – karantino metu ribojant apsilankymų parduotuvėse skaičių, apsipirkinėti reikėtų protingai, kad nereikėtų švaistyti pinigų ir išmesti nesuvalgyto, sugedusio ar tiesiog nusibodusio maisto. Todėl patariama pirkinius iš anksto planuoti.
„Į parduotuvę ir iki šiol dažniausiai eidavau su sąrašu, o prasidėjus karantinui, ėmiau ypač kruopščiai planuoti apsipirkimus ir perku tik tai, ko tikrai reikia“, – sako Vaiva. Ji ir kitiems siūlo į parduotuvę eiti pasiruošus sąrašą pirkinių, kurių užtektų maždaug dešimčiai dienų.
Specialistai pataria ne tik planuoti, bet ir nekaupti ilgai negendančių gaminių, nes kažin, ar tokios atsargos duos daug naudos. Dauguma žmonių pirkdami ilgesnio galiojimo maisto gaminius dažnai apsigauna manydami, kad jie – amžini. Iš tiesų neriboto galiojimo gaminių nėra daug, pavyzdžiui, sausai laikomas cukrus ir druska, nes juose nesiveisia mikrobai. Miltai ir kai kurios kruopų, makaronų rūšys gali ilgai nesugesti laikant juos sausoje vietoje maždaug 18 laipsnių temperatūroje. Vis dėlto dauguma kitų maisto gaminių netinkamai saugant genda, keičiasi jų kvapas, skonis, išvaizda ir kt., dėl to labai svarbu juos laikyti sausoje ir vėdinamoje patalpoje, kad gaminiai nesudrėktų, neįsiveistų pelėsis ar neužpultų kenkėjai.
Nešvaistyti maisto padės dar keli patarimai: neprisipirkit per daug, gaminti tiek maisto, kiek bus suvalgyta, nuolat peržiūrėti atsargas, pirmiausiai suvartoti greitai gendančius gaminius, juos galbūt konservuoti, o kai kuriuos tinkamus šaldyti gaminius (pavyzdžiui, sviestą, duoną, kai kurias daržoves) užšaldyti ir iš kameros ištraukti tik prieš vartojimą. Na, o jei jau tenka kažką išmesti, geriausia išeitis – kompostavimas.
Šiuo įtemptu laikotarpiu taip pat pagalvokime apie tai, kad, pagaminę daugiau maisto, galėtume juo pasidalyti ir taip pradžiuginti netoliese gyvenantį senolį, kuriam dabar ypač reikia saugotis, todėl patartina nesilankyti parduotuvėse.
