Pirmadienis, 16 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Tvarkomas Panemunės pilies parkas

www.alkas.lt
2020 02 29 20:00
1
Tvarkomas Panemunės pilies parkas

medžių praretinimai Panemunės pilies peizažiniame parke atvėrė pilį, vaizdą į Nemuną | M. Jakelaičio nuotr.

Medžių praretinimai Panemunės pilies peizažiniame parke atvėrė pilį, vaizdą į Nemuną | M. Jakelaičio nuotr.
Medžių praretinimai Panemunės pilies peizažiniame parke atvėrė pilį, vaizdą į Nemuną | M. Jakelaičio nuotr.

Žinia apie prasidėjusius Panemunės pilies Jurbarko rajone parko tvarkymo darbus sukėlė visuomenės susidomėjimą. Parkų tvarkymo darbai visada susiję su medžių kirtimu, genėjimu, užžėlusių vietų valymu, retinimu, buvusio kraštovaizdžio atkūrimu. Panemunės pilies parkas priklauso valstybinės reikšmės saugomiems istoriniams želdynams. Tokiuose parkuose saugomi ne tik senieji želdiniai, bet ir pati parkų struktūra, kompozicija. Netvarkomos teritorijos savaime užželia įvairiais savaiminukais – sugriaunama parko struktūra.

Mišku pavirtęs parkas

„Panemunės, dar vadinamos ir Gelgaudų, Vytėnų pilies parkas, patektais duomenimis, nebuvo tvarkytas apie 100 metų. Natūralu, kad jis seniai prarado peizažinio parko, koks jis buvo nuo jo įkūrimo laikų – XVII amžiaus, vaizdą. Pastaruoju metu jis labiau priminė savaime susiformavusį lapuočių mišką. Šį parką tvarkyti seniai jau reikėjo. Jis yra įtrauktas į valstybinės reikšmės parkų sąrašą, – sakė Kultūros paveldo departamento (KPD) prie LR Kultūros ministerijos direktorius Vidmantas Bezaras. – Šis projektas yra geras lėšų paieškos ir veiksmų sinergijos pavyzdys, tikimės, kad tiek projektą valdantys, tiek jį įgyvendinantys asmenys parodys gražų  bendradarbiavimo pavyzdį atskleidžiant ir parko, ir pilies grožį, atveriant jo ryšį su Nemuno slėnio kraštovaizdžiais“.

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos užsakymu Panemunės pilies parko sutvarkymo ir pritaikymo lankymui projektą įgyvendina UAB „Projektas KARMA“. Tvarkymo darbai turėtų atverti pilies parko grožį, atkurti panoramines erdves, erdvinę parko struktūrą.

Kaip informavo KPD Tauragės skyriaus vyr. specialistė Margarita Karūnienė, prieš projektavimo darbus atlikti istoriniai, dendrologiniai ir numatomų žemės kasimo darbų vietose archeologiniai tyrimai. Išklausyti vietos bendruomenių siūlymai, pilių valdytojų pageidavimai, atsižvelgta į paveldosaugos specialistų pastabas. Daugiausia svarstymų, debatų ir nuomonių susikirtimų buvo, siekiant suderinti XXI a. žmonių gyvenimo sąlygas ir poreikius su XVII a. istorine aplinka. Specialioji projektų ekspertizė patvirtino, jog priimti sprendimai tenkina užsakovų poreikius ir nenusižengiama paveldosaugos principams.

Dendrologinius tyrimus atliko atestuota dendrologė Ramunė Sanderson. Ji įvertino kiekvieną 15 ha pilies teritorijoje augantį medį ir krūmą. Kaip rašoma dendrologiniame tyrime, parke augantys medžiai turi vertingų ir išskirtinių morfologinių požymių. „Tai dauguma senųjų medžių, kurių skersmuo ir aukštis daug pralenkę savo rūšies vidurkius. Prie tokių priskiriami pavieniai paprastieji ąžuolai, mažalapės liepos, pušys paprastosios, mažalapių liepų ir klevų eilės, tuopų pilkųjų eilė, – rašoma tyrime. – Seniausi ir vertingiausi parko medžiai yra paprastieji ąžuolai, paprastosios liepos, paprastieji klevai, pilkosios tuopos, baltieji gluosniai, paprastieji kaštonai, paprastosios pušys, paprastieji uosiai, baltažiedės robinijos, kurių amžius nuo 100 iki 400 metų. Tačiau didžiausią parko sumedėjusios augalijos dalį sudaro savaiminės kilmės medžiai ir krūmai, kurie nustelbė senuosius medžius ir iškraipė parko struktūrą – dalis jų bus šalinama.

Medžių praretinimai Panemunės pilies peizažiniame parke atvėrė pilį, vaizdą į Nemuną | M. Jakelaičio nuotr.
Medžių praretinimai Panemunės pilies peizažiniame parke atvėrė pilį, vaizdą į Nemuną | M. Jakelaičio nuotr.

Patars arboristas

Antradienį KPD direktorius V. Bezaras susisiekė su Lietuvos arboristų asociacijos direktorium Renaldu Žilinsku ir susitiko su parko tvarkymo darbus kuruojančios Vilniaus dailės akademijos (VDA) atstovais, siekdamas šių institucijų bendravimo parko tvarkymo procese. VDA yra dalinė Panemunės pilies naudotoja. Kaip patikino architektė, VDA lektorė, parko tvarkymo darbų koordinatorė Vidutė Povilauskaitė, pirmojo darbų etapo metu kertami tik savaime užsisėję ir tankius plotus parke suformavę lapuočiai. Istoriniai želdynai atkuriami pasinaudojus sena ikonografine ir planine medžiaga. Medžiai, kurių amžius siekia 140-180, o seniausias Gelgaudų ąžuolas turi 400 metų, ir jų aplinka bus deramai sutvarkyti. Kaip informavo VDA rektoriaus pavaduotojas ūkio reikalams Virgilijus Kirelis, senuosius ir stambiuosius medžius artimiausiu metu apžiūrės arboristas Renaldas Žilinskas, patars, kaip juos tvarkyti, pamokys, kaip teisingai genėti, šalinti sausas šakas, kad būtų atgaivinta jų laja. Projekte numatyta tinkamai sutvarkyti 120 medžių lajas. Asociacija ketina surengti seminarą, kurio metu būtų pasidalinta istorinių želdynų priežiūros patirtimi. „Apskritai Lietuvoje mažai literatūros, kaip tvarkyti istorinius želdynus. Remtume ir tokio pobūdžio leidinio išleidimą“, – sakė KPD direktorius V. Bezaras.

Medžių praretinimai Panemunės pilies peizažiniame parke atvėrė pilį, vaizdą į Nemuną | M. Jakelaičio nuotr.
Medžių praretinimai Panemunės pilies peizažiniame parke atvėrė pilį, vaizdą į Nemuną | M. Jakelaičio nuotr.

Sugrąžins peizažinio parko vaizdą

„Apžiūrėjome vykdomus darbus, mes esame patenkinti. Nuo pietinio šlaito praretinus medžius pasimatė pilis, išvalyta promenadinė alėja. Projekto esmė – sugrąžinti parkui peizažinio parko vaizdą ir statusą, kitaip sakant iš miško vėl jį paversti parku, – sakė architektė V. Povilauskaitė. – Medžių masyvai tvarkomi vadovaujantis R. Sanderson dendrologiniais tyrimais. Peizažiniams parkams būdingi statinių atspindžiai vandens telkiniuose, tačiau šiuo metu dėl savaiminio užžėlimo pilies iš parko pusės visai nesimato.“ Sutvarkius medynus, pilis pagaliau tapo matoma vaikštant parku.

Kaip sakė architektė V. Povilauskaitė, tvarkant parką atkuriamas spiralinis takas, vedantis į apžvalgos aikšteles ant kalvos. Apžvalgos aikštelės, skirtos grožėtis Nemunu ir jo tapybišku slėniu, dabar praradę savo funkcijas. Praretinus savaiminius želdynus, atkurtos panoramos, atkurta erdvinė parko struktūra, pro antro aukšto langus jau galima įžiūrėti Nemuną. Atsivėrė tas vaizdas, kurį matė ir prieš kelis šimtus metų čia gyvenę dvarininkai. Parke taip pat numatoma pasodinti skirtingų spalvų augalijos – tuo irgi išsiskiria peizažiniai parkai.

Kaip pabrėžė architektė, Panemunėje saugomas ne tik parkas, bet ir pilis. O pilis dengta spalvotu grafitiniu, su suodžiais ir kalkėmis maišytu tinku. Per arti augantys krūmai, savaiminiai medžiai jam kenkia, nusėdanti flora šį tinką ardo. „Mums reikia surasti auksinį viduriuką – kad gerai būtų ir mūrui, ir medžiams“, – sakė V. Kirelis.

Kaip sakoma Dainiaus Labeckio Panemunės rezidencinės pilies komplekso parko istoriniame tyrime, Panemunės pilį supantis peizažinis parkas – vienas vertingiausių parkų ir sodų meno pavyzdžių Lietuvoje. „Laisvame jo komponavime subtiliai pasinaudota natūraliu kraštovaizdžiu, išryškinant vietos estetinius privalumus. Kompozicinis parko centras – netaisyklingo plano XVII – XVIII a. rezidencinė pilis su bokštais ant kalvos ir ją supantis slėnis, kuriame suformuoti 5 plastiškų formų terasiniai tvenkiniai, besijungiantys pralaidomis ir upeliais į vieną nuoseklią sistemą. Teritoriją supa kalvos, apaugusiosios senu mišku arba apželdintos, taip sukuriant pusiau uždarą slėnio pobūdį. Pro šių želdinių properšas, ypač nuo pilies, atsiveria vaizdai į apylinkes – Nemuno slėnį pietvakariuose, dirbamus laukus ir kadaise dvarui priklausančius kaimus šiaurėje“, – rašome tyrime. D. Labeckis pastebi, kad dabartinis parko vaizdas yra kelis amžius trukusios žmogiškųjų ir gamtinių veiksnių sąveikos rezultatas. Parko tvarkymo darbais siekiama kiek galima labiau atkurti buvusį parko vaizdą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Globojamas seniausias Žagarės dvaro parko kaštonas
  2. Galutiniai sprendimai dėl Zapyškio bažnyčios prieigose vykdomo projekto bus priimami pavasarį
  3. Apie šimtas kultūros vertybių aprašytos naujame leidinyje „Kauno Naujamiestis“
  4. Kauno paveldosaugininkai kviečia į naują svetainę
  5. Kaune statomas, tarpukario architektūrą darkantis, antstatas-„grybas“ piktina visuomenę
  6. Apie galimybę perkelti Balandiškių dvarą ir karių kapines
  7. Paminėta Tarptautinė paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos diena
  8. Zapyškio bažnyčios tvarkymo darbai prasidėjo skambant J. S. Bacho muzikai
  9. Kultūros ministerija ir Vyriausybė užsimojo panaikinti Kultūros paveldo departamentą!
  10. Bus atšauktas Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje planuojamo projekto derinimas
  11. Visuomenininkai stojo mūru už paveldosaugininkų leistą nugriauti „Locmanų namą“ (video)
  12. Kultūros komitetas aptarė Zapyškio bažnyčios tvarkymo klausimą (video)
  13. Dėl vandalizmo prieš kultūros paveldą protestavę visuomenininkai paragino kultūros ministrą ginti naikinamas vertybes (video)
  14. Prie Kultūros paveldo departamento vyks piketas prieš Vilniaus senamiesčio darkymą
  15. Gedimino kalnui dar reikia archeologų pagalbos

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Žemyna says:
    2 m. ago

    Pasipiktino ketinimais kirsti medžius prie Panemunės pilies: seksime Gedimino kalno pavyzdžiu?
    – 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/pasipiktino-ketinimais-kirsti-medzius-prie-panemunes-pilies-seksime-gedimino-kalno-pavyzdziu-56-1281654?copied

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

1-asis tautinis Kultūros kelias: Patvirtinimui pritarė visi KPD žinovai

1-asis tautinis Kultūros kelias: Patvirtinimui pritarė visi KPD žinovai

2022 05 11
Interaktyvus žemėlapis supažindins su naujai pradedamomis tvarkyti kultūros paveldo vertybėmis

Interaktyvus žemėlapis supažindins su naujai pradedamomis tvarkyti kultūros paveldo vertybėmis

2022 04 22
Klaipėda imasi skulptūrų parko – tvarkymo darbai truks 2 metus

Klaipėda imasi skulptūrų parko – tvarkymo darbai truks 2 metus

2022 03 15
Visoje Lietuvoje bus pradėta tvarkyti pusšimtis naujų kultūros paveldo vertybių

Visoje Lietuvoje bus pradėta tvarkyti pusšimtis naujų kultūros paveldo vertybių

2022 02 10
Atveriamos galimybės kurti, vystyti ir įteisinti kultūros kelius

Atveriamos galimybės kurti, vystyti ir įteisinti kultūros kelius

2022 02 03
Į žemę smigęs Užupio medinukas virto Vilniaus medinės architektūros deimantu

Į žemę smigęs Užupio medinukas virto Vilniaus medinės architektūros deimantu

2022 01 26
Lietuvos nacionalinis muziejus paskelbė naujas varžytuves sukilėlių atminimui įamžinti

Lietuvos nacionalinis muziejus paskelbė naujas varžytuves sukilėlių atminimui įamžinti

2022 01 22
Kultūros paveldo ateitis regionuose. Kokia ji?

Kultūros paveldo ateitis regionuose. Kokia ji?

2022 01 19
Vilnius imasi brandžių medžių priežiūros

Vilnius imasi brandžių medžių priežiūros

2022 01 17
Parengtas vertingiausių kraštovaizdžių žemėlapis

Parengtas vertingiausių kraštovaizdžių žemėlapis

2022 01 01
Rodyti daugiau

Naujienos

Prasideda civilinės saugos mėnuo
Lietuvoje

Prasideda civilinės saugos mėnuo

2022 05 16
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 16 12:55

2022 05 16
Vilnius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Ruošiamasi pertvarkyti daugiabučių rajonus

2022 05 16
Ministerija ir žemdirbiai taria tvirtą „ne“ GMO
Lietuvoje

Kai kurių grūdinių kultūrų gali pristigti

2022 05 16
Išleista nauja knyga apie laukinę Lietuvos gamtą
Gamta ir ekologija

Išleista nauja knyga apie laukinę Lietuvos gamtą

2022 05 16
Gyvūnas hibridas: kuo rizikuojame jį laikydami?
Gamta ir žmogus

Gyvūnas hibridas: kuo rizikuojame jį laikydami?

2022 05 16
Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai
Kalba

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

2022 05 16
Paskutinio M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ pasaulinis pristatymas – Kanų kino šventėje
Kultūra

Paskutinio M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ pasaulinis pristatymas – Kanų kino šventėje

2022 05 16


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >Bartui apie Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI
  • Pajūrietis apie Du trečdaliai dviratininkų – be šalmo
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12
  • Kodėl??? apie Paskutinio M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ pasaulinis pristatymas – Kanų kino šventėje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prasideda civilinės saugos mėnuo
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 16 12:55
  • Ruošiamasi pertvarkyti daugiabučių rajonus
  • Kai kurių grūdinių kultūrų gali pristigti

Skaitomiausi straipsniai

  • D. Vaiškūnienė, J. Vaiškūnas. Mirė paprastas žmogus peržiūrėta: 554; komentarų: 8
  • M. Kundrotas. Kur ta Rusijos opozicija? peržiūrėta: 445; komentarų: 19
  • K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai peržiūrėta: 430; komentarų: 8
  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 375; komentarų: 23
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 374; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 372; komentarų: 11

Kiti Straipsniai

1-asis tautinis Kultūros kelias: Patvirtinimui pritarė visi KPD žinovai

by Kristina Aleknaitė
2022 05 11
2
1-asis tautinis Kultūros kelias: Patvirtinimui pritarė visi KPD žinovai

Lietuvoje sertifikuotas pirmasis nacionalinis kultūros kelias. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kultūros keliui išduotas sertifikatas galioja 3 metus. Kultūros ministerijai patvirtinus Kultūros...

Skaityti toliau

Interaktyvus žemėlapis supažindins su naujai pradedamomis tvarkyti kultūros paveldo vertybėmis

by Kristina Aleknaitė
2022 04 22
0
Interaktyvus žemėlapis supažindins su naujai pradedamomis tvarkyti kultūros paveldo vertybėmis

Kultūros ministerija kartu su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos pristato interaktyvų kultūros paveldo vertybių, kurie bus pradėti tvarkyti pagal...

Skaityti toliau

Klaipėda imasi skulptūrų parko – tvarkymo darbai truks 2 metus

by Kristina Aleknaitė
2022 03 15
0
Klaipėda imasi skulptūrų parko – tvarkymo darbai truks 2 metus

Klaipėdoje pradedamas įgyvendinti didelio visuomenės dėmesio susilaukęs projektas. Skulptūrų parko sutvarkymo darbai vyks 3 žingsniais ir truks 2 metus. Išskirtinė,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • >Bartui apie Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI
  • Pajūrietis apie Du trečdaliai dviratininkų – be šalmo
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12
  • Kodėl??? apie Paskutinio M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ pasaulinis pristatymas – Kanų kino šventėje
  • Bartas apie Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI

Kitas straipsnis
Išskirtinė lietuviška virtuvė – seniau ir šiandien

Išskirtinė lietuviška virtuvė – seniau ir šiandien

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai