
Kovo 19 d., ketvirtadienį, 17 val., Žiežmariai atvažiuoja į Kauną. Istorinėje Prezidentūroje vyks Olijardo Lukoševičiaus knygos „Kaip žiežmariečiai savivaldos norėjo ir kiti istoriški nutikimai“ sutiktuvės. Sutiktuvėse dalyvaus dr. Aistė Lazauskienė (VDU), dr. Inga Puidokienė (Kauno miesto muziejus, VDU), Pranas Majauskas (Lietuvos sporto muziejus), knygos autorius Olijardas Lukoševičius (Kaišiadorių muziejus), o renginį moderuos dr. Ingrida Jakubavičienė (Istorinė Prezidentūra). Teksto ištraukas skaitys aktorius Vytautas Taukinaitis.
Knyga „Kaip žiežmariečiai savivaldos norėjo ir kiti istoriški nutikimai“ išleista pačioje 2019 metų pabaigoje, taip dar suspėjant pažymėti Žiežmarių miestelio tapimą Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Kaip ir dera – „sostinės“ gyventojai istorijos eigoje nesileido stumdomi didikų ir didesnių miestų, tad visą laiką siekė savarankiškumo, siekė tikros savivaldos ir kitų egoistinių tikslų. O kažko įtemptai siekiant nutinka įvairiausi ir netikėti nutikimai, stebinantys
džiaugsmais ir nelaimėmis, tikėjimu tuo, ką darai, atkaklumu, ne kuklumu ir kiekvienam laikmečiui būdingu aklumu. Ši knyga paremta tikrais žmonių norais ir realiais istoriniais faktais, kurie baigiasi ties 1940 metų vasarą, nuo kurios šmaikštūs pasakojimai, dėl suprantamų priežasčių, nebedera.
Knyga išleista pagal Žiežmarių kultūros centro parengtą projektą, leidinį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. Knygos redaktorė – Rita Karpavičienė, korektorė – Jūratė Lakštauskienė, maketuotojas Linas Vaškevičius, dailininkas – Marius Zavadskis. Išleido leidykla „Sofoklis“.
Atsiliepimai:
Istoriją galima rašyti pradedant ne nuo prezidentų, Seimo, vyriausybių ir valdžios veiklos, o nuo paprastų žmonių – Žiežmarių miestelio gyventojų darbų. Autorius rašo žaismingai, pokštauja, supratingai pasišaipo ir iš geruolių, ir iš vagių, ir net baisių savanaudžių. Visiems skiria vienodai dėmesio, rašo trumpai ir aiškiai apie ano meto žmones, jų poelgius ir pastangas. Šitaip nušviečia kelių amžių Žiežmarių istoriją ir jos permainas. Knygoje kruopštus istorikas vykusiai ir smagiai pateikė ne vienus metus rinktą vertingą medžiagą iš archyvų, spaudos leidinių ir senolių atsiminimų. Tai tikrai sudomins ir paskatins godžiai skaityti ne tik Žiežmarių kraštietį, bet ir kiekvieną neabejingą įdomiam praeities pasauliui. (Prof. habil. dr. Alfonsas Eidintas).
Jau daugelį metų Kaišiadorių kraštą tyrinėjantis Olijardas Lukoševičius mina dar vieną taką – Žiežmarių istoriją jis parašė smagiai, su sąmoju ir išmanymu. Neišgalvodamas faktų, tačiau juos pateikdamas savaip autorius skaitytojui suteikia daug įsimintinų progų žvelgti į mūsų istoriją su šypsena. Šioje knygoje knibždėte knibžda pačių smulkiausių detalių bei vardų, skamba kasdienio žiežmariečių gyvenimo ir lemtingų visos valstybės įvykių aidai. Smagioji Žiežmarių istorija – ypač turtingas pasakojimas. Dažnai jame įprasti žodžiai pavartoti nevienareikšmiškai, puikiai tinkantys ir žinovams, ir istorijos smaguriams. Autoriaus įdomūs užmojai ir stilius primena Gintaro Beresnevičiaus publicistiką, Juozo Erlicko kūrybą, tačiau nenutolsta nuo tikrosios istorijos. Nors ir pateikta naujai, ji išsaugo prigimtinį žavesį ir teikia pažinimo džiaugsmą net pačiam išrankiausiam skaitytojui. (Dr. Vykintas Vaitkevičius).