Vasario 28 d., LR ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus sveikino pirmosios Lietuvos pluoštinių kanapių verslo parodos ir ateities sandorių mugės „Cannabis Hub.LT-2020“ dalyvius.
„Smagu matyti gausų ūkininkų būrį, besidominčiųjų nauja ir perspektyvia šaka žemės ūkio sektoriuje. Toks susidomėjimas liudija, kad šalies ūkininkai yra pasiruošę naujiems iššūkiams, tačiau dabar trūksta tik Seimo pritarimo įstatymo pataisoms, kurios atvers platesnes galimybes pluoštinių kanapių augintojams, mokslo institucijoms, perdirbėjams. Taigi, ūkininkai pasirengę iššūkiams ir naujoms verslo plėtros galimybėms, telieka sulaukti Seimo sprendimo. Dar noriu visiems priminti apie platų pluoštinių kanapių pritaikymą – tai tekstilės, statybinių medžiagų, popieriaus, maisto pramonės, biokuro gamybos sritys ir kt. Teigiama, kad iš šių
augalų galima pagaminti apie 50 tūkst. skirtingų rūšių gaminių. Tuo pačiu noriu atkreipti dėmesį į žinutes, ateinančias iš Europos Parlamento bei Europos Komisijos. Vis daugiau pasaulio gyventojų nori gyventi sveikiau. Ateinančias žinutes, pokyčius svarbu pagauti laiku ir prisitaikyti, įgyvendinti čia ir dabar. Politikams ir valdininkams linkiu labiau pasitikėti žemdirbiu, jį remti. Džiaugiuosi, kad parodos iniciatoriai ir rengėjai yra LR ŽŪR nariai – Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija (KAPVIA)“, – atidarant parodą sakė A. Svitojus.
Pluoštinių kanapių pasėliai pastaraisiais metais auga kaip ant mielių. 2014 m., kai Lietuvoje leista auginti šiuos lauko augalus, jų buvo pasėta iš viso vos per tūkstantį hektarų. 2018 m. – beveik 4 tūkst. ha, o 2019 m. – jau per 9 tūkst. ha.
Galime didžiuotis: pluoštinių kanapių pasėlių plotais lietuviai ES yra antrieji po prancūzų. Prancūzijai tenka 40 proc. visų ES auginamų pluoštinių kanapių. Tokį proveržį lemia trys svarbūs motyvai, sąlygojantys ekonomikos augimą: eksporto, investicijų ir naujovių aiški perspektyva. Galimybės Lietuvoje plėtoti perdirbimą jau šiandien laukia šeši potencialūs investuotojai. Projektų investicijų vertė – nuo 15 mln. Eur iki 150 mln. Eur, žadamų sukurti darbo vietų skaičius – nuo 30 iki 1000.
Tikimasi dar didesnio proveržio, nes Įstatymo pataisų iniciatoriai – LR ŽŪR nariai deda pastangas, kad tam būtų sudarytos sąlygos – galimybė ne tik auginti, bet ir Lietuvoje perdirbti visas augalo dalis.
Pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo, naujų gaminių kūrimo galimybė vilioja ne tik ekonomine nauda, bet ir galimybe garsinti Lietuvos vardą pasaulyje. Politikai, mokslininkai taip pat pabrėžia visokeriopą aplinkosauginę naudą, žiedinės ekonomikos plėtrą.
Pluoštinių kanapių privalumai, svarbūs augintojams: dėl greito augimo biomasė leidžia sumažinti piktžolėtumą, tai tinkamas augalų rotacijai sėjomainose, puikus pasirinkimas ekologiniams ūkiams.
„Dalyvaujame parodoje, nes žadame rengti konsultacinius seminarus ūkininkams apie pluoštinių kanapių auginimą ir panaudojimą. Pluoštinės kanapės prisideda prie aplinkos tausojimo, sąlygų sudarymo kurti klimato kaitai neutralią ekonomiką, mažina CO2 emisiją. Kanapių pasėlių hektaras CO2 emisiją sumažina 15 tonų – daugiau nei miškas ar bet kuri kita žemės ūkio kultūra. Padidinus pluoštinių kanapių pasėlių plotą iki 14 proc. žemės ūkio naudmenų, būtų absorbuotos visos agrarinio sektoriaus CO2 emisijos išlakos – apie 6 mln. t. Matome plačias kanapių gaminių panaudojimo galimybes, todėl tuo pačiu matome galimybę sėkmingam bendradarbiavimui“, – dalinasi LR ŽŪR stende dalyvaujantis Žemės ūkio technologijų skyriaus vedėjas Arūnas Kaučikas.
„LR ŽŪR stende rodome įgyvendinamo projekto „Kokybiškos sėklinės medžiagos paruošimas siekiant mažinti gamybos savikainą, didinti veiksmingumą ir gerinti gamybos kokybę“ pasiektus rezultatus, kurie taip pat naudingi ir kanapių augintojams. Projekto esmė – sėjai pasiruošti stiprią, kuo mažiau pažeistą sėklą. L. Fadejevo sukurtoje mašinoje, kuri buvo naudojama projekte, nerasite mums įprastų grubių grūdų transportavimo linijų bei valymo sietų, kurie paprastai pažeidžia grūdus ir todėl jie pasėti dažniausiai nesudygsta. Šios mašinos detalės pagamintos iš medžiagų, kurios nepažeidžia grūdų, o technologija suteikia galimybę sėklą išvalyti ir atrinkti labai veiksmingai“, – dalinasi mintimis LR ŽŪR konsultantė dr. Laura Masilionytė.
