Paauglių, besirūpinančių savo kūno išvaizda, su fiziniu aktyvumu susijęs elgesys dažnai būna žalingas sveikatai – tokią išvadą rodo LSU mokslininkių prof. dr. Rasos Jankauskienės, doc. dr. Miglės Bacevičienės ir doc. dr. Simonos Pajaujienės tyrimas.
Šiame tyrime buvo siekiama įvertinti septyniolikmečių paauglių su kūno svorio mažinimu susijusį maitinimosi bei fizinio aktyvumo elgesį. Pasak tyrimą atlikusių mokslininkių, skatinant sveikatą stiprinantį fizinį aktyvumą svarbu suprasti, kokius mitybos ir fizinio aktyvumo būdus paaugliai taiko kūno svoriui reguliuoti. Deja, tyrimo, kuriame dalyvavo 736 paaugliai (59,4 proc. merginų) iš įvairių Kauno m. mokyklų, rezultatai atskleidė, kad šioje srityje paauglių elgesys yra sveikatai nepalankus.
„Iš mokslinės literatūros ir praktikos žinoma, kad paaugliai savo svorio reguliavimui taiko įvairius būdus, kurios gana dažnai yra žalingos sveikatai. Tačiau mūsų tyrimas atskleidė, kad fizinis aktyvumas irgi gali būti labai neteisingai taikomas“, – teigia LSU prof. dr. R. Jankauskienė.
LSU mokslininkių tyrimas atskleidė, kad populiariausi paauglių svorio mažinimo būdai, susiję su neteisingu fizinio aktyvumo taikymu, yra ilgesnės nei dviejų valandų treniruotės, dalyvavimas daugiau nei vienoje treniruotėje iš eilės, pernelyg aktyvus fizinis krūvis.
Be to, nemažai paauglių mano, kad sportuojant reikėtų dėvėti orui nepralaidžią ir prakaitavimą skatinančią aprangą, nevartoti skysčių per treniruotę ir po jos. „Toks elgesys yra sveikatai žalingas, nes, pavyzdžiui, skysčių stoka po treniruotės apsunkina širdies darbą. Orui nepralaidžių drabužių dėvėjimas irgi nėra moksliškai pagrįstas. Na, o per aktyvus ir per ilgas fizinis krūvis gali sukelti fizinį ir psichologinį organizmo išsekimą, ypač, jei dar laikomasi įvairių bado dietų ir kitų moksliškai nepagrįstų mitybos būdų. Nekeičiant tokio elgesio paaugliams gali atsirasti valgymo sutrikimų, kuriuos dažnai lydi neteisingas mankštinimosi režimas“, – sako prof. dr. R. Jankauskienė.
Tyrimas aiškiai parodė, kad paaugliams trūksta fizinio raštingumo. Paaugliai supranta, kad fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti kūno svorį, tačiau nežino, kaip ir kokiu kiekiu tą fizinį krūvį taikyti, nėra supažindinti su per didelio fizinio krūvio žala sveikatai. Todėl privalu šių žinių suteikti jiems per fizinio ugdymo pamokas. Be to, mokyklose būtina įgyvendinti sveikatos ugdymo programas, skatinančias sveiką gyvenseną, teigiamą požiūrį į savo kūną, gebėjimą atsispirti socialinės ir kultūrinės aplinkos spaudimui atitikti stereotipinius išvaizdos lūkesčius.
Sporto treneriai, kurie dirba su paaugliais sveikatingumo centruose, irgi turi suprasti, kad dėl drastiškų kūno pokyčių paaugliai labai išgyvena, todėl ir sportuoti gali labai neteisingai. Taigi treneriai paaugliams turėtų pabrėžti kūno veiksmingumo, o ne išvaizdos svarbą. Sporto treneriams labai praverstų specializuoti mokymai, nes panašios problemos, kaip atskleidžia kiti tyrimai, būdingos ir jauniems suaugusiesiems.
