Darbuotojams taikomos širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius mažinančios konsultacijos gali sumažinti tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, – tai nustatė Higienos instituto specialistai.
Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika darbo vietose gali sumažinti darbingo amžiaus žmonių mirčių skaičių. Tuo tarpu Higienos institute atliktu tyrimu nustatyta, kad Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonių darbuotojams retai siūloma dalyvauti įmonėse vykdomose sveikatos stiprinimo veiklose, tačiau net 29,4 proc. jų pageidavo, kad darbovietėse būtų organizuojamos su širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika susijusios veiklos.
Mokslinėje literatūroje pateikiami duomenys, kad sveikai gyventi darbuotojus gali paskatinti individualios profesinės sveikatos ar kitų specialistų konsultacijos, kurias jie teikia darbo vietose. Užsienio šalyse tokia veikla taikoma gana dažnai. Higienos instituto specialistai, ieškodami galimybių ateityje suplanuoti darbuotojų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius mažinančias konsultacijas ir jas išbandyti Lietuvos įmonėse, atliko technologijų vertinimo tyrimą „Darbuotojų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius mažinančių konsultavimo intervencijų vertinimas“.
Tyrime vertinti rodikliai, kuriuos galima objektyviai išmatuoti be papildomų lėšų, – kūno masės indekso, liemens ir klubų apimties santykio ir pulso dažnio ramybės būklėje pokyčiai. Žinoma, kad padidėję šie rodikliai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Į sisteminę apžvalgą buvo įtraukta 10 tyrimų, kurių metu buvo skatinamas darbuotojų fizinis aktyvumas ir sveika mityba. Siekta mažinti darbe patiriamą stresą, taip pat mažinti rūkymą bei alkoholio vartojimą. Tyrimai truko nuo trijų iki dvylikos mėnesių. Individualias konsultacijas dažniausiai teikė dietologai.
„Sistemiškai apžvelgę mokslinius įrodymus nustatėme, jog darbuotojų individualios konsultacijos gali mažinti tirtus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius – antsvorį ir nutukimą, – sakė Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Tyrimų skyriaus specialistė Lolita Pilipavičienė. – Apžvelgti įrodymai patvirtina tai, jog šios priemonės gali padėti sumažinti darbuotojų kūno masės indeksą, tačiau nepakanka įrodymų, kad jos gali sumažinti darbuotojų liemens ir klubų apimties santykį bei pulso dažnį jiems esant ramybės būsenos.“
Tyrėja teigia, kad ekspertų apklausa parodė, jog minėtos priemonės gali būti pritaikytos ar iš dalies pritaikytos Lietuvos įmonėse ir įstaigose. Ekspertai pabrėžė, kad tokius pokyčius įdiegti gali būti lengviau juos iš anksto suplanavus, motyvavus darbuotojus, rengiant įvairių specialistų paskaitas, mokymus ir konsultacijas, taip pat dėmesio skiriant profesinės sveikatos specialistų tobulinimuisi. Trukdyti gali darbas pamainomis, didelis darbo krūvis bei finansavimo trūkumas.
Higienos instituto specialistai, remdamiesi technologijų vertinimo rezultatais, siūlo Lietuvos įmonėms ir įstaigoms, vykdančioms darbuotojų sveikatos stiprinimo veiklas, rengti ir individualias konsultacijas ir šitaip siekti sumažinti darbingo amžiaus žmonių mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių.
