Sirvėtos regioniniame parke, Švenčionių aukštumoje, kalvų bangavime išsiskiria pailga iš pietų į šiaurę nutįsusi kalva – Kačėniškės piliakalnis. Tai šio regioninio parko vertybė. Parko vyr. kraštotvarkininkas Marius Semaška laisvalaikiu sukūrė filmą apie Kačėniškės piliakalnį, kuriame pagrindinius vaidmenis atlieka vėjas, vanduo, lietus, debesys…
Iš rytų piliakalnį juosia Mergežerio ežeras, iš vakarų ir pietų – pelkė ir pelkėta žemuma, iš šiaurės – gili dauba, kuria teka Mergežerio upelis…
Puiki aukštosios kalvos vieta lėmė, kad senovėje čia buvo įsikūrę žmonės. Kačėniškės piliakalnis buvo apgyvendintas dviem tarpsniais – vėlyvosios brūkšniuotosios keramikos laikotarpiu (I tūkst. pr. Kr. pabaiga) bei ankstyvosios grublėtosios keramikos periodu (I tūkst. pradžia – I tūkst. vidurys). Atliekant archeologinius tyrimus buvo rasta smulkių, ugnyje buvusių akmenukų, keletas gyvulių kaulų, ištirpusios keramikos ar molio tinko žymių, brūkšniuotosios keramikos liekanų, o taip pat keramikos lygiu ir gruoblėtu paviršiumi.
Šiandien Kačėniškės piliakalnis – pritaikytas lankymui. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir Sirvėtos regioninio parko direkcijos pastangomis buvo įrengti patogūs laiptai, apžvalgos aikštelės, informaciniai stendai… Visai neseniai baigtas tiesti naujas 800 metrų ilgio takas, per pelkes ir miškus vedantis Kačėniškės piliakalnio link.
Filme „Piliakalnis“ įamžinti vaizdai ir neeilinis kraštovaizdis visais metų laikais, įvairiausiu paros metu – lyjant, šviečiant saulei, pučiant vėjui ir žydint pirmosioms gėlėms…
