Apie 80 proc. apklaustųjų vyresnių nei 56 metų Lietuvos gyventojų drovisi prašyti pagalbos iškilus bet kokiems klausimams dėl naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais ir internetu. Specialistų spėjimu, būtent dėl šios priežasties tokio amžiaus žmonės dažnai tampa sukčių taikiniu. Suteikti žinių ir griauti mitus, susijusius su virtualia erdve, siekia vasario 10–15 d. viešosiose bibliotekose vykstanti akcija „Saugesnio interneto savaitė-2020“.
Kasmetė akcija skirta pasaulinei Saugesnio interneto dienai, kurią Lietuva drauge su dar 150 šalių minės rytoj, vasario 11 d. Tądien akcijos partneris projektas „Prisijungusi Lietuva“ daug dėmesio skirs temai apie internetinius sukčius. Projekto inicijuotoje diskusijoje situacijų pavyzdžiais ir patarimais, kaip apsisaugoti nuo įvairių sukčiavimo būdų virtualioje erdvėje, dalinsis Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius, Lietuvos banko ir komercinių bankų specialistai. Tiesioginę diskusijos transliaciją bus galima stebėti vasario 11 d. 11 val. per www.prisijungusi.lt.
„Sukčiai naudojasi socialine inžinerija siekdami įvairių tikslų: išgauti asmens duomenis, apvogti sąskaitas, pavogti tapatybę, įvykdyti neteisėtus mokėjimus arba įtikinti jus įvykdyti bet kokią kitą neteisėtą veiklą, kuri prieštarautų jūsų asmeniniams interesams, pavyzdžiui, pervesti pinigus arba pasidalinti asmeniniais duomenimis. Sukčiai dirba taip, kad auka toli gražu ne iš karto supranta patekusi į pinkles“, – pastebi M. Zalatorius.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, palyginus 2018 ir 2019 metus, pasitikėjimas elektroninio bendravimo su viešosiomis institucijomis saugumu Lietuvoje išaugo. Praėjusiais metais elektroninio bendravimo saugumu pasitikėjo 64 proc. 16–74 m. apklaustųjų, kai užpernai taip jautėsi 57 proc. to paties amžiaus apklaustųjų. Šis visuomenės pasitikėjimas iš dalies atveria erdvę elektroniniams sukčiams, imituojantiems tam tikrų institucijų darbuotojus.
Elektroniniai sukčiai nuolat kuria būdus išvilioti gyventojų pinigus: netikras interneto svetaines, melagingas SMS žinutes bei elektroninius laiškus, kurie imituoja tikrų finansų įstaigų ar institucijų pranešimus. LBA prezidentas atkreipia dėmesį į tai, kad visą elektroniniais kanalais bei telefonu gaunamą informaciją svarbu įvertinti kritiškai.
„Provokacijų, kuriomis siekiama išvilioti asmeninius interneto banko prisijungimo duomenis bei pinigus, mobiliuoju telefonu bei elektroniniu paštu galima sulaukti bet kur ir bet kada. Nepamiršti šito yra svarbiausia, bet ne vienintelė atsargumo priemonė“, – akcentuoja M. Zalatorius.
Pašnekovas siūlo kiekvienam, sulaukusiam įtartino skambučio, žinutės, el. laiško ar užklausos elektroninėje erdvėje užduoti sau tris esminius klausimus: su kuo aš bendrauju, ar mane bandoma paveikti emociškai, ar pasiūlymas ne per geras, kad būtų tiesa?
2019 m. rugsėjį atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa rodo, kad vyresni nei 56 metų apklaustųjų drovisi prašyti pagalbos iškilus bet kokiems klausimams dėl naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais ir internetu. Dėl šios priežasties tokio amžiaus žmonės dažnai tampa sukčių taikiniu – kilusias problemas jie bando spręsti savarankiškai, tačiau tam ne visada pakanka žinių. Remiantis apklausa, taip pat matyti, kad ketvirtadalis šios amžiaus grupės respondentų technologijomis nesinaudoja, tad pirmą kartą susidūrę su elektroniniais sukčiais tokie žmonės nežino, kaip tinkamai elgtis.
Šiai amžiaus grupei ypatingai svarbu sužinoti ir įgyti praktinių įgūdžių, kaip saugiai naudotis internetu ir atpažinti galimas grėsmes. Tai padaryti gyventojai yra kviečiami į visas šalies bibliotekas, kuriose vyksta skaitmeninio raštingumo mokymai ir pažengusiems, ir pradedantiesiems. Projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizatorių duomenimis, šiuose mokymuose nuo 2019 m. gegužės jau dalyvavo daugiau kaip 38 tūkst. žmonių, kurių daugiau kaip pusė yra vyresni nei 50 m.
Akcijos „Saugesnio interneto savaitė-2020“ programoje laukia ir daugiau aktualių saugumui internete skirtų temų ir renginių tiek jaunimui, tiek vyresnio amžiaus žmonėms.
Nukentėjo atsiskaitantys telefonu (mobil. programėle), ,,surišę” savo ,,Ačiū” ir banko korteles.
Kažkada praktikavau kortelę tuščią laikyti. Tik prieš eidama į parduotuvę pervesdavau sumą, kurią išleisiu. Todėl net ir pamesti kortelę nebaisu buvo.
Įsilaužėliai nusitaikė į „Maxima” klientų paskyras: lyg niekur nieko nuskaitė pinigus policija vykdo ikiteisminį tyrimą
– delfi.lt/verslas/verslas/isilauzeliai-nusitaike-i-maxima-klientu-paskyras-lyg-niekur-nieko-nuskaite-pinigus.d?id=87937115
Gal taip vadinami bakalaurai su technikumo išsilavinimu mažiau maivysis su „mobiliakais“ prie kasos? Jie metalinius centus yra gyvenime matę nors 1 kartą?
Pasakos? Taip. Kodėl? Nes visur rašo, kad net iš urmo (!) galimai kažką pavogė.
Ar ,,Maksima” neturėtų pinigų vienaip ar kitaip užčiaupti ž-sklaidos, ar net galimų konkurentų, paskleidusių gandą apie juos – jau 3 dienos, kai tai praneša.