Vsario 5 d. 17.30 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.) vyks paskaita „Ką apžiūrėti Vilniuje. Kelionių vadovai po Lietuvos sostinę nuo XVIII a. iki mūsų dienų“.
Jau ne vieną šimtmetį keliaujantys žmonės naudojasi specifiniais informaciniais leidiniais – kelionių vadovais. Tokių kūrinių ištakų galima rasti dar antikoje, bet populiariausi jie tapo XIX a. antrojoje pusėje ir turėjo didelę reikšmę iki Antrojo pasaulinio karo.
Kelionių vadovų žanras mėgiamas iki šiol. Jie nuolat leidžiami, pastaraisiais dešimtmečiais pasirodė daug reikšmingų šio pobūdžio leidinių. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kelionių vadovus nuo XVIII a. apžvelgs Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos dr. Dominikas Burba.
Kelionių vadovuose visada susidursime su objektų pasirinkimo ir vertinimo klausimais, tam tikrais istoriniais laikotarpiais jie skiriasi. Paskaitoje Nacionalinėje bibliotekoje bus kalbama apie Lietuvos sostinę Vilnių, kuris įvairiais istoriniais laikotarpiais buvo svarbus miestas, jame apsistodavo daug žmonių iš įvairių kraštų. Kelionių vadovuose Vilnius pirmą kartą paminėtas dar XVIII amžiuje. Miestas buvo minimas bendruose kelionių po Abiejų Tautų Respubliką, Rusijos imperiją, tarpukario Lenkiją, Tarybų Sąjungą vadovuose. Dar 1856 m. pasirodė pirmasis kelionių vadovas po Vilnių, kurio autorius buvo Adomas Honoris Kirkoras. XX a. pradžioje Lietuvos sostinė paminėta Napoleono Raubos vadove po Lietuvą ir Baltarusiją. Vilnius, be abejo, egzistavo kelionių vadovuose po Lietuvos TSR ir atkūrusią Nepriklausomybę Lietuvą, kelionę po Baltijos šalis, Europą.
Paskaitoje bus pasakojama, kurie objektai, minimi praeities kelionių vadovuose, išliko, kurie – ne. Šiuose leidiniuose svarbus dažniausiai politinių aplinkybių, o kartais tiesiog autorių interesų nulemtas bendras istorinės situacijos, tam tikrų objektų vertinimas. Visados reikia atkreipti dėmesį į autorių šaltinius.
Ar kiekvieną kelionių vadovu pavadintą leidinį galima tokiu ir laikyti? Kiek kelionių vadovuose mokslo, kiek – komercijos? Kaip šios tendencijos atsispindi užsienio ir Lietuvos kelionių vadovuose? Šie ir kiti klausimai bus svarstomi dr. D. Burbos paskaitoje. Autorius yra gavęs Lietuvos kultūros tarybos kultūros ir meno kūrėjo individualią stipendiją rengti ekskursijų ir mokomųjų renginių ciklą „Vilnius ir jo apylinkės epochų sandūroje: pasakojimai ir asmenybės XVIII–XX a. pradžioje“.
