Prieš 25 metus priimtas Valstybinės kalbos įstatymas tiesia kelius į ateitį, sako VLKK pirmininkas (nuotraukos, video)

Sausio 31-ąją sukanka 25 metai kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas. Ta proga Seime surengta spaudos konferencija „Ar Valstybinės kalbos įstatymas spėja su laikmečiu?“ Konferencijoje buvo svarstoma apie šio įstatymo nulemtą valstybinės kalbos raidą nepriklausomybės metais ir keliami klausimai dėl ateities.

„Pirmiausia noriu pasakyti, kad kalba keičiasi, turi keistis ir tai natūralu. Antra, noriu pasakyti, puikiai suprantu, kad yra tam tikri slenksčiai, kurių peržengti yra nevalia. Kalbu apie tikrinių daiktavardžių rašybą, kalbu apie kalbos struktūrą, jos gramatiką, kalbu apie kalbos logiką. Jos negalima pamesti, jos negalima prarasti“, – pradėdamas spaudos konferenciją kalbėjo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akad. Eugenijus Jovaiša, pabrėždamas, kad kiekviena kalba yra kultūros atspindys ir didžiausias turtas.

Atsakydamas į klausimą, ar prieš 25 metus priimtas įstatymas spėja su laiku, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis teigė, kad kalbos įstatymas ne tik užtikrino valstybinės kalbos vartojimą, bet ir nurodė, kad esame kalbos tauta, kalbos valstybė.

„Pirmiausia valstybinės kalbos įstatymas ne tik užtikrino valstybinės kalbos vartojimą visose viešojo gyvenimo sferose, grąžino į institucijas. Bet jis labai aiškiai pasakė, kad mes esame kalbos tauta, mes esame kalbos valstybė. Antrą kartą tūkstantmetėje istorijoje mes tą pasakėm labai aiškiai. Įstatymo, kaip ir Lietuvių chartijos ideologija labai paprasta – kalba yra vienintelis dalykas, kuris mus visus lietuvius jungia. Nei politinės pažiūros,nei teritorija, nei pilietybė, nei skoniai, nei įsitikinimai mūsų visų nejungia, nes jie yra skirtingi. Kalba jungia mus visus“, – kalbėjo A. Antanaitis.

Jo teigimu, tai turi būti vienas iš pamatinių mūsų visų gyvenimo dėsnių ir įstatymas tą numato. Ir nesvarbu, kada jis buvo sukurtas, jis mums tiesia kelią į ateitį. VLKK pirmininkas akcentavo keletą ateities punktų. Pirmiausia – kad Lietuvių kalba – vienintelė valstybinė kalba.

„Mes turim apsispręsti, kad lietuvių kalba yra ne tik valstybinė, bet ir vienintelė valstybinė kalba Lietuvoje. Konstitucija sako, kad Lietuvių kalba valstybinė, bet Konstitucijos tėvai tikrai nebuvo numatę, kad ateis laikas kai kažkas sakys – tegu lietuvių kalba būna valstybinė, bet gali būti antra valstybinė arba pagalbinė valstybinė kalba“, – teigė A. Antanaitis.

Antra – įstatymas sako, kad turime aiškiai vykdyti kalbos politiką, kaip ir gynybos ar socialinę politiką. Tam reikia sutarimo, kokią kalba norėsime matyti po vieno ar dviejų dešimtmečių. Tam reikia sukurti kalbos strategiją. Trečia – Lietuvių kalba turi likti mokslo ir technologijų kalba.

„Perdėtas tarptautiškumo reikalavimas lietuvių mokslo kalbą susina, terminijos plėtrą lėtina. Mums reikia sąmoningų pastangų, kad neatsiliktume nuo kitų valstybinių pasaulio kalbų raidos“, – sakė A. Antanaitis.

Ketvirtas punktas – lietuvių kalba turi išmokti sugyventi su kitomis kalbomis.

„Lietuvių kalba turi išmokti sugyventi su kitomis kalbomis, valstybinė kalba su niekuo neturi konkuruoti, bet palikti erdvę visoms kitoms kalboms“, – kalbėjo komisijos vadovas.

Penktas svarbus dalykas – efektyvios mokymo sistemos parengimas užsienio lietuviams.

„Jeigu anksčia lietuvybę išsaugodavo trys-keturios kartos, dabar lietuvybė prarandama per kartą. Iš Lietuvos išvažiavę vaikai kalbą užmiršta jau suaugę. Čia yra tragiška ir katastrofiška situacija. Jei sakoma, kad išvažiavo milijonas lietuvių, o lituanistinėse mokyklose mokosi tik 7000, tai turime savęs paklausti, kur yra likę“, – padėtį apibūdino A. Antanaitis.

Šešta – lietuvių kalbos prestižas. VLKK vadovas apgailestavo, kad kitų kraštų kalbos kai kuriems yra gražesnės ir svarbesnės.

„Pakanka pereiti Vilniaus gatve, paklausti, kaip verslininkai norėtų pavadinti savo įmones, kad suprastume, kad baudžiauninko ir provincialo sindromas yra labai gyvas“, – teigė A. Antanaitis.

VKI viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas dalyvavo kuriant Valstybinės kalbos įstatymą. 25-mečio proga jis priminė aplinkybes, kuriomis buvo kuriamas šis teisės aktas.

Lietuvių kalba valstybine paskelbta 1988 metų lapkričio 18 dieną, kai dar nebuvo mūsų valstybės. D. Smalinskas pabrėžė, kad 1995 metais išleistas Valstybinės kalbos įstatymas buvo trumpas – jį sudaro vos 27 straipsniai, kiekviename jų – po vieną ar du sakinius, jie beveik visi – vientisiniai.

„Jie parašyti sklandžiai, aiškia kalba, to reikėtų pasimokyti dabartiniams teisės aktų kūrėjams“, – pabrėžė D. Smalinskas.