Sausio 31-ąją sukanka 25 metai kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas. Ta proga Seime surengta spaudos konferencija „Ar Valstybinės kalbos įstatymas spėja su laikmečiu?“ Konferencijoje buvo svarstoma apie šio įstatymo nulemtą valstybinės kalbos raidą nepriklausomybės metais ir keliami klausimai dėl ateities.
„Pirmiausia noriu pasakyti, kad kalba keičiasi, turi keistis ir tai natūralu. Antra, noriu pasakyti, puikiai suprantu, kad yra tam tikri slenksčiai, kurių peržengti yra nevalia. Kalbu apie tikrinių daiktavardžių rašybą, kalbu apie kalbos struktūrą, jos gramatiką, kalbu apie kalbos logiką. Jos negalima pamesti, jos negalima prarasti“, – pradėdamas spaudos konferenciją kalbėjo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akad. Eugenijus Jovaiša, pabrėždamas, kad kiekviena kalba yra kultūros atspindys ir didžiausias turtas.
Atsakydamas į klausimą, ar prieš 25 metus priimtas įstatymas spėja su laiku, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis teigė, kad kalbos įstatymas ne tik užtikrino valstybinės kalbos vartojimą, bet ir nurodė, kad esame kalbos tauta, kalbos valstybė.
„Pirmiausia valstybinės kalbos įstatymas ne tik užtikrino valstybinės kalbos vartojimą visose viešojo gyvenimo sferose, grąžino į institucijas. Bet jis labai aiškiai pasakė, kad mes esame kalbos tauta, mes esame kalbos valstybė. Antrą kartą tūkstantmetėje istorijoje mes tą pasakėm labai aiškiai. Įstatymo, kaip ir Lietuvių chartijos ideologija labai paprasta – kalba yra vienintelis dalykas, kuris mus visus lietuvius jungia. Nei politinės pažiūros,nei teritorija, nei pilietybė, nei skoniai, nei įsitikinimai mūsų visų nejungia, nes jie yra skirtingi. Kalba jungia mus visus“, – kalbėjo A. Antanaitis.
Jo teigimu, tai turi būti vienas iš pamatinių mūsų visų gyvenimo dėsnių ir įstatymas tą numato. Ir nesvarbu, kada jis buvo sukurtas, jis mums tiesia kelią į ateitį. VLKK pirmininkas akcentavo keletą ateities punktų. Pirmiausia – kad Lietuvių kalba – vienintelė valstybinė kalba.
„Mes turim apsispręsti, kad lietuvių kalba yra ne tik valstybinė, bet ir vienintelė valstybinė kalba Lietuvoje. Konstitucija sako, kad Lietuvių kalba valstybinė, bet Konstitucijos tėvai tikrai nebuvo numatę, kad ateis laikas kai kažkas sakys – tegu lietuvių kalba būna valstybinė, bet gali būti antra valstybinė arba pagalbinė valstybinė kalba“, – teigė A. Antanaitis.
Antra – įstatymas sako, kad turime aiškiai vykdyti kalbos politiką, kaip ir gynybos ar socialinę politiką. Tam reikia sutarimo, kokią kalba norėsime matyti po vieno ar dviejų dešimtmečių. Tam reikia sukurti kalbos strategiją. Trečia – Lietuvių kalba turi likti mokslo ir technologijų kalba.
„Perdėtas tarptautiškumo reikalavimas lietuvių mokslo kalbą susina, terminijos plėtrą lėtina. Mums reikia sąmoningų pastangų, kad neatsiliktume nuo kitų valstybinių pasaulio kalbų raidos“, – sakė A. Antanaitis.
Ketvirtas punktas – lietuvių kalba turi išmokti sugyventi su kitomis kalbomis.
„Lietuvių kalba turi išmokti sugyventi su kitomis kalbomis, valstybinė kalba su niekuo neturi konkuruoti, bet palikti erdvę visoms kitoms kalboms“, – kalbėjo komisijos vadovas.
Penktas svarbus dalykas – efektyvios mokymo sistemos parengimas užsienio lietuviams.
„Jeigu anksčia lietuvybę išsaugodavo trys-keturios kartos, dabar lietuvybė prarandama per kartą. Iš Lietuvos išvažiavę vaikai kalbą užmiršta jau suaugę. Čia yra tragiška ir katastrofiška situacija. Jei sakoma, kad išvažiavo milijonas lietuvių, o lituanistinėse mokyklose mokosi tik 7000, tai turime savęs paklausti, kur yra likę“, – padėtį apibūdino A. Antanaitis.
Šešta – lietuvių kalbos prestižas. VLKK vadovas apgailestavo, kad kitų kraštų kalbos kai kuriems yra gražesnės ir svarbesnės.
„Pakanka pereiti Vilniaus gatve, paklausti, kaip verslininkai norėtų pavadinti savo įmones, kad suprastume, kad baudžiauninko ir provincialo sindromas yra labai gyvas“, – teigė A. Antanaitis.
VKI viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas dalyvavo kuriant Valstybinės kalbos įstatymą. 25-mečio proga jis priminė aplinkybes, kuriomis buvo kuriamas šis teisės aktas.
Lietuvių kalba valstybine paskelbta 1988 metų lapkričio 18 dieną, kai dar nebuvo mūsų valstybės. D. Smalinskas pabrėžė, kad 1995 metais išleistas Valstybinės kalbos įstatymas buvo trumpas – jį sudaro vos 27 straipsniai, kiekviename jų – po vieną ar du sakinius, jie beveik visi – vientisiniai.
„Jie parašyti sklandžiai, aiškia kalba, to reikėtų pasimokyti dabartiniams teisės aktų kūrėjams“, – pabrėžė D. Smalinskas.
Susiję straipsniai:
- VLKK pirmininkas A. Antanaitis lankėsi Valstybinės kalbos inspekcijoje
- Seime – spaudos konferencija „Ar Valstybinės kalbos įstatymas spėja su laikmečiu?“ (tiesioginė transliacija)
- „TALKA kalbai ir tautai“ su VLKK pirmininku aptarė valstybinės kalbos puoselėjimo klausimus
- Seime įvyko konferencija „Valstybinės kalbos politika ir asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose“ (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)
- Valstybinės lietuvių kalbos statuso atkūrimo 30-mečiui skirtoje konferencijoje aptarti lietuvių kalbos politikos klausimai (video)
- A. Antanaitis paskirtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku (video)
- Valstybinės kalbos gynėjai jau surinko daugiau nei pusę reikiamų parašų (video)
- Seimas patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2018-2022 metų gaires (video)
- Įgyvendinamos Valstybinės kalbos politikos gairės sustiprins lietuvių kalbos įtaką
- Konferencija „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“ (video)
- Bus įteikti VLKK apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą
- Pristatytos Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairės
- Visuomenininkai kviečia piliečius pasirašyti dėl valstybinės kalbos statuso išsaugojimo
- „TALKA kalbai ir tautai“ aptarė svarbius valstybinės kalbos politikos klausimus
- E. Jovaiša. Konservatoriai politizuoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudarymą
- Seime vyks konferencija „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“ (tiesioginė transliacija)
- A. Antanaitis. Laikas keisti pagrasomąjį toną pristatant VLKK politiką visuomenei (video)
- Pagerbti lietuvių kalbos puoselėtojai (nuotraukos)
- Pagerbti Lietuvių kalbos dienų rengėjai (nuotraukos)
- Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku siūloma skirti Audrį Antanaitį
- Valstybinė kalbos inspekcija kviečia į pokalbį „Lietuvių kalbos apsauga: prasimanymai ir tikrovė“
- Seimo Švietimo ir mokslo komitetas į VLKK vadovus siūlo Audrį Antanaitį
- Seimo nariai išreiškė susirūpinimą dėl ketinimų naikinti 3 lituanistinius institutus, VLKK ir LGGRTC
- „Mes ir jie“: Stefano Lanza: Lietuviai praranda kalbos jausmą (video)
- „Atspindžiai“: Bendruomenės sako, kad valdžia jų nesupranta (video)
- Arūno Sartanavičiaus nuotraukose – „Dinamiškasis Azerbaidžanas“ (nuotraukos, video)
- „Atspindžiai“: Nepriklausomybės atkūrimo diena neįprastai paminėta Paliesiaus dvare (nuotraukos, video)
- Sujudimas po lietuvių kalbos paniekinimo
- Lietuvių kalbos dienos prasideda!
- Lietuvių kalbos savaitė Vilniaus Gedimino technikos universitete
vėlgi – ketvirtis amžiaus, skambi garbinga proga, – puiku
(nor nuo pat Sąjūdžio pirmų dienų kiek gebėjom ėmėm keist rašomųjų mašinėlių raidyną (šriftą ir pačias mašinėles) iš “kirilinių” į lietuviškas; tad šlapiais skudurais labiausiai šventine proga p. A.Antanaičiui (aišku ir smalinskams su jovaišomis) kuo mažiau švaistytis linkėkim, susiturėt gi verta – garbinga ir teisinga, ar ne…
“pirmas, antras, trečias, ketvirtas, na… penktas “efektyviau…prestižas” ant šešto, – šnai šnai šnai
sušnaideriuojam, rėžiam-zarėžiam, dūminam svetimžodyniška nepagarba – asmenine (kalbėsenos).
Mokytis ir pirmsėdžiui, ar užsėdžiui, net ir vadovui (prezident”) niekuomet ne vėlu.
Nuo savęs – nuo Žodžio
Na, norite valerijonų gerti – įsijunkite „Visi kalba” su Smetona (per LRT)
Gal kas paaiškins, kodėl Smalinskas apie TM kalba? Tai NEATSAKINGAS švaistymasis sąvokomis, tarnaujantis ne mūsų valstybei! Juk jis turi LR pasą, o ne kaimyninės šalies kortelę! – Joks okupanto palikimas – taip pat ir jo kolonistų bei kolaborantų tikra ar dirbtinė tautybė bei kalba – nėra nei TMAP Konvencijos, nei Žmogaus teisių subjektas!
Be to, iki galo neapgalvotas sakinys maždaug 11:55 min., nes dabar galima jį taip suprasti, jog tik Lietuva saugo kalbą, ir jį tuoj pasigaus ir cituos manipuliatoriai, nors be didelių tyrimų, internete galima sužinoti, jog tai netiesa, jog ir kitos šalys turi kalbos prižiūrėtojus, tik kiekviena savaip tai daro! Ar mes jau pasiekėme tokį tautinės savigarbos lygį, kai eilinis praeivis gatvėje tau padarys pastabą, jei tu teiki pirmenybę ne savo valstybės oficialiai kalbai, jei pažeisi jos teisę suprasti, ką tu užrašei ar ištarei. Čia JO/JOS valstybė, todėl visi privalo gerbti jos įstatymus, šalies kamieninę tautą ir jos kalbą.
– svajuke.files.wordpress.com/2013/04/vienaragis.jpg
– svajuke.files.wordpress.com/2013/05/akismeditacija.jpg
– svajuke.files.wordpress.com/2011/12/reincarnation.jpg
– svajuke.files.wordpress.com/2011/12/pathtoheaven.jpg
O čia visi jie vienoje vietoje:
– svajuke.wordpress.com/category/gyvenimas-mistika/sielos-koliazas/
Paskrajokime…
„Kalbininkai ragina išmokti gyventi su anglų kalba ir siūlo greičiau keisti įstatymą”
– 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kalbininkai-ragina-ismokti-gyventi-su-angu-kalba-ir-siulo-greiciau-keisti-istatyma-56-1269214?copied
Frazės buvo gana aptakios, kaip ir „nekenksmingos”, bet kas už jų?
Tekstas ir laidos įrašas:
„VLKK pirmininkas Antanaitis: girdėti pasiūlymų Lietuvoje įteisinti antrą valstybinę kalbą”
– delfi.lt/news/daily/lithuania/vlkk-pirmininkas-antanaitis-girdeti-pasiulymu-lietuvoje-iteisinti-antra-valstybine-kalba.d?id=83458997
Nuo šiol VLKK draus žodį „pederastas“
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/vlkk_isaiskino_zodzio_pederastas_reiksme_jis_niekinancia_prasme/
Kalbininkai IŠAIŠKINA žodžio prasmes, atspalvius, rūpinasi kalbos tvarumu, sveikata.
Visuomenę drausmina ar protina, savigarbą žadina kitos institucijos. Tačiau geriausiai tai daro iš namų, darželio, mokyklos atsineštas geras išauklėjimas, išsilavinimas, žmogaus orumas.
Tokį ,,Respublikos” antraštės teiginį tuoj pasigaus tie, kam rūpi, kad LK kuo greičiau išnyktų nuo žemės paviršiaus. (Nes vaicekauskienių nuomone nieko tokio, kad kalbos išnyksta). Ši antraštė bus proga vėl valkioti ,,kalbos inkvizitorių” temą ir vėl kelti būtinumą naikinti VLK įstatymą ir VLKK. Ar TAI nuo seno savo misija laiko lituanistė(!) L. Vaicekauskienė?
(Seimo nariai išreiškė susirūpinimą dėl ketinimų naikinti 3 lituanistinius institutus, VLKK ir LGGRTC; – alkas.lt/2018/03/15/seimo-nariai-isreiske-susirupinima-del-ketinimu-naikinti-3-lituanistinius-institutus-vlkk-ir-lggrtc/ – 2018 m.), o dabar atėjo ir tam pritariančios Seimo partijos, tai galima vėl kelti tas bangas?
Kalba → etninė genties žemė → tauta → valstybė, sauganti savo tautą (su jos kalba) ir jos etninę žemę. Sunaikinai kalbą – nelieka tautos. O kai nėra tautos – kas saugos kažkam seniai rūpinčią teritoriją? Kodėl būtent ši valstybė su jos kamieninės tautos ir žemių likučiais turėtų man rūpėti? Svarbu rasti, kur pilvas bus sotesnis.
Ne politikuojantys kalbininkai, o psichiatrai (medikai, paprasčiau tariant) turi paaiškinti nesuprantantiems, ką šis žodis reiškia. Kas juo vadinami. Tiems, kas nežino to žodžio prasmės. Kaip dabar su vikipedija? Uždarys? Su atitinkamais moksliniais straipsniais užsienio kalba internete? Uždraus, uždarys? Jei kažkas kažkuo užsiima, nebegalima pasakyti jo užsiėmimo pavadinimo? Tai tokia liberkrikščioniška moralė?
Iš JAV: „Jie sakė, kad aš netinkamas išversti šį kūrinį,“ trečiadienį pasakojo katalonų vertėjas Viktoras Obiolsas. „Jie neabejojo mano gebėjimais, tačiau ieškojo kitokio žmogaus, kuris turėjo būti jauna moteris, aktyvistė ir, geriausia, juodaodė.“ 23 m. afroamerikietė Gorman dėl savo eilėraščio… ”
– mokslolietuva.lt/2021/04/reikia-jaunos-juodaodes/
(Kažką iš jaunystės laikų primena: „Komsomolka, aktivistka, i t.d., i t.p., tovarišči…”?)
O kaip su tom lygiom galimybėm ir teisę į savo nuomonę, požiūrį?
Ar nesusidaro padėtis, kai:
– DALIS visuomenės ne tik negalės išreikšti savo neigiamo požiūrio į tam tikros visuomenės grupės gyvenimo būdą (t.y., nusikalstamą lytinį gyvenimą!), bet negalės net mintyse jos smerkti! Nes, jei pats žodis paskelbtas „non grata”, tai teks net ir mintyse tos grupės nesmerkti, nes, jei galvoje vis suksis ta mintis, žodis gali ir netyčia išsprūsti?
– turbūt, niekam nekyla abejonių, jog ž-šaudys yra smerkiamas, nepagarbus žodis , taikomas visai tauta. Tačiau DALIS visuomenės turi teisę juo vadinti kitą visuomenės dalį ne tik čia, tarp bendrapiliečių, bet ir visame pasaulyje skelbti tai. Tačiau GALIMYBIŲ jai apsiginti pateikiamais faktais nesuteikiama, trukdoma visomis įmanomomis priemonėmis. Netgi, lyg Rusijoje, prarasi darbą ir duoną.
Ar nesusidaro įspūdis, kad Lygių galimybių tarnyba veikia priešingai savo tarnybos paskirčiai? Vienai, ne tik moralės, bet ir BK vertinimu nusikalstamą lytinį gyvenimą praktikuojančiai piliečių daliai patarnauja, nespėjus net kojų naujai vadovei tarnyboje apšilti, kitos, šmeižiamos, kuriai net neleidžiama apsiginti. ji net nepastebi? Ar tai ir yra Lygių galimybių esmė?
Įdomu, ar bus panaikintas ir įstatymas, skirtas pedofilijos nusikaltimams? Juk jo visas turinys skirtas pasmerkti ir net skirti bausmę už tai?!!
„Beje, kokia bus ta” (Seimo) „dauguma, dauguma žiūrovų nė nenutuokė. Kokios pozityvios tautinės jėgos bando vienytis, planavusieji balsuoti net nebuvo informuoti. Jų per televizorių nerodė, jų pavardžių ir veidų nebuvome spėję net pamatyti, nebent tik trumpučiuose sukarikatūrintuose vaizdeliuose.”
– pozicija.org/jonas-jasaitis-absurdas-tapo-tikrove-kas-toliau/
Ten
JAV formuojasi neliečiamųjų kasta komentuoja Arvydas JUOZAITIS
– respublika.lt/lt/naujienos/pasaulis/kitos_pasaulio_naujienos/jav_formuojasi_nelieciamuju_kasta/
ir čia –
Žviegiančiais tėvus išvadinęs A.Žukauskas tai vadina savo lyderyste
(ir etikos sargai nieko smerktino, kitų teises pažeidžiančio, nepagarbaus piliečių atžvilgiu šio asmens elgesyje neįžvelgia!)
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/zviegianciais_tevus_isvadines_azukauskas_tai_vadina_savo_lyderyste/
Taigi, ir mes neatsiliekame, turime neliečiamųjų, todėl nepakaltinamų grupes, ir masę tų, kuriuos neliečiamiesiems leidžiama negerbti, trukdyti naudotis su ŽT susijusiomis teisėmis ir atvirai niekinti ir žeminti?