Vilniuje vyks pirmoji Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrų taryba

Sausio 29 d., Vilniuje vyks pirmoji Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrų taryba, kurioje krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lenkijos krašto apsaugos ministras Mariušas Blažakas (Mariusz Błaszczak) aptars konkrečius regioninį saugumą stiprinančius veiksnius – karinių pajėgų bendradarbiavimą užtikrinant Suvalkų koridoriaus apginamumą, nacionalinių oro erdvės ir gynybos sistemų sujungimo galimybes ir siekį išlaikyti nepertraukiamą JAV karių buvimą regione.

Taip pat Tarybos metu ministrai pasirašys bendrą pranešimą, kuriuo įtvirtins abiejų šalių glaudesnio bendradarbiavimo sritis, o Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių vadai – Lietuvos kariuomenės mechanizuotojo pėstininkų būrio „Geležinis Vilkas“ ir Lenkijos kariuomenės 15-osios mechanizuotojo būrio prisijungimo prie Tarptautinio Šiaurės Rytų divizijos štabo sutartį, kuria bus įtvirtintas abiejų šalių karių siekis treniruotis ir veikti kartu, ginant Suvalkų koridorių.

Brigados „Geležinis Vilkas“ prisijungimas prie Tarptautinio Šiaurės Rytų divizijos štabo atvers platesnes galimybes per mokymus ir pratybas užtikrinti tinkamą būrio pasirengimą veikti divizijos sudėtyje. Kartu tai padės užtikrinti ir geresnį sąveikumą su Lenkija, viena patikimiausių mūsų sąjungininkių saugumo ir gynybos srityje, ir kitais Aljanso sąjungininkais.

Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrų taryba rengiama siekiant įgyvendinti bendrą Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų pareiškimą dėl partnerystės saugumo srityje, kuris buvo paskelbta 2019 m. vasario 21 d. Pareiškime sutarta bendromis jėgomis siekti regiono gynybai kertinių tikslų dvišaliu, NATO ir ES pagrindu.

Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas gynybos ir saugumo srityje

Lietuvos bendradarbiavimas su Lenkija gynybos srityje yra labai svarbus tiek Lietuvos, tiek viso regiono saugumui. Intensyvūs dvišaliai santykiai karinėje srityje plėtojami nuo 1993 metų. Vienas naujausių Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo gynybos srityje pavyzdžių – 2019 m. pasirašytas dvišalis susitarimas dėl saugaus ryšio, skirtas keistis radarų duomenimis. Tai padės stiprinti viso regiono gynybą kartu su partneriais, vystant vieningą oro gynybos sistemą.

Lenkija taip pat yra viena aktyviausių NATO oro policijos užduotyje Baltijos šalyse dalyvaujančių šalių – šalis jau devynis kartus siuntė karinių oro pajėgų karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių erdvės. Lenkija NATO oro policijos užduočiai karinius oro pajėgumus žada skirti ir 2020 metais.

Nuo 2003 m. Lietuva dalyvauja Lenkijoje esančio NATO Šiaurės-Rytų korpuso veikloje. Korpusas yra arčiausiai Lietuvos esantis NATO karinis korpusas (Ščecine), nuo 2015 metų čia tarnauja ir aštuoni Lietuvos kariai. Lenkų iniciatyva 2017 m. pradėtas kurti tarptautinis Šiaurės rytų divizijos štabas, kuris taikos metu per nacionalinius būrius prižiūri Baltijos šalyse ir Lenkijoje išdėstytų NATO priešakinių pajėgų būrių kovinių grupių mokymus ir pratybas, sąveikumą. Nuo 2017 m. čia tarnauja ir du Lietuvos karininkai.

Lietuva ir Lenkija bendradarbiauja žadant NATO pratybas regione. 2016 m. pratybų tikslais Lietuvos teritorijoje du kartus buvo išdėstyti Lenkijos pakartotines pajėgas, kurios reikšmingai prisidėjo prie regiono saugumo stiprinimo. Tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje vyksta reguliarios tarptautinės pratybos, kuriose dalyvauja Lenkijos ir Lietuvos kariai. Taip yra didinamas ne tik Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių gebėjimas veikti kartu, bet taip pat ir siunčiamas stiprus atgrasymo signalas.

Dvišalis Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas plėtojamas ir Europos Sąjungos pagalba. 2018 metų lapkritį Lenkija prisijungė prie Lietuvos inicijuoto Europos Sąjungos kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų kūrimo projekto. Lietuvos iniciatyva siekiama sukurti kas pusmetį pakartotinai pasitelkiamas ES Kibernetines greito reagavimo komandas, kurias sudarytų projekte dalyvaujančių šalių kibernetinių incidentų tyrimų ir kitų saugumą užtikrinančių institucijų specialistai. Numatoma, kad projekte dalyvaujančių ES šalių narių kibernetinio saugumo padaliniai reikšmingo kibernetinio incidento atveju virtualiu, o jeigu reikia – ir fiziniu būdu, įsijungtų į incidento sprendimą bei tyrimą. Už kibernetinių incidentų tyrimus ir valdymą atsakingos Lietuvos ir Lenkijos tarnybos taip pat priklauso ES reagavimo į kompiuterių saugumo incidentus tarnybų tinklui (CSIRTs Network). Tinklą sudarančios ES šalių ir ES reagavimo į kompiuterių incidentus (CERT-EU) tarnybos keičiasi informacija ir valdo veiksmus dėl kibernetinių incidentų, plėtoja tolesnius operatyvinio bendradarbiavimo būdus.

Tarp Lietuvos ir Lenkijos vyksta dvišalis bendradarbiavimas ginkluotės įsigijimų srityje. Lietuvos kariuomenė tęsia trumpo nuotolio priešlėktuvinės sistemos GROM įsigijimą iš Lenkijos. Taip pat Lenkija yra perdavusi Lietuvos kariuomenei du skraidančius modelius (Twin Star), skirtus oro gynybos mokymo tikslams.

Lietuva su Lenkija ir Ukraina nuo 2014 m. yra įsteigusios ir vysto bendrą karinį projektą – trišalį būrį LITPOLUKRBRIG, kurios vadavietė įsikūrusi Ščecine, Lenkijoje. 2017 m. būriui suteiktas LDK Didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio vardas ir šalių gynybos ministrų lygmeniu sutarta, kad brigada ar jos elementai gali būti naudojami tarptautinėse užduotyse, remiantis tarptautinės teisės nuostatomis ir principais. Lietuva brigadai yra priskyrusi Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų būrio karius. Būriui papildomai priskirti penki Lietuvos karininkai, vienas kurių eina būrio vado pavaduotojo pareigas.