Lietuvoje planuojama skirti daugiau dėmesio ir pagalbos gydymo įstaigose dirbantiems vadovams. Tam pasitelkta Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Edinburgo Karališkasis gydytojų koledžas (angl. RCPE). Šių organizacijų ekspertai kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), didžiųjų ligoninių ir kitų sveikatos sektoriaus įstaigų vadovais pradėjo aktyvią diskusiją, kaip efektyvinti sveikatos sektoriaus įstaigų valdymo sistemas, taip didinant teikiamų asmens sveikatos paslaugų efektyvumą ir saugumą. Ateityje planuojama sukurti nuolatinį pagalbos ir kvalifikacijos kėlimo mechanizmą.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, PSO ir jos suburtų ekspertų pagalba Lietuvai yra labai svarbi, nes motyvuoti, tinkamai parengti ir nuolatinę ekspertinę pagalbą gaunantys įstaigų vadovai yra vienas esminių sveikatos sistemos funkcionavimo ir geros valdysenos elementų. O užsienio šalių patirtis visuomet yra įdomi ir svarbi, ypač kai jų nueitas kelias duoda konkrečių rezultatų, o sukaupta patirtis leidžia mokytis kitiems.
„Dėkojame PSO atstovybei Lietuvoje už galimybę mūsų šalyje organizuoti diskusiją su didžiulę patirtį turinčiais ekspertais iš Škotijos. Tai labai svarbi parama, be kurios būtų buvę sudėtinga surengti tokio pobūdžio diskusiją Lietuvoje su ekspertais ir mūsų šalies sveikatos sektoriaus lyderiais. Tad neabejotinai tęsime pradėtus darbus, nes dabar aptarėme, kaip bendradarbiausime. Tobulinti mūsų šalies gydymo įstaigų valdymą – būtina, kad jos galėtų veikti efektyviau“, – sako ministras A. Veryga.
Sausio 22–23 dienomis Kauno klinikose įvyko pirmasis seminaras, kuriame atstovai iš pasaulinio lygio sveikatos organizacijų gilinosi į Lietuvos sveikatos sistemos valdymo modelį, didžiausių Lietuvos gydymo įstaigų valdymo struktūras. Pasaulyje vertinamų sveikatos organizacijų pagalba bus organizuojami mokymai, kuomet ligoninių vadovai gilins sveikatos valdysenos žinias.
PSO ir RCPE atstovai norėjo išgirsti Lietuvos ligoninių atstovų patirtis: kokios vadybos sistemos ligoninėse yra įdiegtos, kokiomis strategijomis vadovaujasi medicinos įstaigos, kokius pokyčius yra įgyvendinusios, o kuriems dar nėra pasiryžusios ir kodėl.
Santaros klinikų generalinis direktoriaus Feliksas Jankevičius primena, kad viena iš naujausių užsienio ekspertų rekomendacijų Lietuvai – tobulinti gydymo įstaigų valdymą, nes tai vienas iš būdų gerinti situaciją sveikatos sektoriuje teikiant paslaugas mūsų šalies pacientams.
„Tai, kad turėjome galimybę šiomis dienomis dalyvauti susitikime su PSO atstovais ir ekspertais iš Škotijos rodo, kad einame teisingu keliu. Tai yra vienas iš būdų, kaip tobulinti mūsų šalies sveikatos sistemą, pasitelkiant užsienio ekspertų patirtį. Na, o tai, kad įstaigų vadovai gali tartis ir diskutuoti, reiškia, kad gali gimti šaliai svarbūs sprendimai, kuriems priimsime kartu“, – teigia F. Jankevičius.
Pasak Kauno klinikų generalinio direktoriaus Renaldo Jurkevičiaus, šis seminaras yra reikšmingas žingsnis Lietuvos ligoninių valdysenos tobulinimo link, semiantis patirties iš prestižinių sveikatos organizacijų atstovų.
„Kiekvienos gydymo įstaigos iššūkiai – kuo kokybiškesnė ir saugesnė pagalba pacientams, paslaugas teikiant kuo efektyviau. Vakarų šalių ligoninėse jau seniai kasdienė vadyba atskirta nuo valdysenos, taip sukuriant didesnę vertę tiek pacientui, tiek ligoninei. Viena iš tokių šalių yra Jungtinė Karalystė, kurioje daugiau nei 20 metų į ligoninių valdymą įdiegtos valdybos (angl. boards), taip atskiriant strateginį įstaigos valdymą, strategijos įgyvendinimo kontrolę nuo vadybos (angl. management). Būtų labai svarbu, jei panašios patirtys būtų diegiamos ir Lietuvos ligoninėse, taip žengiant dar pažangesniu keliu. Labai tiksli Gerosios valdysenos instituto sentencija „Gerai yra gerai tol, kol mes nerandame geriau“, – pasakoja Kauno klinikų generalinis direktorius R. Jurkevičius.
Vienoms seminaro dirbtuvėms vadovavęs Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai Kęstutis Stašaitis su kitais Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų vadovais nagrinėjo pagrindinius šiuolaikinius sveikatos priežiūros sektoriaus iššūkius. Besiremiant tarptautiniais pavyzdžiais, ieškota sprendimų, kaip šie iššūkiai galėtų būti išspręsti Lietuvoje.
„Kokybės ir saugumo reikalavimai sveikatos priežiūros sektoriuje visuomet buvo ir yra svarbūs. Šiandienos susitikimo metu iškeltos idėjos tik įrodo, kad tai tampa prioritetu. Suradę naujų būdų, užtikrinančių teikiamų paslaugų saugumą ir kokybę, mes kartu tobuliname visus procesus, vykstančius ligoninėje. Pavyzdžiui, jeigu puoselėjame mokymosi iš klaidų kultūrą, o ne kaltinimą dėl nepageidaujamų įvykių, geriname paslaugų saugumą ir kokybę pacientams. Tokie pokyčiai nulemia visos organizacijos kultūrą“, – sako K. Stašaitis.
Seminare Kaune dalyvavo garbingi ir Europoje žinomi savo sričių ekspertai-nuomonių lyderiai.
Edinburgo Karališkojo gydytojų koledžo prezidentas, Londono Nacionalinio sveikatos tyrimų instituto direktorius, apdovanotas Jungtinės Karalystės medaliu už sveikatos priežiūros kokybės gerinimą, Imperial College of London Skubios medicinos klinikos profesorius Derek Bell minėjo, kad šis susitikimas yra labai svarbus, nes jame pradėta diskusija tarp skirtingų sričių medicinos bendruomenės specialistų, kurių bendras tikslas – aukštesnės kokybės paslaugos pacientams.
„Mes čia atvykome išgirsti Lietuvos specialistų patirtį, suprasti jūsų sistemą ir veiklos modelį, kad pasiūlytume geriausius tobulinimo mechanizmus“, – teigia D. Bell.
John Bullivant, Good Governance Institute įkūrėjas, Quality Governance Collaborative Faculty atstovas, JK Vyriausybės lyginamosios analizės skyriaus direktorius, Karališkosios medicinos draugijos kokybės tinklo prezidentas, daugelio verslo ir profesinių organizacijų patarėjas, seminaro dalyviams pristatė kompetencijų valdymo ir gerosios valdysenos (angl. good governance) principus, ir kuo jie yra svarbūs ligoninių valdyme ir vadyboje. J. Bullivant parašė gerosios valdysenos sveikatos sistemoje gaires, o šiuo metu padeda įgyvendinti Jungtinės Karalystės kokybės valdymo bendradarbiavimo programą 2020–2030 metams.
Svečias Ihor Perehinets, seminaro metu atstovavęs PSO Europos regiono biurą, teigia, kad diskusijoje turi dalyvauti skirtingų lygių specialistai.
„Problemų sveikatos sektoriuje sprendimas turi būti sprendžiamas sisteminiu lygiu, o ne iš atskiro gydytojo ar paciento perspektyvos“, – sako I. Perehinets, kuris yra sveikatos sistemų „SMARTwork“ projekto programos koordinatorius, Europos sveikatos sistemų ir visuomenės sveikatos skyriaus patarėjas, taip pat buvęs Ukrainos sveikatos apsaugos viceministras.
PSO atstovybės Lietuvoje vadovės Ingridos Zurlytės teigimu, PSO remia Lietuvos pastangas siekti sveikatos sistemos efektyvumo.
„Daugiausiai dėmesio skiriame kokybės gerinimui, pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerijos, regionų ir savivaldybių sveikatos priežiūros vadybininkų kompetencijų stiprinimui, supratimo apie pokyčių valdymą ugdymui, bendro sveikatos sistemos konteksto suvokimo skatinimui“, – sako I. Zurlytė.
Pasak jos, tikimasi, kad šie kursai bus naudingi visai Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai, nes jos kokybė tiesiogiai priklauso nuo efektyvių, laiku suteiktų ir saugių paslaugų pacientams.
Edinburgo Karališkasis gydytojų koledžas įsteigtas dar XVII amžiuje ir yra viena iš didžiausių Jungtinės Karalystės gydytojų kolegijų, atstovaujanti daugiau nei 13 tūkst. kolegų bei narių visame pasaulyje. Jos pagrindinis tikslas – gerinti pacientų priežiūros kokybę. RCPE nustato sveikatos priežiūros valdymo standartus ir reikšmingai prisideda prie sveikatos apsaugos politikos formavimo Jungtinėje Karalystėje.
