Mirė žurnalistas, Sąjūdžio metraštininkas Zinas Kazėnas

Gruodžio 27 d. eidamas 84-uosius mirė žurnalistas, fotografas, Sąjūdžio metraštininkas Zinas Kazėnas.

Zinas Jonas Kazėnas-Zika gimė 1936 metais balandžio 17 d. Linkuvoje, Šiaulių apskrityje. 1954 metais baigė Pasvalio vidurinę mokyklą. 1954-1956 metais mokėsi Daugpilio aukštesniojoje karo aviacijos mokykloje, įgijo fotografo ir kino operatoriaus specialybę. Vėliau studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute. Nuo 1972 metų buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narys.

Nuo 1988 metų buvo laisvai samdomas fotomenininkas. 1988-1991 metais buvo Sąjūdžio informacinės agentūros fotografas. 1989 m. stažavosi Vokietijoje, Kelno mieste.

Nuo 1965 m. leidykloje „Mintis“ rengė plakatus, atvirukus, kalendorius, turistinę literatūrą, fotoalbumus. 1979-1989 m. bendradarbiavo su Maskvoje įsikūrusios turizmo firmos „Inturist“ reklamos skyriumi. Išleido virš 600 proginių atvirukų, 80 plakatų, 33 kalendorius, 400 meninių vokų, iliustravo ir apipavidalino apie 60 įvairios paskirties bukletų bei knygelių. 2013 m. minint Sąjūdžio įkūrimo 25-etį Lietuvos bankas išleido 25 ir 50 litų progines monetas, kurių reverse panaudotas Z. Kazėno nuotraukos fragmentas. Nuo 1969 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. 2005 metais jam buvo suteiktas meno kūrėjo statusas.

Sovietmečiu pradėjo eksperimentuoti su taikomąja daile. Abstraktūs eksperimentai buvo realizuojami taikomojoje srityje: plakatuose, reklamoje, taikomosios grafikos srityse. Tai, kas buvo „tyliai“ brandinama sovietmečiu, prasiveržė vėliau, Sąjūdžio, Atgimimo metais. Ėmė naudoti sau patogesnį Zikos akronimą. Savo darbuose puoselėjo dekoratyvumą, pereidamas prie kūrybos eksponavimo erdvinės instaliacijos priemonėmis. XXI a. pradžioje menininkas pasuko postmodernumo link. Be fovistinio stiliaus drobių, jis mišria technika sukūrė seriją „Manekenai“, nagrinėjančią klonavimo, supanašėjimo, transformacijos ir kitas postindustrinės visuomenės problemas.

2005 m. sukūrė „3-dx art” seriją, kurioje apjungė ankstyvojo modernizmo sroves ir pristatė dekoratyvios instaliacijos pavidale. Pasitelkęs šiuolaikines skaitmenines technologijas jis plokštuminę grafiką transformavo į erdvines struktūras ir pritaikė jas erdvinėse instaliacijose. Savo 8–me dešimtmetyje atrastą abstrakčios fotografijos ir ornamentikos techniką (fotografiką) autorius pasitelkė ypatingos formos ir išvaizdos kartoninių cilindrų tapyboje. Skaitmeninių technologijų pagalba jis plokštuminę grafiką transformavo į erdvines struktūras ir pritaikė erdvinėse instaliacijose.

Nuo 2012 m. savo kūryboje ėmė naudoti vintažinius, pokario laikotarpio artefaktus (diržus, sages, bižuteriją). Panaudojami artefaktai ir jų interpretacijos įgavo naujas estetines kategorijas. Paskutiniaisiais metais pasireiškė kita Z. Kazėno individualizmo pradžia. Jis ieško kitokių vizualinės interpretcijos formų, savo potencialą ima realizuoti tapydamas ant medžio pliauskų. Taip pat kuria kompiuterinius „fotodienoraščius” – vaizdo opusus, iliustruotus savo meno kūriniais, palydimus muzikiniais intarpais ir garsų instaliacijomis.

Atsisveikinti su Velioniu galima bus gruodžio 30 d., pirmadienį, nuo 10 iki 14 valandos Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios šarvojimo patalpose. Laidotuvės Karveliškių kapinėse.