Vakar, gruodžio 6 d. Trakų bazilikoje surengtos Lietuvos kultūros sostinės atidarymo iškilmės. Joje dalyvavo kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Šiuo renginiu Trakai pradėjo Lietuvos kultūros sostinės metus.
„Simboliška, kad Trakai – istorinė Lietuvos sostinė – tampa šalies kultūros sostine. Kitąmet, kai minėsime savo atkurtos Valstybės Nepriklausomybės trisdešimtmetį, šis Trakų titulas tarsi sustiprins mūsų istorinio tęstinumo jausmą, kad tos didžiosios valstybės kūrėjų idėjos mus lydi ir vienija. Linkiu, kad tie kultūros ratilai, kurie šiemet iš Trakų sklis po visą Lietuvą ir dar plačiau, sklistų dėl to, kad Trakuose iškyla čia paslėpti kultūriniai lobiai“, – sveikindamas susirinkusiuosius kalbėjo kultūros ministras.
Planuojama, kad kitąmet Trakuose pirmą kartą bus minima Lietuvos valstybės dekada, kurios renginių ciklas sujungs liepos 6-ąją minimą Valstybės dieną ir pergalės minėjimą liepos 15 dieną įvykusiame Žalgirio mūšyje,
Vasario 16-ąją iš Vilniaus į Trakus persikels „Signatarų eisena“, istorinės atminties renginius papildys Gediminaičių dinastijos narių atminimui skirta šventė „Gediminaičių diena“, istorinėse Trakų kunigaikštijos teritorijos ribose esančių miestų ir miestelių bendruomenių šventė „Trakų kunigaikštystės diena“ bei tradiciniu galintis tapti masinis istorinės atminties žygis „LDK sostinių kelias“, sujungsiantis Kernavę, Senuosius Trakus, Trakus ir Vilnių.
Taip pat dėmesys bus skiriamas etnokultūrai, nes istoriškai Trakai buvo daugiakultūris miestas: jame kartu gyveno lietuviai, lenkai, karaimai, žydai, totoriai, rusai ir kitų tautybių žmonės.
Padidėjus dėmesiui Trakams, apsilankantys juose žmonės pastebi atsirandančias naujoves mieste. Vakar savo feisbuko paskyroje žymi visuomenininkė, paveldo gynėja Rasa Kalinauskaitė pasidalino savo įspūdžiu pamačius naująją „knygų instaliaciją“, iškilusią Trakų centre prie bibliotekos ir kultūros centro. Ji tai pavadino – knygų egzekucija. „Ne tik Cvirkos. Selindžerio apsakymai, Markesas, Dostojevskis („Idiotas“), „Pančatantra, „Senovės Kinijos mitai“, E. Cinzas, vokiečių novelės ir kt. – pamauti ant virbo. Toks knygų šašlykas, pastatytas prie kalėdų eglutės. Tas šašlykas suriestas į figūrą iš koncentrinių apskritimų – tai, kiek suprantu, Trakų kaip 2020 metų Lietuvos kultūros sostinės logotipas. Dar simbolinė detalė: priešais ant virbo kultūros sostinės garbei suvertas knygas – buvęs knygynas, kuriame dabar prekiaujama mėsa ir kepiniais. Knygyno Trakuose nebėra.“ – rašo Rasa K.
Po šiuo įrašu labai daug žmonių išreiškė savo nuomones – vieni kukliai pritarė, kiti piktinosi, dar kiti mano, kad menas turi provokuoti ir kt.
Šios „knygų instaliacijos autoriai“ yra Trakų viešoji biblioteka, kuri pasitikdama „Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020“ ir Trakų viešosios bibliotekos 80-metį, „pasipuošė knygų instaliacija, kuriai panaudotos antram gyvenimui prikeltos knygos!“ – rašoma Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos feisbuko paskyroje.
Trakai kultūros sostinės titulą perėmė iš Rokiškio, kuris buvo šių metų Lietuvos kultūros sostinė.
Projekto „Lietuvos kultūros sostinė“ tikslas – skatinti Lietuvos regionų gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, plėtoti kultūrą ir meną, kūrybines iniciatyvas, kultūros prieinamumą.
2021 m. Lietuvos kultūros sostine taps Neringos savivaldybė, 2022 m. – Alytaus miesto savivaldybė.
Papildyta 23.55 val.:
Iš prof. Rasos Čepaitienės feisbuko paskyros: „Bičiuliai, „knygų šašlyko” istorijoje dedamas taškas. Ką tik Trakų merė Edita Rudelienė mane informavo, kad instaliacija jau ardoma. Džiaugiuosi, kad visų mūsų pastangų dėka tai pavyko pasiekti taip greit ir be konfrontacijos. Ačiū už Jūsų palaikymą ir meilę knygai ❤️
Trakų merės atsakymas:
Labas vakaras, ponia Rasa. Persiuntė man Jūsų atvirą laišką bendri draugai. Pirmiausia atsiprašau už sukeltas blogas emocijas. Bibliotekos darbuotojos iš nurašytų knygų, kurios keliautų perdirbimui, sukūrė instaliaciją, kuri sukėlė daug neigiamų reakcijų. Bibliotekos darbuotojos mane informavo, kad istaliacija jau ardoma. Asmeniškai nesu prisidėjus prie šio kūrinio, bet atsiprašau už negatyvias emocija. Labai lauksime Jūsų kituose kultūros sostinės renginiuose.“
Profesorė Rasa Čepaitienė parašė viešą laišką Trakų merei ir kviečia juo plačiai dalintis. “ATVIRAS LAIŠKAS TRAKŲ RAJONO MEREI EDITAI RUDELIENEI
Gerbiama Mere,
kiek žinau, Trakai jau iškilmingai atvėrė Lietuvos Kultūros sostinės 2020 metus. Tačiau šį džiaugsmą temdo socialiniuose tinkluose plintančios nuotraukos, kuriomis pasidalino neseniai Trakus aplankę žmonės. Pamatytas vaizdas mane giliai sukrėtė ir neleidžia jo pamiršti, todėl kreipiuosi į Jus su prašymu.
Kalbu apie priešais Trakų miesto viešąją biblioteką įrengtą instaliaciją, atkuriančią Kultūros sostinės ženklą iš ant vielos suvertų knygų. Bibliotekos darbuotojai (sumanymo ir atlikimo autoriai?), nusifotografavę šalia jos ir įkėlę šią nuotrauką į savo FB paskyrą, atrodo akivaizdžiai besidžiaugiantys ir besididžiuojantys šia idėja. Jiems pritarė ir dalis paskyros lankytojų, giriančių jų kūrybiškumą.
Mano įspūdis kitoks. Kaip istorikė puikiai žinau, kad knygų niokojimas (o juk jų pervėrimas viela ir eksponavimas lauke žiemą, palikus jas purvui, sniegui ir lietui, mano nuomone, yra būtent niokojimas), kad ir kokiais kilniais tikslais – saugoti visuomenės moralę, pašalinti klaidatikystę, kurti meną ar pan. – būtų pridengtas, išsilavinusiems ir kultūrai neabejingiems žmonėms reiškė ir tebereiškia tik viena – barbarybę.
Gyvename šalyje, kurios istorija mena ilgus lietuviško žodžio bei rašto persekiojimo ir niekinimo laikus. Dar nepamiršome, kaip už lietuviškos spaudos platinimą knygnešiai buvo žiauriai baudžiami, pūdomi caro kalėjimuose, tremiami į Sibirą. Kaip žinia, knygas viešai degino naciai, dar prieš pradėdami deginti konclageriuose pramoniniu būdu nužudytų savo aukų kūnus. “Netinkamas” knygas masiškai naikino ar specfonduose slėpė ir sovietai. Argi nėra panašumo tarp tokios elgsenos su “nebereikalingomis” paskelbtomis knygomis ir “nereikalingais, beverčiais ar pavojingais” žmonėmis? Prisimenant tai tokiomis priemonėmis iš knygų kuriamas “menas” atrodo itin slogiai… Negi Trakai nori pasiųsti Lietuvai ir gausiai mieste besilankantiems užsienio turistams žinią, kad planuoja būti ne Kultūros, o Chaltūros ir vandalizmo sostine?
Jau teko matyti, kad šios “knygų šašlyko” instaliacijos nuotraukomis dalinamasi ir rusiškame Facebooke. Vieni piktinasi pervertu Dostojevskiu, o kiti gal džiaugsis, kad litovcai pasirodė esą tokie dvasios vargetos… Ar Trakams tikrai reikia tokių užsienio reakcijų ir ilgam įgytos abejotinos reputacijos?
Tikiu, kad bibliotekos darbuotojai tai darydami nieko blogo nepagalvojo, juolab negalėjo numatyti tolesnių pasekmių. Tačiau jų neatsakingas poelgis skaitytojams taipogi siunčia žinią, kad nuo šiol su pasiskolintomis knygomis galima elgtis bet kaip – jas plėšyti, aprašinėti ir pan., – nes juk taip daro patys jų saugotojai…
Gerbiama Mere, kreipiuosi į Jus prašydama šią nevykusią instaliaciją nedelsiant pašalinti iš viešosios erdvės kaip darančią didžiulę gėdą Trakų miestui ir kenkiančią jo gyventojų reputacijai. Klaida padaryta, bet ją dar galima ištaisyti. Būčiau dėkinga už supratingumą.
Jei visgi nematytumėte reikalo to padaryti, pasilieku sau ir kitiems knygų mylėtojams teisę viešoms protesto akcijoms. Tai ne grasinimas. Veikiau sielos šauksmas prisimenant niūrų paskerstų ir šaltyje “demonstruojamų” knygų vaizdą – apgailėtiną mūsų kultūrinio jautrumo stokos liudijimą. Nei Lietuva, nei Trakai nenusipelnė būti laikomi barbarybės ir vandalizmo vieta.
pagarbiai
profesorė, hum. m. dr. Rasa Čepaitienė, kultūros istorikė, paveldosaugininkė
P. S. Visus, palaikančius šį kreipimąsi, prašau komentaruose jį paremti ir juo dalintis, kad, esant reikalui, surinkę parašus, įteiktume savo reikalavimą Trakų rajono savivaldybės merei asmeniškai.”
Pritariu. Knyga yra knyga. Ji visada siejasi su kultūra. Ir jau niekaip negalima susieti kultūrinės Sostinės su išniekintomis knygomis. Mane labiausiai stebina tos bibliotekos darbuotojai. Neturiu žodžių… Turėtų būti knygų mylėtojai, o tapo knygų išniekintojai. Siūlyčiau uždrausti jiems (joms) dirbti bet kokį kultūrinį darbą.
Okupantų laikmečio knygos – bevertės ir net pavojingos.
Nenuvertinkime ir šių dienų autorių 🙂 Jie dar toliau pažengę, negu ochrankos KGBiniai palikuoniai.
Kažin, kokią LT istoriją Indijoje skleidžia mūsų iškiliausių istorikų (A.B. ir jo bendraminčių) į indų k. išversta knyga; o scenos meistrų kūryba (M.I.); o neapykanta visiems ir viskam, visai LT praeičiai alsuojančių filosofių, skaičiuojančių, kiek patriotizme yra molio (N.P.); o universalių specialisčių (R.V.), apie kitus pagal savo giminės (ir savo pačios?) praeitį sprendžiančių…
Ačiū Dievui, yra ir kitokių nuomonių. O labiausiai tai sutinku su autoriaus teiginiu: „Gaila tik kad pykčio pas žmones tiek daug“. Nenumanantys bibliotekų darbo ypatumų (knygų nurašymo) komentuoja. Senų leidimų NIEKAS nebenori skaityti. Komentuoja, ir vaidina kultūringus… O kada paskutinį kartą patys buvote bibliotekoje? Skaitėte Dostojevskį? Ir galų gale – padovanojote naują leidimą bibliotekai? Knygų Kalėdos – bibliotekos laukia naujų knygų!!!
https://www.facebook.com/trakubiblioteka/posts/2683498785040182?__xts__%5B0%5D=68.ARAAbNN4jCVoFdQZOsiSyMWhdNac66XQkxQfxNrfDNcZbYeW0dnNpbGq1CwX6sTt9INJ9BC1QkLI8ZhnRTF6KiocJqZu5GPqtuzfaNmtxpaXvkj1qF4s-cKnw-skCGXSh3_Z2qOxPTxb7UQSxk6F2KqRr-gHYPNxsSmBVAe5BRB-61g30Rb1zshz-LBzL-fI1vwNvsF6E8MSbj7hSgU26cQlaux2Hw_gY1iWl3XqomE92Q&__tn__=CH-R