Šiuo metu širdies chirurgijos rezidentūrą pasirinkę Lietuvos studentai turi būti pasirengę vykti į užsienį, nes artimiausius kelerius metus laisvų darbo vietų gimtinėje jiems nenusimato.
Vis dėlto du šalies universitetai, ruošiantys gydytojus, neužkerta kelio svajojantiems apie šią specialybę lietuvaičiams mokytis šio amato, bet ne visus rezidentus miglota įsidarbinimo perspektyva vilioja.
Pabūgo nežinomybės dėl darbo?
Todėl šiemet šią specializaciją pasirinko tik vienas rezidentas – Vilniaus universitete. Šis studentas vienintelis ir buvo pateikęs pageidavimą rinktis šią specializaciją bei šį pasirinkimą nurodęs pirmu numeriu. Pernai VU visai neplanavo priimti rezidentų į šią programą, 2013 m., kaip ir buvo numatyta, priimtas vienas.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), nors ir turėjo vieną valstybės finansuojamą vietą šiai specializacijai, šiemet nesulaukė nė vieno rezidento į širdies chirurgiją.
„Motyvacinio pokalbio metu daug studentų išreiškė norą rinktis širdies chirurgiją, – sakė Kauno klinikų kardiochirurgas profesorius Juozas Sakalauskas, – bet kadangi dabar studentai gali pateikti pageidavimus į daugelį specializacijų, o sužinoję, jog laisvų darbo vietų šioje srityje nėra, galbūt pabūgo“.
Profesorius portalui paminėjo, jog būsimieji širdies chirurgai Lietuvoje gali rinktis tik iš trijų darboviečių – širdies chirurgijos centrų Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje.
„O šiuo metu Lietuvai kardiochirurgų užtenka bent keleriems metams. Neaišku, kada atsilaisvins vieta. Vis dėlto mes ruošiame specialistus, kurie galės dirbti užsienyje“, – sakė J. Sakalauskas.
LSMU širdies chirurgijos niekas nepasirinko ir 2012, 2013 metais, pernai bei 2011 m. – po vieną rezidentą.
Priima ne kiekvieną
VU šiuo metu iš viso turi 4 širdies chirurgijos programos rezidentus.
„Širdies chirurgija yra viena iš tų specialybių, kurios poreikis Lietuvoje nėra didelis, o priimami žmonės turi būti ypač motyvuoti bei psichologiškai pasirengę, – portalui sakė VU Medicinos fakulteto atstovė viešiesiems ryšiams Lina Kocienė, paklausta, kodėl ši specializacija nesulaukia itin didelio rezidentų susidomėjimo. – Čia nebus priimtas žmogus, nurodęs pasirinkimą 2 ar 6 numeriu, tik pirmu. Dažniausiai stoti į šią specialybę ruošiamasi jau nuo pirmų kursų, kryptingai mokantis bei dalyvaujant konferencijose ar net operacijose (kaip stebėtojui). Yra buvę atvejų, kuomet rezidentai po nesėkmingų širdies persodinimo operacijų psichologiškai palūždavo ir nebegalėdavo tęsti mokslų. Taigi ši specialybė yra tikrai ne kiekvienam skirta ir reikalaujanti stipraus emocinio bei fizinio pasirengimo bei, žinoma, pašaukimo“.
Ir vieno gali būti per daug
„Labai džiaugiuosi, jeigu rezidentų širdies chirurgijos programoje nėra, nes šių specialistų yra perteklius, – portalui sakė Klaipėdos jūrininkų ligoninės kardiochirurgas Gediminas Kundrotas. – Nes baigusiems rezidentūrą – jokių perspektyvų įsidarbinti Lietuvoje pagal profesiją. Pavyzdžiui, Klaipėdoje iš kardiochirurgų aš esu vyriausias, man – 58-eri. Nežinau tikslios situacijos Vilniuje ir Kaune, bet jei jaunas žmogus mąsto realiai, ne romantiškai įsivaizduoja save ateityje operuojantį širdį, jis ir nesirenka šios specialybės. Tad jeigu Lietuvoje turime šiemet vieną širdies chirurgijos rezidentą, vadinasi, turime arba tiek, kiek jų reikia, arba per daug. Tačiau tikrai ne per mažai“.
G. Kundrotas pabrėžė, kad Lietuvoje veikiantys trys širdies chirurgijos centrai galėtų atlikti ir daugiau operacijų, nei kad atlieka dabar, nepriimdami nė vieno naujo chirurgo.
„O tie, kurie dar renkasi šią programą, privalės priverstinai emigruoti arba keisti profesiją. Todėl yra buvę minčių apskritai kurį laiką neskirti valstybės finansuojamų vietų širdies chirurgijai. Mano manymu, reiktų taupyti valstybės išlaidas“, – savo požiūriu dalijosi portalo pašnekovas.
