Šiemet Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamos storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje dalyvavo net 17 tūkst. žmonių daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai ragina ir kitus gyventojus nedelsti ir nemokamai pasitikrinti dėl šios klastingos ligos.
„Per pirmus aštuonis šių metų mėnesius ligoniams Lietuvos gydymo įstaigose atlikta daugiau nei 165 tūkst. slapto kraujavimo testų. Tai yra 17 tūkst. ligonių kasų kompensuojamų paslaugų daugiau nei tuo pat metu buvo suteikta pernai, kai prevencinėje programoje dalyvavo beveik 148 tūkst. žmonių. Statistika išties džiugina ir rodo, kad
gyventojai vis labiau rūpinasi savo sveikata, vis daugiau žmonių sužino apie galimybę nemokamai išsitirti dėl šios sunkios ligos. Šiemet programai vykdyti skirta beveik 4 mln. eurų iš PSDF“, – sako VLK paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.
Siekiant kuo anksčiau nustatyti storosios žarnos vėžį ir sumažinti mirtingumą nuo šios ligos, visi privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudę žmonės nuo 50 iki 74 m. (imtinai) kas dvejus metus yra kviečiami pasitikrinti. Per visą programos įgyvendinimo laikotarpį, t. y. nuo 2009 m. iki šių metų, bent vieną kartą dėl storosios žarnos vėžio pasitikrino apie 847 tūkst. gyventojų. Tam prireikė apie 20 mln. eurų iš PSDF.
„Ankstyvos stadijos storosios žarnos vėžys ar dažniausia priešvėžinė liga – adenominiai polipai kliniškai nesukelia jokių simptomų, t. y. jie yra nejuntami, todėl norint laiku nustatyti ikivėžinius storosios žarnos susirgimus ar onkologinę ligą kol ji nėra išplitusi, reikia dalyvauti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Pacientui tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ir atlikti slapto kraujavimo testą. Jei šio testo atsakymas neigiamas – žmogus gali būti tikras, kad storojoje žarnoje patologijos nėra, o jei teigiamas, tai dar nereiškia, kad pacientas serga vėžiu. Tai reiškia, kad jis būtinai turės būti toliau tiriamas“, – sako abdominalinės chirurgijos gydytojas doc. dr. Saulius Mikalauskas.
Pasak jo, esant teigiamam slapto kraujavimo testo rezultatui, šeimos gydytojas išrašo siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai, kuris ligoniui paskiria datą atlikti kolonoskopijos tyrimą. Šis tyrimas padeda gydytojui objektyviai patvirtinti arba galutinai paneigti ligos diagnozę, nes slaptą kraujavimą gali sukelti ir kitos storosios bei tiesiosios žarnos ligos.
„Tik laiku nustačius storosios žarnos vėžį ar ikivėžinius pakitimus skiriamas gydymas yra veiksmingas, o pacientas gali visiškai pasveikti“, – pabrėžia gydytojas S. Mikalauskas.
VLK primena, kad jei žmogus yra vyresnis arba jaunesnis nei programoje numatytos amžiaus grupės, tačiau turi nusiskundimų dėl savo sveikatos, jam taip pat reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Įvertinęs ligonio sveikatos būklę, jis skirs tyrimus ar, prireikus, išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
Daugiau žinių apie programos vykdymą galima rasti VLK interneto svetainėje: www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/prevencines-programos/storosios-zarnos-vezio-ankstyvosios-diagnostikos-programa/Documents/0314%20storzarnvez.pdf
Šiuo metu Lietuvoje nemokamai pasitikrinti galima pagal 4 vėžio prevencijos programas – prostatos, storosios žarnos vėžio, gimdos kaklelio ir krūties. Daugiau žinių apie nemokamas vėžio prevencijos programas galima rasti čia: www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/prevencines-programos/apie-prevencines-programas
Storosios žarnos vėžio prevencinė programa:
