Ketvirtadienis, 11 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Pokalbis apie mūsų pėdas ir batus

www.alkas.lt
2019-11-05 18:50:52
56
PERŽIŪROS
0
Personalo ekspertas apie „Y kartą“: pagrindinis jų bruožas – tikslų neturėjimas
batai_technologijos.lt nuotr
technologijos.lt nuotr.

Ar kada pagalvojote, ką apie mus gali papasakoti… batai? Batai, kuriuos avime, saugome, dovanojame ar jais puikuojamės? „Pasaulio istorija būtų kitokia, jei žmogus nebūtų sugalvojęs avalynės“, – tuo įsitikinusi Depresijos gydymo centro kūno ir judesio terapeutė Rita Karklytė, neseniai apsilankiusi archeologinės avalynės parodoje „200 batų – 700 metų“ ir sutikusi pakalbėti apie apavo reikšmę šiandieniniame mūsų gyvenime.

– Rita, batus dėvime kasdien. Apavo atsiradimas greičiausiai nemažai nulėmė tai, kas ir kokie esame dabar?

– Pasaulio istorija būtų pakrypusi turbūt kita linkme, jeigu žmogus nebūtų sugalvojęs, kaip apsaugoti savo jautrias pėdas nuo šalčio, drėgmės, reljefo nelygumų. Ko gero, būtume mažiau bastęsi po pasaulį, daugiau sėdėję namie, prie židinio. Būtume mažiau bendravę, kariavę ir prekiavę – juk visa tai susiję su gebėjimu įveikti ilgus nuotolius. Kaip materialios kultūros elementas, batai apie visuomenę gali atskleisti nemažai dalykų, tokių kaip technologinis jos išsivystymas, turimų medžiagų ir išteklių prieinamumas, ekonominė padėtis, mados tendencijos ir net socialinė struktūra.

– O kaip manote, ar batai gali papasakoti ką nors apie konkretų žmogų?

– Akivaizdu, kad batai atspindi mūsų įpročius. Pavyzdžiui, jie parodo, kiek ir kur vaikštinėjame, kokiomis transporto priemonėmis naudojamės, kaip sprendžiame tvarkos ir chaoso klausimus. Batai užsimena ir apie tai, ar mokame tinkamai savimi pasirūpinti, ir net – ar save gerbiame. Juk jeigu žmogaus pajamos leidžia įsigyti patvarių kokybiškų batų porą, o jis dešimt metų vaikšto su tais pačiais sukrypusiais kiaurais sportbačiais, galime spėti, kad į savo poreikius jis nelabai kreipia dėmesio.

– Tai, kokius batus aviu šiandien, jau irgi šį bei tą apie mane pasako?

– Iš batų galime spręsti, kiek žmogui (ar jo aplinkai) svarbus įvaizdis. Apibendrinant galima teigti – batai puikiai atspindi visa tai, ką psichologai kartais vadina „persona“ – įspūdį, kurį norime padaryti kitiems, bei vaizdą, kaip patys save norime matyti. Norite atrodyti elegantiškai, žaismingai, jaunatviškai, susirūpinę dėl klimato atšilimo, kukliai, o gal priešingai – siekiate kitus priblokšti prabanga? Šiandieninė batų įvairovė yra tokia, kad, jeigu tik leidžia finansai, galime žaisti stiliaus ir saviraiškos žaidimus nuo ryto iki vakaro.

– Ką dar gali batai papasakoti apie žmogų?

– Batai atskleidžia ne tik tai, ką sąmoningai ar nesąmoningai norime apie save pranešti sau ir pasauliui. Batai gali atspindėti mūsų nuotaikas ar lūkesčius – juk apsiavusi aukštakulnius, greičiausiai nesitikiu patekti į naktinį žygį kalnų takeliais. Batai išduoda mūsų prioritetus, ką vertiname (ir kas mums nesvarbu). Ką renkamės: patogumą ar gamintojo „vardą“, naudojame batus kaip saviraiškos priemonę, o gal į juos žiūrime grynai utilitariai? O gal išbandome viską po truputį? Tuomet turime ir naudojame didesnį ar mažesnį įvairios paskirties ir stiliaus batų rinkinį.

– Norite pasakyti, kad dėvimam apavui turėtume skirti daugiau dėmesio?

– Žinoma. Juk batai ne tik apsaugo nuo šalčio, drėgmės, reljefo netolygumų, bet ir daro esminę įtaką laikysenai bei eisenai: kokio ilgumo bus mūsų žingsnis, kiek jėgos galėsime sugeneruoti, kiek pakilę ar nusileidę ant žemės būsime, kiek ilgai išliksime nepavargę. Kaip nė viena kita garderobo detalė, batai subtiliu būdu lemia ne tik tai, kaip atrodome, bet ir kaip jaučiamės. Taigi, nuo batų priklauso mūsų savijauta.

– Kalbate apie patogią avalynę. Dažnai tokia avalynė asocijuojasi su ortopedine avalyne, kuri nebūtinai labai išvaizdi.

– Neagituoju visais gyvenimo atvejais rinktis ortopedinių batų ar odinių sandalų. Tai būtų taip nuobodu. Tačiau renkantis batus linkiu nedaryti kompromisų savo pėdų sąskaita. Beje, pėdų priežiūrai ir palepinimui verta skirti kur kas daugiau dėmesio negu savo batų  priežiūrai. Jos tikrai to nusipelno.

Pėdą sudaro 26 kaulai, juos kartu laiko per 100 tvirtų, elastingų raiščių, suteikiančių pėdai lankstumą, padedančių atlaikyti kūno svorį bei žingsnio jėgą. Ne batai, bet mūsų pėdos leidžia mums žingsniuoti, risnoti, šuoliuoti, šokti, šokinėti, tipenti, slinkti, lėkti, lipti, patogiai stovėti. Dulkinas batas lipant ant scenos ar dalykiniame susitikime gal ir neatrodys gerai, tačiau jeigu blizgančiame bate iš skausmo cypia pėda… Tai vis tiek atsispindės jūsų veide, net jei praleidote priešais veidrodį ne vieną valandą mokydamiesi pokeristo minos ar Džordžo Klūnio (George Clooney) šypsenos.

– Batų šiais laikais taip daug, kaip neapsigauti renkantis?

– Avalynės gamintojai ir žiniasklaida dažniausiai mums parduoda bato išorę – formas, spalvas, naujoviškas sagteles, raištelius ir kitus aksesuarus. Tačiau iš tikrųjų verta pasidomėti vidine bato dalimi ir tuo, kaip jaučiamės avėdami vienus ar kitus batus. Tą galima padaryti labai paprastai: nukreipkite dėmesį į savo pėdas, pamėginkite pajusti, kiek ir kaip batas priglunda prie jūsų pado, čiurnos, viršutinės pėdos dalies. Pajudinkite kojų pirštus – ar jiems pakanka vietos bate? O gal priešingai – pėda bate jaučiasi tarsi įkalinta? Ir negudraukite, jeigu šiuo metu sėdite namie su patogiomis šlepetėmis, išbandykite tai ir avėdami lauko avalynę. O tada spręskite, kuriuos batus verta pasilikti, o su kuo metas be gailesčio atsisveikinti.

Iki 2020 m. vasario 9 d. Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje vykstanti archeologinės avalynės paroda „200 batų – 700 metų“ yra didžiausia tarptautinė tokio pobūdžio paroda Lietuvoje ir pasaulyje. Jos pagrindu tapo vertingiausi archeologiniai radiniai iš Gdansko archeologijos muziejaus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus. Pastarojo radiniai – XIII–XIV a. datuojama ankstyviausia žinoma vilniečių avalynė – specialiai šiai parodai buvo atrinkta, restauruota ir eksponuojama pirmą kartą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Archeologinės avalynės paroda: istorijos ir apie žmones, ir apie batus

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Žemės ūkis
Lietuvoje

Rytoj baigiasi pasėlių deklaravimo laikotarpis

2026 06 11
Sveikata
Lietuvoje

Regionuose išliks akušerijos, chirurgijos ir vaikų ligų paslaugos 

2026 06 11
„Bolide“ tipo raketos
Lietuvoje

Lietuvą pasiekė oro gynybai skirtos „Bolide“ raketos

2026 06 11
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Mokinių krūvį nustatys švietimo, mokslo ir sporto ministras

2026 06 11
Lietuvoje

Pradedamas „Via Baltica“ ruožo nuo Garliavos iki Mauručių atnaujini

2026 06 11
Seimas
Lietuvoje

Seimas leido siųsti iki 40 karių į Hormuzo sąsiaurį

2026 06 11
„Wizz Air“ lėktuvas
Lietuvoje

Iš Vilniaus daugės skrydžių į Tel Avivą

2026 06 11
Šeima
Lietuvoje

Seime vyks mokslinė praktinė konferencija apie šeimų būklę Lietuvoje

2026 06 11
TM nuotr.
Lietuvoje

Patentų biuras taps Lietuvos intelektinės nuosavybės tarnyba

2026 06 11
Audra
Gamta ir žmogus

Kelininkai įspėja apie galimą škvalą

2026 06 10
Renovacija
Lietuvoje

Spartinamas daugiabučių atnaujinimas

2026 06 10
Gamta
Lietuvoje

Kaišiadorių rajone įsteigtas naujas Strėvininkų draustinis

2026 06 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • patikslinimas apie A. Ažubalis. Ar LVŽS vis dar gina lietuvių kalbą ir Lietuvos interesus?
  • >Kažin apie D. Kuolys. Apie lietuvių vienybę – iškreiptą ir tikrą
  • Mikabalis apie D. Kuolys. Apie lietuvių vienybę – iškreiptą ir tikrą
  • Kažin apie D. Kuolys. Apie lietuvių vienybę – iškreiptą ir tikrą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • A. Ažubalis. Ar LVŽS vis dar gina lietuvių kalbą ir Lietuvos interesus?
  • Rytoj baigiasi pasėlių deklaravimo laikotarpis
  • Regionuose išliks akušerijos, chirurgijos ir vaikų ligų paslaugos 
  • Lietuvą pasiekė oro gynybai skirtos „Bolide“ raketos

Kiti Straipsniai

„Sidabrinė gervė“: L. Ubavičius ir D. Vaitiekūnas

„Sidabrinė gervė“: L. Ubavičius ir D. Vaitiekūnas apie Lietuvos kino apdovanojimų reikšmę

2026 05 24
Tarptautėje Kanų kino šventėje – pristatomas Lietuvos kinas

Kanų kino šventė tarp garbės, politikos ir kino magijos

2026 05 14
Žvaigždžių spiečiai padeda atkurti galaktikų istoriją

Pamatyti tai, kas nepastebėta: kaip žvaigždžių spiečiai padeda atkurti galaktikų istoriją

2026 05 09
Tarptautinė poezijos šventė „Poezijos pavasaris“ – gyvas poezijos balsas jau 60 metų

Koks „Poezijos pavasaris“ atkeliaus į regionus?

2026 05 08
Gamtininkas Davidas Atenboras (David Attenborough)

M. Karlonas: stipriausias gamtosaugos įrankis yra žodis

2026 05 05
Sosnovskio barščių naikinimas

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

2026 05 04
Kam yra naudojami guminiai batai?

Kam yra naudojami guminiai batai?

2026 04 16
S. Birgelis: Tikiuosi, kad projektas išjudins žmones domėtis savo giminės medžiu, kaimo istorija, nykstančiomis vertybėmis

S. Birgelis: Tikiuosi, kad projektas išjudins žmones domėtis savo giminės medžiu, kaimo istorija, nykstančiomis vertybėmis

2026 03 24
Kadras iš filmo „Iš gelmių“

Jūrų tyrėja dr. Zita Gasiūnaitė: žingeidus žmogus naudodamasis gamtos i6tekliais jaučia pagarbą ir dėkingumą

2026 03 22
Jonas Vaiškūnas interviu apie Lietuvos suverenitetą, tautą ir šeimos svarbą

Nacionalinės premijos laureatas Jonas Vaiškūnas: Kada vėl skelbsime nepriklausomybę? 

2026 03 17

Skaitytojų nuomonės:

  • patikslinimas apie A. Ažubalis. Ar LVŽS vis dar gina lietuvių kalbą ir Lietuvos interesus?
  • >Kažin apie D. Kuolys. Apie lietuvių vienybę – iškreiptą ir tikrą
  • Mikabalis apie D. Kuolys. Apie lietuvių vienybę – iškreiptą ir tikrą
  • Kažin apie D. Kuolys. Apie lietuvių vienybę – iškreiptą ir tikrą
  • Pritariu Ažubaliui apie A. Ažubalis. Ar LVŽS vis dar gina lietuvių kalbą ir Lietuvos interesus?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Rengėjų nuotr.

Kviečia gudų tautinis koncertas „Senoji Baltarusija“ (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai