Spalio 14 dieną, Lietuvos ambasadoje Belgijoje surengtas ką tik išleistos žymaus Flandrijos televizijos ir radijo laidų vedėjo, rašytojo, kultūros žurnalisto Kurto Van Egemo (Kurt Van Eeghem) knygos „Lietuva. Kelionė į nepažinta“ pristatymas.
K. van Egemas prieš daugiau nei metus nusprendė rašyti knygą apie Lietuvą ir jos kultūrą, argumentuodamas, kad nors Lietuva jau 15 metų yra Europos Sąjungoje, Flandrijoje žmonės vis dar labai mažai žino apie šią Europos dalį. Jam pačiam Lietuva tapo netikėtu atradimu. K. van Egemas per tuos metus nemažai laiko praleido Lietuvoje, lankėsi muziejuose, teatruose, kino renginiuose, meno šventėse, domėjosi istorija, keliavo po skirtingus Lietuvos miestus bei savo patirtis ir įspūdžius aprašė pirmadienį pristatomoje knygoje.
Lietuvos ambasadorė Belgijos Karalystėje Rita Kazragienė džiaugėsi K. Van Egemo entuziazmu bei išreiškė viltį, kad ateityje knygą bus galima perskaityti ir kitomis kalbomis. Šiltų žodžių Lietuvai negailėjo ir knygą recenzavęs flamandų rašytojas ir Rytų Europos bei jos literatūros specialistas Johanas De Būsas (Johan De Boose), kvietęs visus renginio dalyvius apsilankyti Lietuvoje.
K. van Egemas savo knygą pristatė jau keliose televizijos ir radijo laidose, taip pat skaito paskaitas apie Lietuvą. Kelionių metu žymusis flamandas susižavėjo M. K. Čiurlioniu bei jo kūryba, žada mokslinį tyrimą apie M. K. Čiurlionį ir jam skirti būsimą knygą.
Mūsiškiai turbūt niekada neišvers. Geriau tiražuos ivaškas ir kitus tik menkinančius tiek istoriją, tiek būdą. Tik jiems bus nacionalinės premijos.
trečių dien popiet belgas krenkštelėjo, krustelėjo kėdėje ir tarstelėjo: „Na, taip, nepažinta.” Ir vėl susimąstė.
Tęsinys po trijų dienų.
Ir vėl pasaulį su Čiurlioniu supažindins svetimi.
Tiesiog keista, kad praėjus 30 Laisvės metų Čiurlionis ir toliau laikomas tarsi sovietiškai nuo pasaulio užkištas Kaune… Taigi būtų jau pats laikas, kol dar yra ES lėšų, jį iš tos tremties išvaduoti perkeliant į jam deramą vietą, jo dvasią atitinkantį kraštą – sostinę Vilnių suradus ant Tauro kalno ir jam vietos… Sovietmečiu, regis, jis buvo patikėtas šefuoti Landsbergiui, o dabar, matyt, taip ir palikęs be “globėjo”, nejaugi Landsbergis per tuos 30 metų taip ir nebūtų pasirūpinęs jam vietos sostinėje…