Spalio 16 d., trečiadienį, 18 val. Vilniaus mokytojų namuose, Baltojoje salėje vyks vakaras „Protėviai byloja vietų vardais“ skirtas Vietovardžių metams ir Mažosios Lietuvos gyventojų sovietinio genocido 75-osioms metinėms paminėti.
Minėjime kalbės: Karaliaučiaus krašto visuomenės veikėjas, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondo vadovas Sigitas Šamborskis, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas. Vakaro nuotaiką skaidrins Vydūno draugijos dainininkės (vadovė Eglė Burkšaitytė) ir Vilniaus mokytojų namų žemaičių folkloro ansamblis „Tyklė“ (vadovė Vitalija Brazaitienė).
Lygiai prieš 75 metus 1944 m. spalio 16 d. sovietų generolo Ivano Černiachovskio III Baltarusijos fronto 5-oji ir 11-oji armijoms prasiveržė į Rytprūsius. Dar prieš puolimą propagandininkas rašytojas Ilja Erenburgas išplatino daugybę kerštu persunktų savo sukurtų atsišaukimų kuriuos Kauno ir Vilniaus spaustuvės atspausdino šimtais tūkstančių egzempliorių. Sovietų karus puolimui rengė ir per Vilniaus radijo stotį transliuojamas I. Erenburgo balsas: „Nėra nieko, kas vokiečiuose būtų be kaltės – nei tarp gyvųjų, nei tarp mirusiųjų. Raudonarmiečiai, šventai vykdykite draugo Stalino nurodymą ir sumindžiokite fašistinį žvėrį jo urve. Sulaužykite germaniškųjų moterų rasinį pasididžiavimą. Pasiimkite jas sau, kaip savo teisėtą grobį. Žudykite, narsieji raudonarmiečiai!..“
1944 m. spalio 16 d. įsiveržę į Karaliaučiaus kraštą rusų kareiviai elgėsi kaip pasiutę žvėrys: prievartavo, žudė, tankais traiškė taikius gyventojus ir vaikus, plėšė, degino namus. Išlikę gyvi žmonės buvo grūdami į Karaliaučiaus, Įsruties, Prūsų Ylavos, Gastų, Tolminkiemio koncentracijos stovyklas.
Tūkstančiai Mažosios Lietuvos pabėgėlių nuskendo Baltijos jūroje, Sovietų laivynui nuskandinus laivus. Atsirado tūkstančiai našlaičių Vilko vaikų (taip vadinami ir Mažosios Lietuvos vaikai, kurie nuo sovietinio genocido pabėgo tiltu per Nemuną ar prekiniais traukiniais bėgdavo į Lietuvą). Per sovietinį genocidą 1944-1949 m. buvo sunaikinta per 300,000 žmonių (iš jų apie 130,000 lietuvių kilmės). Po raudonosios armijos teroro, koncentracijos stovyklų ir getų, badą ir ligas išgyvenę vokiečiai ir lietuvininkai – maždaug 102 tūkstančiai žmonių – 1947-1949 metais buvo iškelti į Vokietiją.
Rusija, norėdama paslėpti nusikaltimus žmoniškumui, ištrinti šio krašto nužudytų žmonių palikimą, okupavo ir kolonizavo Karaliaučiaus kraštą, o jo vietovardžius pakeitė rusiškais (apie Mažosios Lietuvos vietovardžių likimą daugiau skaitykite: V. Šilas. Mažosios Lietuvos žemės vardų byla).
Nusiaubtas Karaliaučiaus kraštas Potsdamo konferencijos susitarimu 1945 m. rugpjūčio 2 d. buvo laikinai atiduotas administruoti Sovietų Sąjungai. Nuo 1945 m. rudens į Karaliaučiaus kraštą ėmus siųsti rusakalbius kolonistus, prasidėjo nenutrūkstamas jo kolonizavimas. 1947 m. spalio 11 d. SSRS Ministrų Taryba, pažeisdama 1907 m. Hagos konvenciją, priėmė nutarimą „Dėl vokiečių iškeldinimo iš Karaliaučiaus srities“. 102 tūkst. vietos gyventojų, išgyvenusių sovietų terorą, buvo ištremti į Rytų Vokietiją.
Tik po Mažosios Lietuvos reikalų tarybos 1997-2000 m. daugelio raginimų ir priminimų Lietuvos Respublikos Seimas ėmėsi svarstyti klausimą dėl sovietinio Mažosios Lietuvos genocido minėjimo dienos. Tik įveikus kai kurių genocidą neigiančių Lietuvos istorikų pažiūras atstovavusio istoriko dr. Alvydo Nikžentaičio pasipriešinimą 2006 m. liepos 19 d. Seimas priėmė Atmintinų dienų įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymą, kuriuo spalio 16-oji, kai sovietinė Raudonoji armija pradėjo masinį Karaliaučiaus krašto civilių gyventojų terorizavimą, buvo įtraukta į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbta atmintina Mažosios Lietuvos gyventojų genocido minėjimo diena.
Buvo nedrąsių bandymų politiškai įvertinti šiuos nusikaltimus. Mažosios Lietuvos taryba 1947 m. Fuldoje (Vokietija) paskelbė protestą dėl Karaliaučiaus krašto genocido ir jo kolonizavimo. Aktualius Karaliaučiaus krašto klausimus kelia visuomeninė organizacija Mažosios Lietuvos reikalų taryba, įregistruota Vilniuje 1993 m. Ji sudarė neatidėliotinai spręstinų Karaliaučiaus krašto kultūrinio palikimo problemų sąrašą, įteikė Seimui Lietuvos Respublikos Karaliaučiaus krašte koncepcijos projektą. Vilniuje surengė konferencijas „Potsdamas ir Lietuva“ (1995) ir „Neišspręstos Karaliaučiaus krašto problemos“ (2001). Tarybos rūpesčiu Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie LR Seimo priėmė nutarimą dėl tradicinių Karaliaučiaus krašto vietovardžių vartojimo rašytinėje ir žodinėje informacijoje.
Šią diena turime prisiminti, kad dėl sovietų raudonosios armijos įvykdyto genocido pagrindinėje Karaliaučiaus krašte nebeliko senųjų gyventojų ir jų žemės vardų, buvo nuniokotas jų dvasinis ir kultūrinis paveldas.
Mažosios Lietuvos genocidas yra sovietinio lietuvių tautos genocido dalis iki šiol nesulaukusi teisinio, politinio įvertinimo bei išsamių istorinių tyrinėjimų.
Mažoji Lietuva. Nemerkiemio žūdynės | Archyvinė nuotr.
Nemerkiemio žūdynės (iš wikipedia.com):
1944 m.spalio 21 d. užėmę Nemerkiemį, raudongvardiečiai surengė nespėjusių pasitraukti beginklių civilių gyventojų skerdynes. Buvo sadistiškai nužudytos 72 moterys, o 50 prancūzų karo belaisvių, šio susidorojimo liudininkų, sušaudyti. Kaip vėliau parodė liudytoja Gerda Mišulaitienė (Gerda Meschulat), rūsyje buvo pasislėpę 11 žmonių, tarp jų 4 vaikai. Rusų karininkas liepė visiems išeiti lauk, kur kareiviai visus sušaudė.
Tačiau jau spalio 22 d. vokiečių „Hermano Geringo“ divizijos daliniai, 413-asis motorizuotų pėstininkų pulkas ir Įsruties folksšturmo kariai pradėjo kontrpuolimą ir spalio 23 d. atsiėmė Nemerkiemį. Radus nepalaidotus nužudytus žmones į kaimą atvyko Generalinio štabo, SS atstovai ir kariniai žurnalistai. Spalio 27 d. laikraštyje „Braunschweiger Tageszeitung“ ir kituose pasirodė straipsniai, detaliai aprašę žudynes.Tarptautinė gydytojų komisija, kuriai vadovavo estas Hjalmaras Miaė, čia atvykusi po sėkmingo vokiečių kontrpuolimo, spalio 31 d. nustatė, kad net 8 – 12 metų mergaitės ir 84 metų senutė buvo išprievartautos, pastarajai kareivišku kastuvėliu nukirsta pusė galvos.
Kad Stalinas ruošėsi užpulti Vokietiją, o paskui užkariauti ir visą Europą, apie tai išdrįso parašyti tik buvęs sovietų GRU žvalgybininkas Vladimiras Rezunas (lit. pseudonimas – “Viktor Suvorov”). Hitleris “išdūrė” Staliną – užpuolė Sovietų Sąjungą pirmas, nes laukti, kol tą padarys sovietai nebuvo jokios prasmės. Ir dabar Hitleris – agresorius, fašistas, žudikas, išsigimėlis, paleistuvis, beprotis ir t.t., ir t.t., o Stalinas – didvyris, išgelbėjęs pasaulį nuo “rudojo maro”… Būtų juokinga, jei nebūtų graudu…?
…”Radus nepalaidotus nužudytus žmones į kaimą atvyko Generalinio štabo, SS atstovai ir kariniai žurnalistai. Spalio 27 d. laikraštyje „Braunschweiger Tageszeitung“ ir kituose pasirodė straipsniai, detaliai aprašę žudynes.Tarptautinė gydytojų komisija, kuriai vadovavo estas Hjalmaras Miaė, čia atvykusi po sėkmingo vokiečių kontrpuolimo, spalio 31 d. nustatė, kad net 8 – 12 metų mergaitės ir 84 metų senutė buvo išprievartautos, pastarajai kareivišku kastuvėliu nukirsta pusė galvos”…. “Tautiniai-patriotiniai” ponai, bandantys šiandiena “tautiškai ir patriotiškai” painterpretuoti istoriją remdamiesi Gebelso kontroliuotos propagandinės “informacjos” ar SS “nustatytais faktais”, jūs pavėlavote mažiausiai 75 metus. Nes visus taškus apie antro pasaulinio karo hitlerinius “didvyriškumus” 1945 metais padėjo tarptautinis Niunbergo Tribunolas. O kas liečia šiandieninių pseudo patriotų “tautinį-patriotinį”išdrįsimą minėti Mažosios Lietuvos vardu Karaliaučiaus žemes ar Stalino padovanotas Lietuvai Klaipėdos ( Memelio) žemes, tai tais šauniais hitlerinių vokietukų laikais toks lietuviškų patriotų “patriotizmas” greitai būtų pasibaigęs jų tabalavimu kartuvėse. Su SS “užfiksuotu įvykiu” įrašytu Gebelsiniuose pokariniuose archyvuose, kad lietuviškus patriotus už patriotizmą pakabino pakaboti kartuvėse Stalininiai komunistai. Na o pseudo patriotinių “Antanų” puskvailis sapaliojimas apie Stalino ir Hitlerio “gudrumus” kuriam kurį pirma užpulti, jau nebesukelia ir “patriotinio”juoko. Nes bent kiek raštingas žmogus, kuris nori sužinoti kaip buvo iš tiesų, nesunkiai gali nesunkiai sužinoti kaip vyko visi prieškariniai “gudrumai kam pradėti karą”. Kaip dar 1934 metais Lenkijos Pilsuckis pasirašė nepuolimo ir bendros veiklos prieš trečias šalis sutartį su Hitleriu su visokiais slaptais protokolais, kaip Anglija ir Prancūzija pasirašė Miunchene su Hitleriu sutartį su savais slaptais protokolais. Kaip Anglijos premjeras Čemberlenas mojavo aerouoste šia su Hitleriu sudaryta sutartimi ir džiaugsmingai kalbėjo, kad jis parvežė Anglijai ir Europai taiką. Beje, Hitleris remdamasis šiomis sutartimis aneksavo Austriją,o vėliau Hitleris su Lenkija pasidalino ir prisijungė Čekoslovakijos Sudetų kraštą ir t.t. Na o Molotovo Ribentropo sutartis ir slapti protokolai tebuvo paskutinis šio su Hitleriu vykusio prieškarinio europinio”gudrumo” paskutinis akordas.
Kremliaus šunys loja, o karavanas toliau sau žygiuoja… ?
Lansberginis durnių laivas su šiandieniniais pseudo patriotais kaip š…das eketėj eurosojūze plūduriuoja, kad ir kiek svajojantys apie vienos kitos dešimties eurų pridėjimą prie gaunamos patriotinės tautinės pensijos”patriotiniai antanai” šauktų, jog “tautinis” lansberginis išsivaikščiojantis”karavanas neaišku kur toliau sau žygiuoja”….
Didžiajam Istorikui Prašaliečiui:
1. Stalinas ruošėsi užkariauti Europą ir tai istorinis faktas.
2. Tą jis padaryti ruošėsi 1942 m., kadangi anksčiau SSSR pradėti puolamąjį karą nebuvo pasiruošusi. Tai taip pat istorinis faktas.
3. Lenkija buvo pasidalinta tam, kad SSSR turėtų bendrą sieną su Vokietija, taigi, kad galėtų ją staigiai užpulti.
4. SSSR vakariniame pasienyje buvo naikinami gynybiniai įrengimai, nes buvo ruošiamasi puolamajam karui, apie kurį Stalinas ne kartą kalbėjo savo bendražygiams.
5. Hitleris suprato, kad kariauti dviem frontais yra didelė rizika, bet laukti, kol Stalinas pasiruoš puolamajam karui ir puls Vokietiją 1942 m., buvo dar didesnė rizika.
Štai taip, Didysis Istorike Prašalieti. Tiesa, sovietiniai istorikai šio karo priežastis ir patį karą aprašo… šiek tiek kitaip. Juk taip norisi atrodyti baltiems ir pūkuotiems! ?
Tik visai mažas šiandieninio lansberginio durnių laivo “patriotinis intelektualas” dar nežino, kad istoriniai faktai yra grindžiami istoriniais dokumentais ir realiai buvusiais įvykiais, o ne kieno nors “patriotiškai moksliškai sumąstytu”kas ką kam “ruošė”, kas kam ir kaip buvo”pasiruošęs”, ką “kalbėjo” Stalinas savo bendražygiams, ką “suprato” Hitleris ir t.t. Ir sovietiniai ar lansberginio durnių laivo “istorikai” gali “iš savo prašviesėjusių galvų”rašyti apie karo priežastis ką tik nori, bet yra išlikę begalė dokumentų ir filmuotos medžiagos iš kurių bent kiek raštingam ir adekvačiam žmogui ir be šių “istorikų” yra aišku kaip viskas buvo. Aišku durnių laivų nuo skurdo nukvakusiems keleiviams svarbu ne istorinės tiesos, o kaip “teisingai suprasti” istorinius faktus priklausomai nuo politinės konjunktūros ir šeimininko noro, nes netinkamas istorijos supratimas gali atsiliepti pilvui…
“teisingai suprasti” istorinius faktus priklausomai nuo politinės konjunktūros ir šeimininko noro, nes netinkamas istorijos supratimas gali atsiliepti pilvui… šį kartą ne “pro šalį”, bet tiksliai apie save, su kuo ir sveikinu…
Čia jau diagnozė, Didysis Istorike! Skubiai pas psichiatrą!!! ?
Tik ar patikimi tie Tamstos vardinami istoriniai dokumentai? Iki šios dienos
kremlius klastoja istoriją. Aš pvz., skaičiau nuomonę, kad vakarai savo šnipų dėka, kurie “netyčia” nutekindavo informaciją, kaip tik sumušė kaktomis abu totalitarinius režimus, kad tie pradėtų karą ir susilpnėtų, nes Hitleris nesiruošė pulti CCCP, jo buvo kita kryptis.
Gerb. Leonora, Hitleris ruošėsi “užvaldyti” taip vadinamas Rytų teritorijas (skaityti “Mein Kampf”!), bet tikrai ne 1941-aisiais, nes tuo metu dar nebuvo sudorota Didžioji Britanija. Kadangi Adolfas Aloyzovičius, gavo savo žvalgybos informaciją, kad Josifas Visarionovičius jį žada pulti 1942 m., nusprendė pulti savo draugą ir bičiulį Josifą Visarionovičių pirmas tikėdamasis “Blickrygo” būdu greitai sumušti sovietus. Ir jei ne Japonijos neryžtingumas ir ne Raudonosios armijos Sibiro divizijos, skubiai permestos prie Maskvos, Hitleriui “Blickrygas” būtų pasisekęs.
P. S. Beje, gaila, kad nepasisekė… ?
A.Hitler 1941.06.22 kuro turėjo 1 mėnesiui, užimtas SSSR kuras prie vakarinės sienos, leido prieiti iki Maskvos, be to, labai parėmė USA per Ispanijos uostus, ypatingai su aviaciniu benzinu.
Leonora, pasidomėk, tik aišku ne šiandieniniuose “tautiniuose” archyvuose, kas tai yra per dokumentai buvo: 1934 sausio 26 dienos Lenkijos ir Vokietijos pasirašyta nepuolimo sutartis;1936 Hitleris pasirašo taip vadinamą Anti Kominterno sutartį su Japonijos imperija; 1937 prie šios Anti Kominterno sutarties prisijungia Italija; 1938 rugsėjo mėn. Miunchene pasirašoma sutartis tarp Prancūzijos ir Anglijos atstovaujamų atitinkamai Daladje ir Čemberleno iš vienos pusės ir Vokietiją ir Italiją atstovaujančių Hitlerio ir Musolinio iš kitos pagal kurią Vokietija ir Lenkija aneksuoja Čekoslovakijos Sudetų kraštą; 1939 sausio mėn. Vokietija, Italija ir Japonija pakviečia prisijungti prie jų “Anti Kominterno”pakto Vengriją;1939 kovo 14 Slovakija palaikoma Hitlerio paskelbia “nepriklausomybę; 1939 kovo 15 Hitleris okupuoja Čekiją paskelbdamas ją Bohemos – Moravijos protektoratu; 1939 kovo 22 nepuolimo sutartį su Vokietija pasirašo Lietuva;1939 metais liepos mėn pasirašo nepuolimo sutartis su Hitleriu Latvija ir Estija; ir tik 1939 rugpjūčio mėnesį Maskvoje yra pasirašomas Molotovo Ribentropo paktas. Čia išdėstyta chronologiškai tik dalis civilizuotam pasauliui nekeliančių “tautinių patriotinių abejonių” istorinių dokumentų ir įvykių. Aišku pseudo valstybinių durnių laivų “intelektualiniams” keleiviams tai dar turi “įrodyti patikimi, tautiškai patriotiški vietiniai psichiatrai” . Durnių laivas ir Afrikoje yra durnių laivas ir jis yra būtinai vairuojamas “politinių” įgulų sudarytų iš to laivo”protingiausių durnių”. Juose kartu plūduriuojantys “tautiniai intelektualiniai” keleiviai, kažką pajėgia “suvokti” tik kai jiems “tą kažką” “paaiškina” “tautiniai pranašai, psichiatrai, žyniai” ir t.t. Lansberginio durnių laivo “tautinio intelektualo”akivaizdus atstovas yra komentaruose aktyviai “tautiškai ir patriotiškai” besireiškiantis “Antanas”, kuris “tautinės psichiatrijos žiniomis” paremtomis bendromis frazėmis, nerišliai ir primityviai, bando “kompetetingai ir patriotiškai” ką nors sublevyzgoti apie konkrečius istorinius dalykus.
Dėl II pas. karo planavimo ir pasiruošimo šaltinis su ‘prasisunkimu’ :
THE PERSIAN CORRIDOR AND AID TO RUSSIA by T. H. Vail Motter
CENTER OF MILITARY HISTORY
UNITED STATES ARMY
WASHINGTON, D. C., 2000
Library of Congress Catalog Card Number 52-60791
First Printed 1952-CMH Pub 8-1
Yra internete, skyrelyje 139-147 puslapiuose yra citata :
In 1938, after Munich, the Overseas Division of General Motors Corporation had foreseen the need for locating emergency vehicle assembly plants at strategic sites. Foreseeing also the likelihood that the closing of the Mediterranean to shipping would heighten the importance of the Persian Gulf, General Motors at that time submitted to the British War Office a recommendation to establish emergency assembly plants at or near Basra. After the invasion of Poland a year later, the company designed an emergency TUP assembly unit with a bolted structural framework on a poured concrete floor, to be housed under canvas or other temporary shelter. Equipped with cranes, tractors, trailers, and battery chargers, this plant would have a capacity of fifty trucks per each eight-hour shift. A single such plant could therefore turn out 1,300 trucks in a month of twenty-six working days on a one-shift basis. The significant saving of shipping space by overseas assembly of cased knocked-down vehicles recommended the assembly plant idea, and in May of 1941 the British Purchasing Commission bought four of these plants for shipment to the Middle East. It was thus through the arrangements made between General Motors and the British, and through the availability of trained General Motors personnel in India, that the company was selected to carry out the truck
assembly operations undertaken by the Americans for the British in the Persian Gulf area.
Angliška citata parodo, kad Pasaulio Architektas jau 1938 m. planavo Studebaker surinkimą 1941 m. Irane ir Irake, Stalinui davė nurodymą pulti 1941.07.06, o Hitleriui 1941.06.22, tam ir reikalingos Studebaker surinkimo linijos Irane ir Irake 1941 m., labai gerai suplanavo – Wehrmacht staigus smūgis paliks RA pliką ir nuogą.
Man nesuprantama, kam ginčytis metų metais apie Hitlerį ir Staliną, jei galima perskaityti :
1. A.C. Sutton knygas apie : a) Wallstreet ir bolševikų perversmą, b) Wallstreet ir Hitlerio atvedimą į valdžią.
2. V. Suvorov knygas.
3. M. Solonin knygas.
4. Thomas Weber, ‘Hitler’s First War’.
Taip pat Kominterno įsakymą VKP balsuoti už NSDAP ir A. Hitlerį rinkimuose, dar Kominterno įsakymą visoms KP 1939.08.23 – paremti A. Hitlerį, kaip jų šalies išlaisvintoją nuo buržuazijos jungo (to nepadarė vienintelė Suomijos KP, nes joje buvo tik keli ž….).
Tiek J. Stalinas buvo Walstreet pastumdėliu (žr. Jaltos koneferencijos nuotraukas ir susėdimo vietas, rūbų, kūno ir akių kalbas), tiek A. Hitleris buvo ir Kominterno agentu, kaip ‘pasaulinės revoliucijos ledlaužis’, ir Walstreet agentu.
Abu buvo tik ‘šeškės’ Pasaulio Architekto rankose.
Tovarišč Prašalietis, įtariu, angliškai nemoka, o “Tėvynės išdaviko” Vladimiro Rezuno (Viktoro Suvorovo) knygų jis iš principo neturėtų skaityti… Beje, nemanau, kad Stalinas buvo kieno nors pastumdėlis,- to idioto bijojo praktiškai visas pasaulis…
J. Stalinas buvo pastumdėlis, kaip visi bolševikinės Rusijos / SSSR vadovai, Wallstreet rankose, tebuvo Golem gąsdinti pasaulį.
V. Lenin buvo Vokietijos agentas, žvalgybos šefo Warburg ( ! ) persiųstas daryti bolševikinio perversmo.
I pas. karas buvo sukeltas siekiant sunaikinti paskutinę nemasoninę galybę – Rusijos imperiją, tą labai aiškiai aprašo tiesiogiai ir netiosiogiai A. Solženicyn ‘Raudonajame rate’, pirmoje knygoje ‘1914 m. rugpjūtis’.
Labai aišku pasidaro, kai pradedama kalbėti apie Rusijos auksą, kurio bolševikai užtiko 14tūkst. tonų.
1918-1991 m. kasmet buvo iškasama 500tonų gryno aukso, tai būtų apie 36tūkst. tonų, viso 50tūkst. tonų, o štai po 1991.08.23. saugyklose rasta net 256tonos, užplombuota, o kai plombas nuėmė tai rado netgi 250tonų. Nuostabus Jelcino aplinkos triukas.
A.Hitleris Europos auksu mokėjo už kurą, atplukdomą iš USA į Ispanijos uostus, vežė geležinkeliais, už tai taip nesiveržė sąjungininkai prie Šveicarijos sienos – tegul Wehrmacht gauna land lease benzino, negaila, kai moka dvigubą kainą.
Tovarišč gospodin Antanai, čia eina kalba ne apie “tautinės patriotinės psiciatrijos žinias”, o apie tikrus istorinius dalykus, apie kuriuos yra sužinoma ne iš angliškų, rusiškų, prancūziškų, vokiškų …autorių parašytų knygų, o iš konkrečių istorinių dokumentų, buvusių istorinių įvykių ir kompetentingų istorikų padarytų išvadų. “Ginčytis” apie Staliną ir Hitlerį “sugeba” tik lansberginio tipo durnių laivų “intelektualai”, retransliuodami vieni kitiems tai, ką kuris “prisiminė”perskaitęs vienoje ar kitoje autorių neaišku kokiu “moksliniu”-komerciniu tikslu parašytose knygose. Šių “tautinių intelektualinių psichoanalitikų patriotinėms smegeninėms” konkrečių istorinių dokumentų citavimas nieko nepasako, nes jų tiesų “žinojimas” remiasi tikėjimais ar ne tuo , ką ir koks “tautinio pasitikėjimo vertas”autorius parašė savo knygose…
K.Adenauer 1955 m. paskelbė, kad iš 13,6 mln. vokiečių, gyvenusių prieš karą Vokietijoje plotuose, kurių neteko, ir kitose šalyse, tais metais abiejose Vokietijose gyveno 7,0 mln. Kur pradingo 6,6 mln. vokiečių iš savo namų ?
Yra žinoma, kad RA išprievartavo 3 mln. vokiečių mergaičių, merginų, moterų, tą pat atliko USA kariai su 1 mln., britai-kanadiečiai su 1 mln., prancūzai su 1 mln., be to jie surengė garsųjį daugiatūkstantinį seksodromą Stuttgart metro požemiuose.
Yra žinoma, kad RA nužudė 3 mln. civilių vokiečių, lenkai 300tūkst., čekai 270 tūkst, amerikiečiai Reino stovyklose po atviru dangumi nužudė 1,5 mln. belaisvių iš 6 mln., iš SSSR grįžo apie dešimtadalis, pvz. Stalingrade paimta 91tūkst. belaisvių, grįžo 1955 m. tik 5tūkst.
Žvelgiant į visumą, tai matome II pas. karą kaip vientisą PA ir Co. gešeftą, suverčiant kaltę aukoms.
O visai tai, kas patirta -kiek su psichika susijusių ligų įvarė tuo metu gyvenusiems bei gimusiems! Kai kurios ir palikuoniams buvo perduotos. Kiek psichologiškai pakenčiamos atmosferos metų turi praeiti, kad pagaliau gimtų ir subręstų karta, nepaveikta savo senelių ir tėvų pergyvento siaubo padarinių?
Man teko 2002-2004 m. perskaityti gal pusšimtį prisiminimų internete, kuriuose savo pergyvenimus papasakojo, ką teko išgyventi kaip mažamečiams vaikams, Rytprūsiuose, Pamary ir Šilingoje, traukiantis vakarų pusėn, rusų okupacinėje zonoje.
Siaubo filmai tėra tik narkomanų fantazijos palyginus su tai, ką matė, girdėjo, patyrė 3 -12 metų vaikai.
Švelniausią papasakosiu, tik tai išgirdau iš vokietės apie 2008 m., kurios mama buvo 4 metukų, gimusi prie Waldenburg (dab. Walbrzych), dabar gyvena Drezdene.
Kadangi į jų namuką pataikė ar bomba, ar sviedinys, nieko neliko, tai 1945 m. bastėsi po apylinkes, glaudėsi pas pažįstamus ir nepažįstamus, likę kaip stovi, be rūbų, nekalbant apie kokį nors maistą. Artėjant 1946 m. žiemai, močiutė su dukrele nusprendė eiti į vakarus, be maisto, be atsarginių drabužių, batų. Pravažiuojantys sunkvežimiai su lenkų ar rusų kareiviais buvo pavojingiausia : galėjo sustoję įsitempti, ten prievartauti, išmesti į pakelę ir nušauti, tai tekdavo matyti kas kilometras kitas tokias aukas. Matydami bėgančius toliau nuo kelio žmones, pradėdavo kvatodami ‘zuikių medžioklę’, krisdavo masiškai senutės, senukai, mamos, nešančios vaikus, maži vaikai, raudantys prie kritusios motinos.
Perėjus tiltą per Neisse, pilant lijundrai vėlų vakarą, močiutė nualpo už kelių metrų, dukrelė klykė ne savo balsu, kažkas išdrįso ateiti, pakelti ir nunešti į trobą – močiutė dvi savaites nepajėgė išlipti iš lovos, mama (tada 4 metukų) svėrė vos kelis kg.
Pradėjau pokalbį klausimu : Jūs iš Dresden (žinojau iš ankstesnių trumpų pokalbių ), labai nekenčiate lenkų ( tai matėsi labai akivaizdžiai), tai esate išvytųjų iš Šilingos dukra ?
Tai teko išgirsti patį švelniausią pasakojimą.
1965.05.09 sovietų pergalės dieną – dvidešimtmetis – mums gyvenant Klaipėdoje, mane mažametį ( ketvirtus įpusėjusį) pradėjo vaikytis girtas žvynuotas ‘bagatyrius’ – poimu, za nogi i tebia fašist golovoj ob stene / pagaunu, už kojų ir tave, fašiste, galva į sieną/, budet kak togda v 45-om / bus kaip tada 45-aisiais. Parbėgau klykdamas į butą, tėvams pasakiau, a.a. tėvelis įsiuto – nenuvežė šito į Sibirą, kaip didžią dalį tokių ‘didvyrių’, paprašė niekam nepasakoti, bėdos pridarysiu, su blaiviu pasikalbės, pagėdins.
Kažkodėl jokios psichologinės traumos tada nepatyriau – kai galvos netenki, dėl plaukų neverki.
Tai ką išdarinėjo girti sovietų kareiviai vokiečių žemėse ? Dantės pragaras yra tik anekdotas.
…čia apie “prošaliečio” “ne durnių laivą”, tokiems ir pavadinimas dar nesugalvotas – tie sekantys po išsigimėlių…
Kęstuk, paklausyk apie nežinomus dalykus ką sakė išmintingi seneliai ir proseneliai, kuriems šiandieninis lansberginis durnių laivas net košmariniuose sapnuose nesisapnavo: Vaikeli, jei nori būti protingas ir ko nors vertas gyvenime, visus daiktus reikia vadinti savo vardais. Jei nežinai kaip jie vadinasi ir nepajėgi pats”atsirinkti” kaip yra iš tiesų, paklausyk ką apie juos sako nesuinteresuoti, išmintingi ir nemažai gyvenimo nugyvenę dėdės ir tetos. Aišku, palyginimui klausyk ką pasakoja apie tai ir kiti “politinėms”chebroms,”teisingų nuomonių formavimo mokslininkams” ir t.t. priklausantys dėdės su tetomis….
Negražu Prašalieti taip elgtis su paprastais skaitytojais . Juk jus juos atvirai kvailinate. Tema str. aiškiai išdėstyta iš to ką pats rašote išeitu kad Jus teisinate sovietu elgesį Karaliaučiuje ir ne tik tame krašte ? Būti aklu rusofilu ne blogiausia lemtis ..blogiausia kai žmogus stoja į pozicija ir pradeda neigti akivaizdžius nusikaltimus atmesdamas netgi tas fotografijas .
Stasį, kas liečia skaitytojų kvailinimą ir straipsnyje esantį “istorinio išdėstymo aiškumą”. Citata iš ne rusiškai “fobiško”, idiotizmą ugdančio, “teisingą tautinę pažiūrą į istoriją formuojančio” straipsnelio: “1944 m.spalio 21 d. užėmę Nemerkiemį, raudongvardiečiai surengė nespėjusių pasitraukti beginklių civilių gyventojų skerdynes. Buvo sadistiškai nužudytos 72 moterys, o 50 prancūzų karo belaisvių, šio susidorojimo liudininkų, sušaudyti….Tačiau jau spalio 22 d. vokiečių „Hermano Geringo“ divizijos daliniai, 413-asis motorizuotų pėstininkų pulkas ir Įsruties folksšturmo kariai pradėjo kontrpuolimą ir spalio 23 d. atsiėmė Nemerkiemį. Radus nepalaidotus nužudytus žmones į kaimą atvyko Generalinio štabo, SS atstovai ir kariniai žurnalistai. Spalio 27 d. laikraštyje „Braunschweiger Tageszeitung“ ir kituose pasirodė straipsniai, detaliai aprašę žudynes.Tarptautinė gydytojų komisija, kuriai vadovavo estas Hjalmaras Miaė, čia atvykusi po sėkmingo vokiečių kontrpuolimo, spalio 31 d. nustatė, kad net 8 – 12 metų mergaitės ir 84 metų senutė buvo išprievartautos, pastarajai kareivišku kastuvėliu nukirsta pusė galvos.”
Koks gaunasi eiliniam skaitytojui “aiškumas” iš šio ne rusiškai”fobiško ir filiško”autoriaus parašyto straipsnelio, grindžiamo taip pat ne rusiškai”filiškų ir fobiškų” Generalinio štabo, SS atstovų ir karinių žurnalistų “nustatytų faktų”. Raudonarmiečiai spalio 21 užėmė Nemerkiemį,spalio 22 vokiečiai pradėjo kontrpuolimą ir spalio 23 atsiėmė Nemerkiemį. Gaunasi, kad supermeniniai raudoni armiečiai nesirūpino gynybos organizavimu, ir per dieną tik “tratino” moteris, 8-12 metų mergaites ir 84 metų ir jaunesnes senoles. Niekadėjai raudonieji armiečiai dar spėjo tuo pačiu laiku nužudyti neaišku iš kur ten atsiradusių 50 prancūzų karo belaisvių( nors galėjo jie būti,kad besitraukdamas Napoleonas ten juos “pamiršo” dar 1812 metais)ir sadistiškai nužudyti 72 moteris(matomai sadistiškai iki mirties jas raudon armietiškai “užtratinant”). Spalio 22 raudonarmiečiams buvo ne sadizmas galvoje, nes reikėjo kariauti su pranašesniais kontartakuojančiais vokiečiais ir gelbėti savo kailius…. Išvada: Sužinojęs iš Nemerkiemio pavyzdžio kas buvo Stalino raudonieji armiečiai, kiekvienas šiandieninis “tautinis patriotas” nesunkiai įsivaizduoja ką “išdarinėjo” milijonai raudonų armiečių pačioje Vokietijoje ir neatsistebi, kaip galėjo atsitikti, kad po 1945 metų Rusijos kontroliuojamoje Vokietijos dalyje negimė vien tik vieni rusai ir neišmirė visos vokietkos nuo nepakeliamo “rusiško raudonarmietiško tratinimo”, bei “iš pavydo” likę vyriškos lyties vokiečiai….Taip kad, kas ir ką šiandieniame lansberginiame durnių laive “atrandamais ISTORINIAIS AIŠKUMAIS” KVAILINA YRA DIDELIS “PATRIOTINIS” KLAUSIMAS??
Galima nerašinėti tokių kvailysčių išminčių vaidinant :
“Niekadėjai raudonieji armiečiai dar spėjo tuo pačiu laiku nužudyti neaišku iš kur ten atsiradusių 50 prancūzų karo belaisvių( nors galėjo jie būti,kad besitraukdamas Napoleonas ten juos “pamiršo” dar 1812 metais)”
1940 m. gegužės – birželio mėnesį buvo paimti prancūzų kareiviai į nelaisvę, dalis greitai paleisti, o štai komunistuojantys buvo laikomi uždaryti.
Kominternas 1941.05.15 įsakė visoms KP sabotuoti Reichą.
Nemerkiemyje RA nušauti 50 prancūzų karo belaisvių buvo komunistai, socialistai ir judėjai.
Prašau nerašinėti nesąmonių, nešmeižti aukų, nesitenkinti nekrofilija.
Turiu kukliai pastebėti, kad šiandieniniame lansberginiame durnių laive istorinius “išminčius vaidina” rašinėjantys apie rusiškų raudonarmiečių nežemišką “kraugeriškumą” tokių primityviai propagandinių kaip šis “istorinių”straipsnelių rašinėtojai, ir komentatoriai”teisingai supratę”, kaip prasidėjo antras pasaulinis karas ir ką “išdirbinėjo” per antrą pasaulinį karą su vokiečių moterimis, 12-14 metų mergaitėmis, ir 84 metų ir jaunesnėmis senolėmis raudoni armietiniai rusiški komunistai. Matomai, “neatsiliko nuo rusų” ir lietuviškoji 16 divizija. Tik lansberginiame durnių laive “teisingai pamato kaip ir kas vyko” per antrą pasaulinį karą, pacitavę perskaitytose istorinėse knygelėse autorių “surinktus liudininkų parodymus, liudininkų ir savo išgyvenimus”, SS užfiksuotus kaip “faktai”. “Apsiskaitęs” Tvanksas “be kavilumo,istoriškai- kompetentingai” pavaro,kad Kaliningrade 50 prancūzų karo belaisvių buvo komunistai, socialistai ir judėjai. Jie buvo paimti į nelaisvę 1940 metų gegužės birželio mėnesiais. Net ir neapsiskaičiusiems yra žinoma, kad hitlerininkai komunistų, judėjų, čigonų ir t.t. nelaikė žmonėmis ir jų neėmė į nelaisvę. Jiems pakliuvus į nelaisvę juos sunaikindavo nedelsiant ir viešai. Tuo tarpu Tvankso “nustatytu atveju”, prancūziški komunistai, socialistai ir judėjai ramiai Nemerkiemyje “laukė” iki 1944 m. spalio 21 dienos, kol ateis į Nemerkiemį raudonieji komunistai “tratinti” vokietkų, 12-14 metų mergaičių ir 84 metų senolių. Prancūziški komunistai, socialistai ir judėjai matomai buvo gerai”užsimaskavę”…Vokiečių generalinio štabo ir SS atstovai “nustatė”, kad prancūziški komunistai, socialistai ir judėjai moterų, 12-14 metų mergaičių ir 84 metų metų senolių”netratino”,o tik “atėjo tratinimo orgijų pažiūrėti kaip liudininkai”. Už ką ir paaukojo savo gyvybes…Perskaičius “nenuginčijamais istoriniais argumentais pagrįstą”straipsnelį, Antano ir Tvankso ” be kvailysčių, be nesąmonių, be aukų šmeižto ir be pasitenkinimo nekrofilija” parašytus komentarus, atsirado dar viena “patriotiškai-istoriškai teisinga tautinė tiesa” už ką prancūziškus komunistus, socialistus ir judėjus,išdavusius stalininius komunistinius idealus, rusiški raudonarmietiški komunistai Nemerkiemyje 1944 spalio 21 sušaudė su kitomis SS “nustatytomis aukomis”.
Suprantu kad kliūna skaičiai ir datos , tokios istorijos visada virsta propagandos turiniu nukreiptu į savus piliečius, deja tokios istorijos ant tuščio lapo neatsiranda . Dėka jos Karaliaučiuje ištuštėjo miestai , o sužvėrėjusiems rusams neliko ko prievartauti ir žudyti savo teisėtam pasimėgavimui . Su laiku susitaikysite su mintimi kad ‘išvaduotojai’ irgi būna visokie ..
Stasiuli, primityviose, bet” gerai sustyguotose ne propagandose” nekliūna jokie skaičiai ir datos ir jos “ant tuščio lapo neatsiranda”. Ir visa tai skirta yra atitinkamo lygio publikai dar ” nuo Smetonos laikų”. Smetonos laikais, kai šiandieninis didvyris J. Noreika rašė savo “pakelk galvą lietuvi”, “pažangių” lietuvių išauklėti vaikučiai slėpynių žaidynėse “patriotiškai” skaičiavo kam teks ieškoti:
Lipo žydas kopėčiom
Ir nukrito netyčiom
Imkit vaikai pagaliuką
Ir užmuškit tą žyduką.
Nedidelis “patriotinis” klausimas: Kuo skiriasi lansberginio durnių laivo”tautiškai patriotinio” keleivio “formavimas” tokiais kaip šis “istoriškai objektyviais” straipsneliais, nuo smetoninių nekaltų vaikučių deklamuojančių skaičiavimą “supratimo” kas yra gėris ir blogis, tiesa ir melas…
Įdomus pastebėjimas ..vienok tokiu ne vaikišku tekstu ir vėliau (po Smetonos) buvo pilna Lietuvoje pav. „atvažiavo traukinukas ir išlipo vokietukas su .. .pipt pipt pipt „ Tai ka pasėsi Prašalieti ta subrandinęs ir pjausi žmonių protuose .Neapykanta , nepakantumas kitoms žmonių grupėms , tautoms kaip tas narkotikas kuris leidžia užsimiršti turint savu problemų .Juk pats ir dažnai pasiduodate norui pairkluoti Petkevičiaus kūriniu .. ar tai labai skiriasi nuo tos vaikiškos skaičiuotės .?? Kaip pats manote .?