Paskutiniais mėnesiais vyksta keisti dalykai. Diskusija dėl Lietuvos istorinės atminties įgavo skandalingą pavidalą. Tik štai ar mes matome visas suinteresuotas puses?
Kas vyksta ir kur slypi povandeniniai akmenys „Iš savo varpinės“ laidoje kalba žurnalistas bei politikos apžvalgininkas Tomas Čyvas.
Dėkinga p. Tomui Čyvui už analitinę informaciją. Bereikalingos info nėra, vien faktai ir apibendrinimai. Esu nustebusi, nes nesitikėjau.
Kas traukia “žydų kortą”? Pažiūrėkime, kas vadovauja LŽB, kur ta persona tarnavo sovietmečiu, kas buvo jos tėvas, su kokiais veikėjais ji susitikinėja užsienyje, ir, manau, viskas bus aišku.
Taip, labai gerai pakalbėjo. Kad šią laidą pažiūrėtų užsienio reikalų ministras, LRT vadovai, politikai – būtų dar geriau. Seniai laikas turėti savo politiką, o ne dairytis į kitus.
Įtariu, kad jie žiūri tik Izraelio TV… ?
Nenuostabu, kad anapus kažkas, kol TEN viskas nepasikeis, VISADA ieškos IŠTRAUKTI TINKAMŲ kortų. PAVOJINGA kad (kaip ir tarpukariu), VISADA RAS, kas ČIA MIELAI bendradarbiaus. Suvoks tai kaipė kaip naudinga proga priminti apie save, pareikšti pretenzijų, tuo pat metu paradoksaliai garsindamas, jog jie jau daug amžių yra LT piliečiai.
Puiku, kad tu senas pilietis. Labai gerbiame, lenkiamės ir žavimės tavo tautiečių darbais, kurie padėjo KURTI Lietuvą. Tačiau tai nereiškia, jog turi moralinę teisę užmiršti, katros TAUTOS ŽEMĖ čia yra, kurioje tu, iš kitur vyta, apsistojai; negali čia savo nei savo, nei kitų tautų tvarkos, valios ir pažiūrų įvesti ir primesti; Neturi teisės padėti svetimiems tai daryti, t.y., stoti į Tautos priešo, okupanto pusę. Tačiau tu turi teisę kovoti petys petin UŽ ŠIOS žemės Tautą – sykį ji tave taip draugiškai priėmė, kad tiek amžių nebereikėjo iš čia bėgti; jei čia turėjai laisvę ir sąlygas ugdyti pasaulinio garso savo tautos talentus.
Deja, nei karas, nei pokaris dalies mūsų kitataučių nieko nepamokė – kaip ir tarpukariu, jie vėl pasirengę entuziastingai purenti dirvą okupantui. Ir jie nemano, kad turi moralinių ištikimybės įsipareigojimui žemei ir tautai, kur tiek amžių gyventa… 🙁
Beje, šiandien per radiją ponas Š. lyg ir ,,nusiplovė rankas”” – Pasirodo, jis niekuo dėtas, ,,konkursą” vyriausybė organizavo, o jis tik vykdytojas. Jis tik ,,primatuos”,pažiūrės, ar tinka, o dar pažiūrės, ką teismas pasakys…
Įdomu, kad ir LRT radijo laidos vedėja, ir reporterė buvo šališkos, nė nepaminėjo, jog 2-as ,,konkursas” buvo INSCENIZUOTAS, ĮŽŪLIAI IGNORAVUS ne tik jau senokai įvykusį pirmąjį – ATVIRĄ, VIEŠĄ VISOS LIETUVOS konkursą, ne tik laimėjusiam projektui Tautos surinktuosius pinigus, bet ir jau baigiamą vykdyti užsakymą! Ji neužsiminė, jog visuomeninė iniciatyva ,,demokratinėje” valstybėje buvo grubiai UŽČIAUPTA, net nepaieškojus taikiausių kelių rasti bendrą sutarimą.
Nustebino, kad per ,,visuomeninį” transliuotoją taip BRUKTA dezinformacija (abiejų konkursų faktai taip suplakti į vieną, kad nežinantys galvoja, jog tik vienas ir buvęs – ar gal jaunutė reporterė tikrai nežinojo, o dėstė, kaip vienintelę tiesą?), laidos vedėja elgėsi nepagarbiai, kalbėjo kitoms nuomonėms ,,ant viršaus”, jas nustelbdama ir trukdydama kalbėtojams.
PAGARBA ir DĖKUI p. Karaliui, išlaikiusiam dalykiškumą, orumą, laidos vedėjos nepagarbą ir labai profesionaliai bei logiškai išdėsčiusiam esmę.
Verta…
https://infa.lt/36520/ruta-gajauskaite-lietuva-ne-zydsaudziu-krastas-o-gelbetoju/
AČIŪ!
Paminklinės lentos kabintojas užsidirbo baudą
– lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/09/29/news/paminklines-lentos-kabintojas-uzsidirbo-bauda-11988999/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy
Naujasis Izraelio ambasadorius Lietuvai: prašome jūsų paimti veidrodį ir į jį pasižiūrėti
– https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1101957/naujasis-izraelio-ambasadorius-lietuvai-prasome-jusu-paimti-veidrodi-ir-i-ji-pasiziureti
Jo šypsena pirmoje nuotraukoje reiškia džiaugsmą įsivaizduojant, jog iš tiesų rasime ten mus nuodijančių faktų ir kokią kančią tada pajusime?
Naivus jaunuolis, niekada negyvenęs būtent tokiomis, kokios čia buvo, aplinkybėmis ir nepatyręs to, ką teko patirti šiandien dar gyviems ir jau mirusiems lietuviams dieną ir naktį, kiekvieną savo gyvenimo akimirką – patirti, atlaikyti ir likti žmogumi, nekaltinančio po ranka pasitaikiusio silpnesnio (nes jis neapsigins, „mažiausiomis sąnaudomis didžiausias rezultatas”?) . Atvyko PAMOKYTI, kaip tada JO, jauno, supratimu, mes PRIVALĖJOME elgtis?
O iš kitos pusės – jei iš tiesų būtų ką rasti – ar jį labai tas džiugintų? Jam labai rūpi įrodyti, jog mūsų tauta turėjo daugiau kriminalinių išgamų, negu jo tautoje?