
Rugsėjo 10 d., antradienį, 18-19:30 val. Vilniaus Lukiškių aikštėje visuomenininkai kviečia į mitingą „Dėl Vyčio ir Lietuvos Laisvės kovų atminties įamžinimo Vilniuje!“.
„Lukiškių aikštė – Tautos laisvės Gynėjų, valstybingumo kūrėjų pagerbimo vieta. Čia – ir tūkstantmetės Lietuvos laisvės kovų istorijos, ir sukilėlių egzekucijų, saugumo rūsiuose ir Lukiškių kalėjime kankintų, nužudytų laisvės kovotojų pagerbimo aikštė. Ji privalo tapti mūsų valstybės kūrėjų, Didvyrių įamžinimo panteonu, reikšmingų švenčių pagarbos verta vieta“, – rašoma mitingo rengėjų pranešime platinamame socialiniame tinkle Feisbuk. Kvietimą pasirašo vilniečiai visuomenininkai: Astra Genovaitė Astrauskaitė, Kęstutis Tamašauskas, Arturas Grigas, Algis Avižienis, Jonas Burokas, Vladas Turčinavičius, Dalia Tarailiene.
Mitinge pasisakys ir su Vyčio istorija, svarba Lietuvos valstybingumui supažindins Dailės Akademijos prof., Vyčio studijos autorius Juozas Galkus, savo žodį tars ir poziciją Lukiškių aikštės svarbai išreikš Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos nariai Povilas Urbšys, tos pačios komisijos narys ir Seimo Švietimo komiteto pirmininkas, akademikas, prof. Eugenijus Jovaiša; taip pat vienas iš Vyčio skulptūrų autorių, sutikęs žmonėms pristatyti savo sukurtą aukso lakštais dengtą žaibo pavidalo Vytį „Baltai“, architektas Gitenis Umbrasas; buvęs JAV diplomatas Algis Avižienis; rašytojas, filosofas, judėjimo, telkiančio Lietuvos piliečius jungtis po vienybės stogu „Lietuva yra čia“– pirmininkas Arvydas Juozaitis; Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos Vilniaus skyriaus vadovas Vladas Turčinavičius. Dėl bunkerio Lukiškių aikštėje legendinio partizano Tigro pageidavimą ir valią išsakys jo dukra Angelė Jakavonytė.
Pakilią mitingo dalyvių dvasią palaikys garsios poetų ir bardų, žinomų atlikėjų Sauliaus Lapėno, Šarūno Mačiulio ir kito (sužinosite renginio metu) atlikėjų dainos.
Mitingo pabaigoje bus perskaityta mitingo dalyvių rezoliucija.
Renginį ves Vilniaus Laisvės kovų renginių vedėjas Gaudentas Aukštikalnis.
„Mitingą rengia ne politikai, bet eiliniai, Lietuvą mylintys ir dėl Tėvynės valstybingumo susirūpinę vilniečiai, pasiryžę ginti savo Tėvynę eiliniai: lietuvių kalbos mokytoja, vadybininkas, atlikėjai, kiti žmonės, ponų valdininkų vadinami – „apačių“ žmonės, dažnai net „runkeliais“ įvardinami…“, – sako viena iš pagrindinių mitingo rengėjų, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė. Pasak jos, visos save gerbiančios pasaulio valstybės turi Sostinės įstatymą, kuris užkerta kelią išrinktiems politikams valstybės sostinėse savavaliauti. Tokio Įstatymo neturi tik Lietuva.
„Tik mes, Lietuva, neturime savo tūkstantmetės, garbingos valstybės Didvyrių panteono. Panteono, kuriame būtų įamžinti visi Tėvynės kūrėjai, visų amžių gynėjai, sukilėliai, ir, tai šiandien ypač svarbu – 1940 m. SSSR bolševikų okupacijai pasipriešinę Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) įkūrėjai, 1941 m. Lietuvos nepriklausomybės gynėjai, Birželio sukilimo prieš okupantus vadovai, šio sukilimo ir dešimtmetį trukusio Partizaninio karo aukos, nužudytos okupantų KGB-istų Lukiškių kalėjime, kitur, nukankintos Sibiro lageriuose… Tokia aikštė, sulaistyta čia pakartų, nužudytų Lietuvos gynėjų krauju – yra. Tai Lukiškių aikštė. Bet ši istorinė valstybingumo įkūnijimo vieta Vilniaus liberalkomunistinių NE- LAISVĖS „politikierių“ verčiama pigaus „turgaus“ šauklių, linksmybių, šunelių vedžiojimo, čiuožyklų, pliažo ir maudynių vieta…“, – sako mitingo rengėja A. G. Astrauskaitė.
Pasak mitingo rengėjų, Vilniaus Lukiškių aikštėje privalėtų vykti visos pačios svarbiausios mūsų valstybei Lietuvai šventės, o čia užsukę Lietuvos svečiai iškart suvoktų didingą mūsų Tėvynės praeitį, o Laisvę simbolizuojantis Vytis primintų – Lietuvos žmonės gynė ir gins savo teisę patiems nulemti Tėvynės ateitį, patiems kurti ir pralietu krauju užrašyti savo valstybės istoriją!
Šiuo metu per LRyto TV Žeimytės pokalbis su Armonaitė – moko praeities šešėlius, kaip reikia ateitį kurti.
Šiek tiek ne į temą, bet reikia parašyti žinią – kaip krikščionybė savinasi svastikos ženklą.
(citata)
“Krikščioniškojoje kultūroje svastikos žinomos nuo pirmųjų mūsų eros amžių ir apibūdinamos kaip vienas iš kryžiaus variantų, taip pat siejamos su Kristumi (kaip šviesos, saulės simbolis, akcentuotas Evangelijoje pagal Joną (1 a.) [1].”
Va čia
v a l d o v u r u m a i.lt/lankytojams/savaites-eksponatas/ziedai-su-svastikomis
Kas galėtų paaiškinti tokį absurdą?
Bus sunku tokį rasti… 🙂
O kame absurdas.?Patikslinkit. Kurioj vietoj nepatinka. Gal ir galima paaiškinti.
Absurdas – prisigretinti, susieti (susaistyti), paslėpti (pavogti). Taip nutiko su Rasų (krkš. Joninių) švente, Vėlinėmis (krikš. visų šventųjų) ir pan. Su svastika buvo daroma panašiai – prisigretinus susieta (su žudikišku kryžiumi) ir galiausiai paslėpta.
Kad protėviai mūsų žemėse naudojo svastiką tūkstantmečiais, žinoma pagal daiktinius įrodymus. Kad krikščionys naudotų svastiką nėra žinoma, apart niekuom nepagrįstų teiginių – “žinomos” “siejamos”. Todėl galima daryti išvadą, kad krikščionybė savinasi (vagia) svastiką. Pritarkit arba paaiškinkit kitaip, jei nesutinkate su svastikos paslėpimu (vagyste).
Lukiškių aikštėje telkiamas mitingas už Vyčio paminklą : baikit svaigti – to tikrai nebus. Kaip Jis žiūrėsis ant lenkiško paso ? Patys pagalvokit. Juk Vilnius valosi.
Šiek tiek pakeisiu liaudišką posakį:
Te prilimpa liežuvis debesiump nasrų tamstos…
(bardzo pszepraszam, originalus skambesys – … nasrų mano)
Kai paskaitai, kaip Delfis išsijuosęs prakaituoja, tekstą po teksto ta tema varo, tai ir patikėsi, kad ant paties bedugnės krašto bandom lygsvarą atgauti, orą gaudom, rankom gestikuliuojam…
Vytis yra jogailiškos, t.y. lenkiškos Lietuvos istorijos simbolis, taigi kaip ir Jogaila, taip ir Vyčio simbolis garbingos vietos Lietuvos dvasinėje istorijoje turėti negali – negali būti švariu Lietuvos dvasios simboliu. Kitaip sakant, jeigu Vytis būtų buvęs karalinės Lietuvos, o ne kunigaikštiškosios jos dalies simbolis, tai Lenkijos karalystė būtų jo nepakentusi. Vyties simbolis sostinėje Vilniuje simbolizuotų Lietuvos valstybinę priklausomybę Lenkijai, tuo prieštarautų Vasario 16-osios akto principams. Taigi gal atsikvošėtume su tais mitingais dėl Vyčio paminklo Vilniuje…
Bunkery davai !
Bunkeris, veikiausiai, pačiam bepaliktų… Negi sostinei neatsiras ir deramiau kas…
Ką čia suki į vatą. Šikinyką iš pačių moderniausių medžiagų davai! Užsieniečių daug vaikšto, o jie irgi žmonės, valgo, paskui reikia kažkur padėti, O ir mes užbėksim…. Kaune tai stovėjo “ausinis”, o Vilniuj “bunkerinis”. Bet ne, Šimašius neleis! Jis čia sau ir savo remėjams stato patį tikriausią bunkerį: Astravo nelaimės atveju nuo savivaldybės netoli. Per tiltą paspirtuku atmakaluoji… patupi, kol debesis praeina. Žmogus žiūri į ateitį.
O aš dar girdėjau, kad Grinda naktimis požeminį tunelį raus nuo savivaldybės iki bunkerio: Astravo nelaimės atveju per lauką bėkt nereiktų. Šimašiaus remėjai susirenka: centras, patogi, gerai žinoma vieta. Žodžiu, Šimašistams nei karas, nei kitos katastrofos nebaisios. Vadas, gi, Šaulių sąjungai priklauso. Strateguoja, planuoja.
Vytis buvo, kai Lenkijos dar nebuvo.
Akivaizdu, kad lietuvių kalba – nepalyginamai senesnė už Lenkiją, taigi nekyla abejonių, jog “vytis” kaip bendrinis žodis, buvo, “kai Lenkijos dar nebuvo”. Tačiau istoriniai, kalbotyriniai, pasaulėžiūriniai tyrimai rodytų, kad pradžioje šis žodis reiškė – “emblema”, “kilmės vietos, gyvenimo veiklos srities, amato ženklas”. Trumpai sakant, seniau lietuvių kalboje bet koks simbolinis ženklas, tarp jų ir karui balnoto raiteliio atvaizdas buvo vadinamas bendriniu žodžiu – vytis. Tik vėliau – Jogai Krėvos sutartimi Lietuvos karalystę pažeminus iki kunigaikštystės (LDK) rango Lenkijos karalystės priklausomybėje – raitelio atvaizdas palaipsniui tapo LDK kunigaikštystiniu simboliu ir per tai dabartiniu tikriniu žodžiu “Vytis”. Taip istoriškai iš lietuvių kalbos buvo išstumtos buvusi pradinė šio žodžio bendrinė reikšmė – simbolinis ženklas. Čia dar dera pridurti, kad žodis vytis yra giminingas liet. va, vieta, gal ir “votis, valio”, rusų vot, pri-viet, ukr. svytki – “iš kur (vietos prasme) esate” ir t.t.
Tai jau taip, pasidavę susireikšminimo hipnozei, įtikėjus mitais – „mes Baltijos tigras”, „Lietuva – drąsi šalis”, „mes – Europos centras”. Tame nebėra žmogaus su gyvenimu ir atsakomybe už tautos likimą. Tik priešpriešos ir skandalai. Partizanų idėja buvo Laisvė, o bunkeris buvo tik priemonė. Dargi, Vytis yra viena, o Jogailos slaviškas ženklas primena, jog mes nesame suvereni teisinė valstybė, ką smetonistai ir troliai propaguoja su nepamatuotu Vytauto kultu. Dėl mūsų žioplumo dabar primena ir R. Garuolis str.: „Anglijos teismai atsisako atiduoti vaiką globoti močiutei, nes, ji išveš anūką į Lietuvą, kuri, anot jų, nėra teisinė valstybė”.
Lietuviams su Vyčiu, kaip Anglams su Brexit. Tiesiog: statykim Tautos gėdos stulpą. Guinness vertą. Lietuviai, kaip tauta, to tikrai nusipelnė. Pasižiūrėkit kokia Lietuva dabar ir suprasit, kas tokia ji ne iš Mėnulio nukrito. Imuninė Tautos sistema neveikia daug šimtmečių. Laikas atskirti grūdus nuo pelų.
Tikrai ne Vytis – aš prieš.
Manau, kad aplamai Lukiškių aikštėje neturėtų būti jokio paminklo. Pirmiausia, manau, jau ir taip Vilniuje per daug tų paminklų. O antra – gerokai jaukesnės aikštės yra be paminklų. Geriau koks nors gražus “šokantis” fonatnas, želdiniai. Ir Lukiškių aikštė taps puikia vilniečių ir miesto svečių laisvalaikio praleidimo švente.
Žmonės tik padėkos, tad nereikia čia jokių vyčių ir bunkerių. Jokių paminklų tikrai nereikia.
http://literaturairmenas.lt/images/iliustracijos/mediateka/2019/7922/10-min.jpg
Jei galvojate apie Lukiškes, kaip apie pramogų, poilsio zoną. Tačiau LT sostinė vis dar neturi oficialių valstybinių ceremonialų aikštės. Nei Daukanto, nei aikštė prie Seimo tam netinka.
Ši vieta ne tik geografiškai patogioje ašyje. Ji turi savo ATMINTĮ, savo ISTORINĮ KRŪVĮ.
Turbūt akmenais pradėtų lyti, jei tovarič Žemaitis būtų už Vytį.
“tovarič Žemaitis” ne tik prieš Vytį , jis prieš viską , kas lietuviška.
Žemyna yra teisi – Vytis nėra lenkiškos Lietuvos istorijos simbolis, nes Vytis buvo, kai Lenkijos dar nebuvo (žr. per google/lt Lietuvių žemė 7632 m. pr. Kr.).
Net gi ir indai priešindamiesi anglų imperijai naudojo vytį, baltas raitelis raudonam fone.
Nusišnekėjote. Logikos nerasta. Diskutuoti neišeis. Reiktų daugiau skairyti Pasiuntiniui. Kokie buvo metai kai indai priešinosi anglams? Kada susiformavo dabartinė indija? Vytis yra indoeuropietiškos kilmės simbolis. Tikrai labai senas. Skaitykite Dainiaus Razausko knygutę apie Vyčio simbolinę prasmę. Dabar tik Nukritusio ant žemės išsigandęs sapaliojimas.
Jogaila tai dar ne Lenkija. Jeigu Vytis būtų lenkiškos kilmės, kaip rašo “Vilna”, tai lenkai, kaip savo simbolį ir dabar jį naudotų, o ne erelį (ožel belyi).
Toks Vilnos bandymas argumentuoti man primena žaidimą “karas” iš vaikystės laikų. Kada vaikai, pasiskirstę į dvi grupes, stengiasi pagrobti priešininkų vėliavą. Vėliavos praradimas reiškią – pralaimėjimą.
Savo simbolikos, praradimas tautai, tai kaip dalies šaknų praradimas augalui. Ne vien prachadimcas neriasi iš kailio…
Romukai, Prachadimcas, sekdamas V. Lansbirkio, D. Grybauskaitės ir visų kitų likusių ir dar neišsivaikščiojusių Lietuvos eilinių gyventojų pavyzdžiu, yra nuo 1990 metų visiškai “išsinėręs iš savo kailio”. Jis jau seniai netiki “šventomis” tautos vietomis, kabinėjamų ir nuiminėjamų “atminimo” lentų, akmenų ir paminklų “šventumu”, kuriamų lansberginio durnių laivo “tautinių didvyrių” atminties įamžinimui. Kas liečia Lukiškių aikštės darymą “šventa” vietos čiabuvių maldos vieta, tai ” prachadimcui” yra visiškai tas pat ar ten bus pastatytas Vytis, ar “bunkeris” simbolizuojantis “buvusio Lietuvos vadovo”Ramanausko-Vanago” pokario metais išsikastą miškelyje bunkerį-prezidentūrą, ar Lietuvos “visų laikų simbolis” aimanuojantis”Rūpintojėlis”….. Vystydamas “Lukiškių aikštės šventumo” perspektyvas, mano primityvoku manymu, tam, kad Lukiškių aikštė pasidarytų visai tautai “tikrai šventa nepriklausomoms ir patriotinėms maldoms”VIETA, šiandieninio lansberginio durnių laivo “Rūpintojėlio” paminklinė, atspindinti ” tautinį patriotiškumą” KOMPOZICIJA Lukiškių aikštėje turėtų būti ne tik PAVAIZDUOTAS “Rūpintojėlis” paskendęs šiandienos aimanose, rūpestėliuose ir ašarose, bet ir tuo pačiu metu, kol dar yra gyva A.Juozaičio “Lietuva yra čia”, patogiai įsitaisęs po tautine pušimi, dar ir kakojantis ir būtinai užpakaliu pasisukęs į Vilniuje buvusio KGB pastato pusę….
Ignore tau
Taip, su demagogija nepadiskutuosi, išbandyta.
Vaje, visų AT-SI-PRA-ŠAU, nes, atrodo, pamelavau mitingo valandą (man pasirodė, jog 10 val).
🙁 🙁 🙁
Taigi, kai kitą kartą ką nors skelbsiu, elkitės pagal dėdės Stalino šūkį: Doveriaj, no proveriaj!
cituoju “Pasak mitingo rengėjų, Vilniaus Lukiškių aikštėje privalėtų vykti visos pačios svarbiausios mūsų valstybei Lietuvai šventės, o čia užsukę Lietuvos svečiai iškart suvoktų didingą mūsų Tėvynės praeitį, o Laisvę simbolizuojantis Vytis primintų – Lietuvos žmonės gynė ir gins savo teisę patiems nulemti Tėvynės ateitį, patiems kurti ir pralietu krauju užrašyti savo valstybės istoriją!” ….kuo mažesnė tauta tuo didesnius ji nori sau statyti paminklus. Nugriaukit trijų kryžių kalno paminklą ir pastatykite vietoj jo “vyčio”ir dar tokio didžio ..kad iš tolimiausio Vilniaus miesto kampo butu aiškiai ji matyti . Cinizmą nesunku įsprausti į žodžius . Problema ne Lukiškiu a.ir Vytis ..o tokiu kaip Šimašius siekis išnaudoti patriotiškai nusiteikusius Lietuvos piliečius savo tikslams . Paminklas Lukiškiu a. buvo išrinktas “partizanams” jam netgi pinigai jau buvo investuoti dėka autoriaus .. Taip kad čia ne tik politinės prostitucijos atviras atvejas bet ir lėšu švaistimas bei noras išplauti kitomis problemomis labai aiškia diagnoze .. Vilnius formaliai gal ir yra Lietuvos sostinė , bet kad taptu visos Lietuvos širdimi jam trūksta dar oij kiek daug kukliu atminimo ženklu ..
Gal padėtų Baltarusijos pavyzdys. Jie be jokių bėdų įtvirtino Vytį valstybės simboliu. Tiesa, jų žirgas su nuleista uodega, Lietuvos, po nesenos korekcijos, su pakelta. Man atrodo , baltarusiai daug pasiekę LDK istorijoje, gal jie patartų ?
O beje, iš kur tas žodis Vytis ? Kokia jo kilmė ir ką reiškia ? Baltarusiai šį ženklą vadina Pahonia. Ne tai vijimasis kažką, ne tai pagonis. Ačiū. Tikrai norėčiau sužinoti.
Ir: baltarusiai nežino kada šis ženklas pradėtas naudoti, bet pirmas žinomas yra Traidenio. Beje, su uodegos galu žemyn, natūraliai. ” This symbol was first used by Grand Lithuanian Duke Trajdzien’ (ruled from 1270 to 1284). ”
Skaitykite knygoje Dainius Razauskas, Vytis simbolikos požiūriu.
Ar negalėjot atsakyti , tiesiog, į klausimą ? Tokio pat ilgio sakiniu.
Deja, reikia skaityti. Vienu sakiniu klausimai nesprendžiami, nes Vytis – daugeprasmeis simbolis nuėjęs ilgą kelią nuo mitinio vaizdinio iki heraldinio simbolio. O vienu sakiniu gal tik koks genijus galėtų atsakyti ir tai tik perskaitęs knygą.
🙂 Ačiū
Galiu paaiškinti ir neskaitęs veikalų : Vytis reiškia vyti slavus iš baltų žemių. Jau pakrikštyti slavai Vyčius vadino Pahoni – pagoniai.
Lukiškių aikštėje stovės valstybinės reikšmės Ženklas, kurio kilmę, reikšmę, prasmę neįmanoma paaiškinti, net tonas knygų perskaičius. Kokia jo bus dvasinė galia tautiečiams ?
Baltarusių Pahonia – “Vytis” yra veikiausiai lotyniškas žodis baltarusių gautas dar tais laikais, kai LDK kanceliarine buvo lotynų kalba. Lot. pagus, reiškia “kaimas, sritis, rajonas”, t.y. – žodis, galėjęs pradžioje reikšti vietos simbolį apskritai. Kadangi Vytis yra giminingas su liet. va, vieta, valio, tai tokiu atveju pavadinimų lot. kilmės baltar. Pahonia ir liet. Vytis kilmių atžvilgiu semantikos sutampa. Tas duoda pagrindo manyti, kad baltar. Pahonia yra lot. kilmės žodis, pagal savo kilminę semantiką tapatus Vyčio pavadinimui. Yra dar toks liet. tarm. žodis “pagonai”, kurie privalomi karių uniformose, juose yra įsegami kariniai simboliniai ženklai. Pahonia ir Vytis taip pat reiškia konkrečiai karinio raitelio simbolinį ženklą. Taigi čia giminuotųsi net ir fonetiškai su lot kalba ir žodis “pagonai”. Tai kas išdėstyta rodytų, kad bltr.Pahonios ir liet. Vyčio istorinis kelias yra painus, tačiau jis ir patvirtintų lot ir liet. kalbų pasaulėžiūrinį, loginį giminingumą. Kas mokslui nėra naujiena. Taigi Pogonios ir Vyčio pavadinimuose nei vijimosi, nei pagonis žodžių reikšminių požymių, kaip ir nėra.
Vilna, kokiu laikotarpiu lotynų kalba buvo kanceliarine LDK kalba? Sakiai jau tu labai linkusi į istoriją. Bet neturi net teisingo bendro vaizdo: komentarai lyg pirmokėlio su susižavėjimu pasakojančio apie tikimybių teorija. VYTIS nuo žodžio vyti, išvyti. Tą patį jis reiškia ir slavų kalbose. “Gnat, prognat, pogonia” tai žodžiai reiškiantis vyti, išvyti. O KĄ IŠVYTI? P R I E Š Ą, O PLAČIĄJA PRASME – B L O G Į. O KAS TAI GALI PADARYTI? TIK LABAI STIPRUS. ARBA ŽMOGUS, ARBA DIEVIŠKA BŪTYBĖ. Simbolių kalboje raitelis ant žirgo reiškia galinga šviesios dvasios Būtybę. Kalavijas – ypatingas ginklas, sutampantis su žaibo įvaizdžiu ir sunaikinantis bet kokį blogį…Trumpai tariant VYTIS – DVASIOS KARYS, GYNĖJAS, ARBA GRIAUSMAVALDIS DIEVAS, SUNAIKINANTIS BET KOKĮ BLOGĮ. O l. siaura prasme, tai karžygys apginantis savo Tėvynę.
Ką su pačiu kalbėti, jeigu net nežinai, kad lot. kalba yra buvusi LDK kanceliarine kalba. Apskritai tai, ką čia dėstai yra 19 amžiaus žinių lygis.
Baltarusių istorikai man atrodo padorūs. Jie pripažįsta, kad dabartinės Baltarusijos ir Ukrainos žemėse iki IX amžiaus gyveno baltai ir kalbėjo lietuviškai, aišku. Paskui juos asimiliavo slavai. Paskui sugrįžo lietuviai ir atstatė savo valdžią,sukūrė LDK. Kas paskui buvo aišku visiems. Manau istorijos ir ženklų klausimu su baltarusiais galima susitarti.
Vaje, kaip sujudo kremliniai troliai! Įtariu, kad Vovanas liepė savo klapčiukams padidinti jiems įkainius … ?
Iš istorijos faktų yra žinoma, kad Lietuvos simboliu Vytis tarnavo negarbingu (jogailišku – jogailaitišku) – jos priklausymo Lenkijos karalystei istoriniu laikotarpiu. Čia ir yra tas Vyčio negarbingumas (suterštumas lenkišku bendrumu) nederantis prie atkurtos suverenios Lietuvos valstybės, Vasario 16-osios aktu nutraukusios valstybinius ryšius su Lenkija, garbės dalykų. Juolab, nederantis valstybės sostinei Vilniui, buvusiam tarpukariu Lenkijos okupuotam kaip teisėtai Lietuvos daliai, siekiant lenkams atkurti buvusią Lenkiją su dar tais laikais Jogailos įkišta (aplicare) Lietuva joje. Taigi Vyčiai Lietuvoje gal dar ir simbolizuotų tai, kas yra geidžiama Lenkijos.
Atsakant replikavusiam Romui, pasakyčiau. Tai, kad tais laikais Lenkija nepasirinko Vyčio kaip karalystės simbolio, o pasirinko “ožel belyi” veikiau tik patvirtintų buvus žemesnį – kunigaikštystinį pagal tradiciją Vyčio rangą, o ne todėl, kad jis būtų buvęs nesavas.
Vilna, skaitykite D. Razausko knygutę “Vytis simbolikos požiūriu”. Ji pakankamai sudėtinga, bet gal įkirsit nors dalinai. Vytis – žymiai ankstesnis simbolis nei mūsų atsiprašant “sąjunga” su Lenkija. Kadangi susijungė dvi valstybės tai hieraldikoje atsirado Lietuvos Vytis ir lenkų Erelis. Kaip mes su juo atėjom, taip mes su juo išėjom. Ar dėl to prakeikto susijungimo mes turime paaukoti savo prabočių simbolį? Ką jūs čia rašote? Ar jūs netipiškas trolis ar nuoširdžiai norit sudalyvauti istorinėse diskusijose, bet trūksta bendro istorijos vaizdo ir pajautimo…?Jei ne trolis, nepykit. Aš suprantu skaitymams reikia laiko. Bet tuomet nereikia tokios nelogikos tvirtinti ir ginti per kelis komentarus.
Lukiškių aikštėje stovės valstybinės reikšmės Ženklas, kurio kilmę, reikšmę, prasmę neįmanoma paaiškinti, net tonas knygų perskaičius. Kokia jo bus dvasinė galia tautiečiams ?
Galiu paaiškinti ir neskaitęs veikalų : Vytis reiškia vyti slavus iš baltų žemių. Jau pakrikštyti slavai Vyčius vadino Pahoni – pagoniai. Leiskit atspėsiu: toks aiškinimas sukels didžiulį ”patriotų” vatagalvių pasipiktinimą. Žinot kodėl ?
Razausko knygelę skaičiau gal prieš kokius 5 metus. Ji dėl Vyčio simbolio atsiradimo Lietuvos valstybės istorijoje nieko nekeičia. Visa ką komentaruose pasakiau yra grindžiama tyrinėtų ir vertintų faktų visuma, įsigilinimu į to meto gyvenimo vyksmą, teisės ir nuosavybės vaidmenį jame, į karus ir ko jais siekta, krikščionybės skleidimą, valstybės statuso vaidmenį santykiuose su kitais dariniais, to meto tarptautinių jėgų strateginius tikslus, taip pat senosios lietuvių pasaulėžiūros išmanymu ir t.t. ir pan. Matosi, kad tikresnės lietuviškos nuovokos Lietuvos istorijoje neturite. Ar ne dėl to ir tos “nelogikos” jums randasi…
Supratau, kad su jumis kalbėtis neverta. Gaila, kad sugaišau tiek laiko skaitydama jūsų ir rašydama savo komentarus. Reikėjo suprasti tai anksčiau, kai rašėte savo bobutės pasakojimus apie Kauną…
Istorijos bėgyje, kaip ir sporte neįmanomos vien tik pergalės, vien tik garbingi laikotarpiai. Neišvengiami ir pralaimėjimai. Ar dėl to simbolius reikia kaitalioti?
Juk Kauno Žalgiris vistiek liks Žalgiriu ir po pralaimėjimo prancūzams.
O, atsiprašau, ne Žalgiris, o Lietuvos rinktinė. Bet esmė išlieka nepakitusi.
Vytis su dvigubu kryžium yra Jogailos ženklas. Jis reiškia Švento Vladislovo( Jogailos) atsivertimą į katalikybę ir tapimą Vladislovu. Todėl jis yra ir turi būti ten kur yra.
Norėtum. Bet čia tik tavo lenkiškas briedas.
Graudūs „plotki o panach i paniach”:
Šiomis dienos kažkur vėl prabilta apie Tauragės mafiją.
„Tauragės žinios” 2016 priminė istoriją, kaip „Švinius” nuėmė Panevėžio mero pavaduotoją, pastatė savo žmogų, o dar rašė:
„ … P. Urbšys teigė negalėjęs patikėti savo akimis, kai D. Petrošiui duodant Seimo nario priesaiką, pamatė „Švinių“ vaikštant Seimo koridoriais. P. Urbšys paminėjo ir atvejį, kai D. Petrošius, būdamas Seimo nariu, Kriminalinės žvalgybos kontrolės komisijos pirmininku*, buvo vienas iš iniciatorių įstatymo projekto, kuris buvo palankus būtent su „Šviniumi“ siejamam advokatui.”
O š.m. vasarį „Vakarų ekspresas” rašė:
„Skeletai spintoje: aiškėja, kad Tauragės politikų šeima suko verslą su buvusiu KGB viršininku”. Vėl ta pati pavardė
„Įmonę netrukus po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo jis įkūrė kartu su buvusiu Tauragės KGB poskyrio viršininku Aleksandru Kičaikinu**. Nuo 2005 m. akcininkų sąraše figūruoja ir dabartinio kandidato į merus Dariaus Petrošiaus pavardė.” Taigi, mieste ryšių ir santykių kamuolys, iš kurio kyšo tokie dviprasmiški galai.
Ir štai tokių miest(elių)ų atmosferoje auga, bręsta jaunimas, kuris perims (ne)oficialių to miesto „tėvų” papročius, įžūlų veiklos braižą, supratimą, kaip reikia siekti tikslų, kaip tapti „kietu”…
Ar jie dėl to kalti? Ne – jei neturėjo tvirto stuburo ir dorovės tėvų, gebėjusių išsaugoti autoritetą šeimoje. Tačiau, jei tokių tėvelių neturėjo, jei ir tėveliai patys blaškėsi, nežinodami, kas teisus ir kaip šeimai išgyventi***, ar jei per silpni buvo pasipriešinti miestui primetamam brutaliam, nieko nepaisančiam gyvenimo būdui, jaunuoliams nieko kito ir neliko. Jie pervartų laikotarpio aukos.
Nežiūrint viso šito, į atsakingus postus neturi patekti tie, kam neišugdytos tam reikalingos būdo savybės, žinios, išmanymas. Kas nėra lojalus savo valstybei. Kitaip tai taps valstybės tragedija.
Ar sostinės mero ir savivaldybės veiksmai neprimena Tauragės „autoritetams” būdingo tvarkymosi mieste? Ar tai ne iš mero gimtojo miesto atneštas „kieto šeimininko” supratimas?
_____________
* Dar vienas patvirtinimas, kad įv. stambi nusikalstama veikla turi savo „stogą” Seime – ir įstatyminę, ir praktinę apsaugą?
** Ar ne iš čia vaikų atostogos RU karo stovyklose, įv. dviprasmiški murzų ir pan. šalininkų veiksmai, pareiškimai, Lietuvos skaldymas? Kaip tokia mokykla gali SAVO šalies patriotus ugdyti?
*** kaip primena LT pokario atmosferą su miško broliais ir stribais bei jų „partizanais”!
Žemyna , kaip visada šaunuolė: pokalbiui pakrypus ”neteisinga linkme” – čiupti vadžias į rankas ir pasukti į lankas, bei pievas. Komjaunimo sekretoriaus mokykla ?
Dėkoju – šarmingas komplimentas!
🙂
J. Vaiškūnas. Ar saugotojai nuo Rusijos grėsmių imsis veiksmų dėl Šimašiaus veiklos?
Gal tai, kad Tauragės apskrityje yra židinių, kur ne tik buvę komjaunimo sekretoriai įsikūrę saugiai veikia, tėra tik nemalonus sutapimas, tačiau tokią tiradą:
( 15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/remigijus-simasius-jus-vilniaus-praeities-seseliai-patraukite-rankas-nuo-sostines-18-1012226?copied )
„Įdėmiai klausykite. Jūs – vertinantys ne idėją, bet jos įgyvendinimo naudą sau. Jūs – vertinantys ne žmogaus kūrybiškumą ir pastangas, bet tik jo lojalumą jums. Jūs – siekiantys ne rezultato miestui, o miesto turtų sau. Jūs – bandantys kaišioti pagalius į ratus ten, kur miestui labui reikia aukštos pavaros ir greičio. Jūs – negalintys pasivyti idėjomis, todėl stabdantys kitus raštais ir interpeliacijomis. Jūs – siurbiantys miesto kraują ir apsimetantys jo donorais. Jūs – viešai valkiojantys tokį mūsų šaliai svarbų laisvės vardą, bet draudžiantys būti laisviems. Jūs, Vilniaus praeities šešėliai – patraukite rankas nuo Vilniaus. Jūsų laikas jau praėjo” – Tokią tiradą gali išrėžti tik neapykantos smaugiamas, net drebantis iš pykčio žmogus. Ir kas jam neapykantą ne Lietuvos okupantams, o būtent Lietuvai, Tautos istorijai, jos Laisvės kovotojams įskiepijo?
R.Šimašius: „Laisvės kario“ skulptūra Lukiškių aikštėje būtų didelė klaida
iš ten ir tai:
Tiesa, šiuo metu Vyriausybėje yra įstrigęs A.Labašausko projekto finansavimo klausimas, jį svarsto spręsti Vilniaus miesto savivaldybė. Apie tai daugiau – čia.
– 15min.lt/kultura/naujiena/naujienos/r-simasius-laisves-kario-skulptura-lukiskiu-aiksteje-butu-didele-klaida-1104-997614?copied
Autorius
Kęstutis Girnius. Ko nesulauksime iš istorinės atminties komisijos
– delfi.lt/news/ringas/lit/kestutis-girnius-ko-nesulauksime-is-istorines-atminties-komisijos.d?id=82143711#cxrecs_s
Vyčiui – tūkstančiai metų, kaip ir baltams ect., lietuviams, kūrusiems ir vienijusiems savo kraujo brolius į tautą, kūrusiems savo Tėvynės valstybingumą!!! Atsipeik4kit – lenkų, baltarusių dar nebuvo, kai buvo LIETUVIAI ir jų skyduose – VYTIS…
Kai Boleslovas Narsusis siaubė Kijevą, jūsų tautos dar nebuvo. Nejuokink.