Nesugebėjus užkirsti kelio Gudijos Astravo atominės elektrinės statyboms Lietuvos pašonėje dabar jos atidarymui tenka ruoštis rūpinantis jodo atsargomis…
Verslininkai praneša, kad Lietuva ir Vokietija pradėjo kaupti milijonines jodo tablečių atsargas. Ta proga prekybininkai skuba skelbti reklaminius straipsnius apie jodo kaip maisto papildo naudą ir žalą.
„Bet koks vaistų ar maisto papildų perdozavimas gali turėti neigiamą įtaką mūsų sveikatai, todėl užsiimdami savigyda, galime sau daugiau pakenkti. Ar reikalinga jodo profilaktika, gali nuspręsti tik gydytojai, o bereikalingas jodo vartojimas veikia ypač toksiškai, žaloja skydliaukę. Pastarosiomis dienomis jaučiamas didelis susidomėjimas jodo preparatais, todėl tokia situacija sveikatos specialistams pradeda kelti nerimą. Pradėti vartoti jodą reiktų tik tuomet jei aplinkoje būtų aptikta padidėjusi radiacija, tačiau šiuo metu to daryti tikrai nereikia“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Jūratė Rubikienė.
„Aplinkoje padidėjus radiacijai, radioaktyvūs elementai, pirmiausiai radioaktyvus jodas, kaupiasi skydliaukėje. Kad radioaktyviems elementams skydliaukėje neliktų vietos, rekomenduojama skydliaukę užpildyti neradioaktyviu jodu. Tuomet skydliaukė blokuojama ir „užpildoma“, todėl radioaktyvūs elementai į ją nepatenka“, – rašoma „Gintarinę vaistinę“ reklamuojančiame UAB „Idea prima“ pranešime žiniasklaidai.
Trūkumas ne toks pavojingas kaip perteklius
J. Rubikienės teigimu, siūloma jodo paros norma suaugusiam žmogui yra 150–200 mikrogramų, o jodo perteklius gali sukelti rimtas negalias.
Per didelis jodo kiekis gali pasireikšti pakitusiu kūno svoriu, karščiavimu, deginimu burnoje, viduriavimu, sustreikavusiu pulsu. Ilgas jodo vartojimas suaktyvina skydliaukės veiklą, kuri gali paveikti širdies veiklą.
„Kai kada jodo pertekliaus žmogus gali net nepajausti, nes jis pašalinamas kartu su šlapimu, o kartais gali susilpnėti arba suaktyvėti skydliaukės veikla. Neretai jodo perteklius nustatomas žmonėms, besigydantiems širdies ar skydliaukės ligas, todėl vartojant bent keletą skirtingų vaistinių preparatų, kiekvienoje šalies „Gintarinėje vaistinėje“ nemokamai galima pasitikrinti jų tarpusavio suderinamumą“, – įspėja vaistininkė.
Jodo dienos dozę galima gauti ir su druska
Anot J. Rubikienės, pagrindinis jodo šaltinis yra maisto produktai, su kuriais galima gauti net iki 94 proc. reikiamo paros jodo kiekio.
„Kiekvieną dieną vartojant po vieną arbatinį šaukštelį druskos, gaunama viena žmogui reikalinga jodo paros norma. Kompensuoti jodo trūkumą galima ir vartojant joduotą druską. Tik svarbu, kad ji būtų tinkamo galiojimo termino, būtų laikoma sandariai uždaryta, nes jodas yra lakus ir gali išgaruoti. Pienas ir jo produktai yra dar vienas jodo šaltinis, nes stiklinėje karvės pieno yra maždaug 15 proc. rekomenduojamos jodo paros normos, tačiau pieno pakaitaluose – sojos ar migdolų piene šis kiekis siekia vos 2 proc. karvės piene esančio jodo. Taip pat dažnai sakoma, kad svarbu kvėpuoti jūros oru, nes jame yra daug jodo, tačiau prie jūros gauname ne daugiau kaip 2 proc. reikalingo organizmui jodo kiekio“, – patarimais dalijasi vaistininkė J. Rubikienė.
Atpažinti trūkumą padės keletas požymoū
Anot J. Rubikienės, sveikatos priežiūros specialistai neretai susiduria ir su jodo trūkumo pasekmėmis –suprastėjusia skydliaukės veikla. Pasaulio sveikatos organizacija taip pat skelbia, kad net 72 proc. pasaulio gyventojų yra nustatomas jodo trūkumas.
Skydliaukės, centrinės nervų sistemos, psichikos sutrikimai, sausa, šiurkšti oda, lūžinėjantys nagai, slenkantys plaukai, nevaldomai didėjantis svoris – dažniausi negalavimai dėl kurių skundžiasi žmonės, turintys jodo trūkumą. Jodo trūkumas nėštumo periodu gali lemti netgi persileidimą ar protinį atsilikimą.
„Jodas yra vienas iš 15 žmogaus kūnui svarbiausių mikroelementų. Jis yra svarbus normaliai skydliaukės veiklai ir jos hormonų sintezei. Skydliaukė reguliuoja visą žmogaus kūno vystymąsi, daro įtaką širdies, smegenų, lytinių ir kitų kūno dalių darbui, nuo jos hormonų pusiausvyros priklauso žmogaus išvaizda, kūno svoris, temperamentas, jausmai, intelektas“, – teigia vaistininkė J. Rubikienė.
Jodo trūkumas nėštumo laikotarpiu gali lemti persileidimą, protinį atsilikimą, sunkius fizinio vystymosi sutrikimus, ryškų protinį atsilikimą.
Belieka tikėtis, kad jodo mums prireiks tik tiek kiek kasdien.
