„Škirpos ir Vėtros“ precedentas, istorinių faktų revizija, šįsyk sukėlė didžiausią pastarojo meto politinę audrą, pasėjo nesantaiką ir kaip niekad suskaldė pilietinę visuomenę. Vieniems atrodo, kad Vėtros „nukarūnavimas“ – istorinio teisingumo misija, kitiems – kad tai valstybės, jos didvyrių, kertinių simbolių pažeminimas, smūgis valstybingumo pamatams. Deja, diskusija net ir aukščiausiame politiniame lygmenyje virto emocijų jūra, o ne faktų ir argumentų analize. Vieni išvadinti promaskvietiškais išdavikais, kiti – fašistais, nacių kolaborantais ir šunimis.
Siūlau, atmetus emocijas, pažiūrėti į šį labai svarbų valstybei įvykį nesivadovaujant jausmais, o per informacinio karo prizmę. Ne paslaptis, kad Maskva prieš mus šį karą kariauja ne pirmąsyk ir ne pirmą šimtmetį. Informacinio karo suaktyvėjimas buvo dažniausiai sąlygotas (deja) pasiruošimui konvenciniam karui. Panašūs arba visiškai identiški Rusijos veiksmai buvo stebimi jau nuo 1933–1938 metų. Tačiau apie tai kiek vėliau.
Man asmeniškai teko garbė informaciniuose karuose dalyvauti jau 1995-taisiais. Tuo metu, išvedus Rusijos armiją iš Lietuvos, pradėjome spėriai žengti į NATO ir ES. Rusija, kuri niekuomet neatsisakė teritorinių pretenzijų į Lietuvą ir ėmėsi griaunamųjų veiksmų. Lietuvą reikėjo stabdyti ir į valdžią sodinti „svoich“. Buvo menkinama kariuomenė, naujos jėgos struktūros, vykdomi informaciniai išpuoliai prieš valstybės vadovus. Kaip vieną ryškiausių pamenu išpuolį prieš Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį. Prieš 1997-tųjų Lietuvos prezidento rinkimus, vienoje televizijos laidoje, kaip grybai išdygo kadriniai KGB darbuotojai, kurie ėmė pasakot, kaip profesorius su jais neva susitikinėjo, ir kad teikė informaciją. Be abejo pagrindinis tikslas buvo pakirsti tautos pasitikėjimą Sąjūdžio lyderiu, vedusiu ir suvienijusiu mus išlikimui lemtingomis sausio dienomis bei eliminuoti Landsbergį, kaip pagrindinį Maskvos priešą iš politinės arenos. Prasidėjo batalijų lavina, apie kurią pratrūko rašyti spauda.
Tuomet, beje, tokios aprėpties interneto dar nebuvo, pagrindines naujienas žmonės „valgė“ laikraščiuose, stovėdami eilutėse prie spaudos kioskų. Buvo sudaryta komisija šiai informacijos apie tariamą profesoriaus Vytauto Landsbergio bendradarbiavimą su KGB tirti. Kaip spaudos žurnalistas nepatingėjau nukulniuoti iki Ypatingojo archyvo. Ten į rankas gavau Vytauto Landsbergio (berods) Ypatingojo sekimo bylą. Perskaičiau. Nieko tokio apie jokius susitikimus su KGB darbuotojais ir jokias ataskaitas neradau. Radau tik gausybę KGB darbuotojų bei informatorių pavardžių ant agentūrinių pranešimų. Kitą dieną „Lietuvos aide“ pasirodė straipsnis apie profesoriaus bylą, su jos aprašymu ir keleto KGB darbuotojų pavardžių paviešinimu. Kas įdomiausia, purvo lavina kaip mat liovėsi. Kadriniai KGB darbuotojai ir informatoriai greičiausiai išsigando viešumo, nes daugelis tuo metu vis dar užėmė atsakingas pareigas tiek valstybės tarnyboje, tiek privačiame sektoriuje. Puolimas prieš profesorių kuriam laikui liovėsi.
Generalinis prokuroras 1997 m. spalio 22 d., kalbėdamas Seime, pranešė, kad tiriant aukščiau minėtą bylą buvo nustatyta, jog Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį KGB sekė, kaip antitarybine ir nacionalistine veikla įtariamą asmenį, nuo 1981 m., ir tai įrodo Generalinės prokuratūros turimi dokumentai.
Grubiai šuoliuojant per metus toliau, aktyvus Kremliaus dėmesys Lietuvai kiek prislopo, 1999-taisiais prasidėjus antrajam Čečėnijos karui. Rusijai reikėjo sunaikinti čečėnų kovotojus, palaužti tautos valią priešintis, o pasauliui tai pateikti, kaip teroristų bastiono sunaikinimą. Kremlius tai darė visomis priemonėmis, tačiau pasaulis tylėjo, mūsų politikai čečėnų tautos kovą rėmė su išlygomis. Gaila, kad anuomet į Rusiją buvo žiūrima, kaip į demokratinę valstybę. Tuo metu pavyko sutikti buvusį Džocharo Dudajevo vyriausybės ministrą, buvusį Gruzijos ministrą Besarioną Gugušvili, kuris interviu perspėjo Lietuvą, kad Rusijos imperiniai siekiai atgyja ir kad Lietuva ir Vakarai turi ruoštis karui su Rusija. (Rusijos Gynybos štabas rotuodavo karinius dalinius, mokydamas jaunus karius patirties, pratinant prie kraujo tikro mūšio sąlygomis, buvo išbandomi nauji ir nurašomi seni ginklai bei technika).
Beje, jau anuomet, beveik prieš dvidešimt metų pasirodė pirmieji tarptautiniai „fake news“ šūviai, kuomet Rusijos žiniasklaida paskelbė, kad čečėnų pusėje kariauja snaiperės iš Lietuvos, kurios buvo pramintos „baltosiomis pėdkelnėmis“.
Žengiant laiku toliau, buvo pastebimas išorinis Rusijos agresyvėjimas. Masinių informacinių atakų nebuvo, tačiau karas su Gruzija visiems parodė, kaip svarbu laimėti informacinį karą, nes kai kuriems Vakarų politikams atrodė, kad tai Gruzijos agresija. Vėliau, buvę Putino patarėjai atskleidė, jog Gruzijos karui Maskva ruošėsi beveik dešimt metų.
Lietuva tuo tarpu gyveno energetinio karo sąlygomis. Rusija aktyviai veikė per savo energetinį sektorių, siekdama Lietuvą supančioti energetiškai. Buvo aktyviai veikiama ir per dešiniąsias partijas bei organizacijas. Gazprom, Rosatom ir jų antrinės įmonės darė viską, kad nepaleistų mūsų nuo bendro energetinio žiedo su Rusija. Nuo BRELL mes, deja vis dar neatsikabinę, neturime jungčių su Lenkija ir kai kurie energetikai perspėja dėl gręsiančio „Blackout’o“.
Žengiam pirmyn. Į Kremlių įrėplioja Putinas, viskas intensyvėja. Atgaivinamos senos, patikrintos propagandinio karo priemonės. Viskas kas nauja, tapo gerai patikrinta sena.
Kremlius intensyviai „tvarkė“ savo tautiečių smegenis, rengdamas juos imperijos sienų išplėtimui.
Po Krymo okupacijos buvo paleista informacinio karo mašina. Ukraina, ukrainiečių tauta buvo piešiami kaip fašistai, nacionalistai, valgantys rusų vaikus, žudantys rusakalbius, nekenčiantys rusų ir Rusijos, ksenofobai ir nacių kolaborantai. Tuo tarpu Rusijos gynybos štabo ir Švietimo ministerijos sukarintos formuotės „Rusič“ E.N.O.T., pasidabinusios nacių simbolika siautėjo Rytų Ukrainoje, karo nusikaltėliai gyviems ukrainiečiams pjaustė ausis, plėšė skalpus, tyčiojosi iš nužudytųjų. Šiurpą keliančius video iki šiol galima nesunkiai rasti internete. Beje, šie karo nusikaltimai ir jų autoriai nėra labai tolima ir virtuali realybė. Aleksejus Milčiakovas ir Janas Petrovskis, organizavo sukartintas jaunimo stovyklas Baltarusijoje prieš pratybas „Zapad“, kuriose moksleiviai bei kiti jaunuoliai buvo mokomi išgyventi ekstremaliomis sąlygomis bei žudyti. Beje, Milčiakovas sekė ir įvykius Lietuvoje. Jis labai audringai reagavo į garsaus Lietuvos sportininko, pasaulio bušido čempiono Remigijaus Morkevičiaus žmogžudystę. Milčiakovas tai įvertino, kaip Lietuvos specialiųjų tarnybų susidorojimą su politiškai neparankiu sportininku. Socialiniuose tinkluose buvo gausu Milčiakovo pamąstymų ir apie Lietuvą. Pasak Milčiakovo, jis laukia tos dienos, kada galės įžengti į Lietuvą. Tiesa, šį kartą su „labusais“ nebus terliojamasi taip, kaip pokariu ir į Sibirą niekas nebus vežamas. Visi bus tiesiog žudomi… žudomi tam, kad Rusijos nacionalistų močiutės ir mamos galėtų ramiai ilsėtis kurortuose prie Baltijos jūros. Dar viena detalė: Aleksejui Milčiakovui, pritaikius sankcijas, buvo uždrausta atvykti į ES šalis, tačiau jo nusikaltimų bendras Janas Petrovskis pastebėtas Varšuvoje, koncerte, susitikime su vietos nacionalistinėmis organizacijomis. Vadinasi, karo nusikaltėlis, žudikas gali ramiai važinėti ES, NATO bei Lietuvos teritorijose?
Netrukus prasidėjo informacinis puolimas prieš Lietuvą. Labai panašus į hibridinį karą prieš Ukrainą.
Kremliaus tikslai ir priemonės tos pačios:
– silpninti Lietuvą, vaizduojant šalį, kaip nesėkmingą, ekonomiškai neišsivysčiusią Europos valstybę;
– menkinti istoriją, teigiant, kad Lietuvos valstybės nebuvo, o ji visuomet istoriškai buvo Rusijos sudėty;
– menkinti Lietuvos valdžią ir valstybės vadovus užsienio šalyse;
– skleisti žinią apie Lietuvą Rusijos žmonėms ir pasauliui, kaip apie už nacių nusikaltimus atsakingą tautą, valstybę, vaizduoti lietuvius, kaip fašistus, masiškai dalyvavusius karo nusikaltimuose;
– pakirsti Lietuvos ir valstybės vadovų prestižą Vakaruose;
– kiršinti Lietuvos tautines grupes, skaldant lietuvių, rusų, žydų, lenkų bendruomenes;
– demoralizuoti visuomenę, pakirsti pasitikėjimą kariuomene, pasėti nepasitikėjimą valstybės viduje;
– skatinti rusų neapykantą Lietuvai, kad atėjus dienai X ryžtas kariauti, žudyti ir nugalėti būtų užtikrintas;
– pakirsti Lietuvos piliečių pasitikėjimą savimi, savo šalimi, kariuomene, kad ryžtas priešintis būtų sugniuždytas.
Tai, kad mes šiandien Lietuvoje esam susipriešinę yra didelis Maskvos „nuopelnas“, didele dalimi Rusijos informacinio karo instrumentų rezultatas, kuomet suskirsčius visuomenę į socialines grupes, kiekvieną atskirai veikiant per socialinius tinklus, kitą mediją, jos buvo paveiktos, supriešintos ir sukiršintos.
Apie Maskvos įgyvendintas informacines atakas liudija šie faktai (pateikiu akivaizdžiausius):
– Žalgirio mūšis, kurį Kremlius pateikia, kaip rusų pergalę;
– Lietuvos valstybių vadovai, pradedant prof. Landsbergiu ir baigiant Grybauskaite, ne kartą pateikti, kaip buvę KGB bendradarbiai, komunistinės nomenklatūros atstovai.
Kad Kremlius po Krymo ėmėsi Lietuvos, rodo 2015-tasiais paskelbta Rusijos URM ataskaita, kurioje teigiama, jog Lietuvoje kaista fašistinės antisemitinės nuotaikos, auga fašizmas, tuo pačiu neigiama Lietuvos okupacija, genocidas, tremtys, masinės žudynės, Lietuvos piliečių genocidas įvardinamas, kaip istorijos falsifikavimas.
Per Rusijos nacionalines televizijas prasideda „melagingos naujienos“ (fake news) apie lietuvių karinius dalinius, vykdžiusius masines sovietų karių žudynes, politikus, kurie kartu su snaiperiais iš Lietuvos dalyvavo Maidano įvykiuose ir kt.
Tačiau atkakliausiai veikta ir veikiama Lietuvos ir jos piliečių menkinime, demonstruojant mus, kaip žydšaudžių tautą, kolaboravusią su naciais.
Suformuojamas pagrindinis Kremliaus naratyvas Lietuvos atžvilgiu: lietuviai – fašistai / nacių kolaborantai / žydšaudžiai, Lietuvos vadovai – buvę komunistai ir KGB bendradarbiai, Lietuva – niekada nebuvo nepriklausoma, todėl laisvės nenusipelno.
Netrukus nusitaikyta į istorines asmenybes, tokius, kaip Jonas Noreika – Generolas Vėtra. Informacija apie tariamą Vėtros dalyvavimą žydų tautos genocide skleista ilgai, kantriai ir sistemingai. Informacija pirmiausia buvo paskelbta, pasinaudojant įtakingais žurnalistais, visuomenės veikėjais, per trečiuosius asmenis; informaciniai išpuoliai buvo vykdomi prieš svarbius tarptautinius įvykius (prezidentės Dalios Grybauskaitės dalyvavimas pasaulio teisuolių suvažiavime). Vėliau tą pačią informaciją ėmė skleisti VSD akiratyje esantys Kremliaus įtakos zonoje esantys Lietuvos piliečiai. Vėliau, šiems susikompromitavus, estafetę perėmė Maskva. Visų įvykių, tiek minint Nepriklausomybės deklaraciją, tiek Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvių metu, Rusijos URM skelbdavo viešus pareiškimus, jog Lietuvos valstybės vadovai garbina nacių kolaborantus, kaltus dėl tūkstančių nekaltų civilių žmonių žudynių.
Vėliau, supratus, kad Maskvos kirčiai neveikia Lietuvos pilietinės visuomenės, nesuskaldo tautinių grupių; atvirkščiai – nuteikia jas prieš Putino Rusiją, imta ieškoti naujų metodų.
Šiais metais minint 1941 metų sukilimą, Maskva, prorusiškos organizacijos tylėjo, tačiau prasidėjo įvykiai Vilniuje, kurių Maskva akivaizdžiai neįtakojo. Tačiau „informacinio karo“ (Info wars) terminais, priešo tikslas buvo pasiektas: visuomenė demoralizuota, supriešinta, suskaldyta, valia kautis prieš bendrą priešą paversta tarpusavio kova bei neapykanta.
Maskvos informaciniai šaltiniai iki šiol viešai džiūgauja, kad pagaliau suduotas smūgis ir pažeminti lietuviškieji naciai ir karo nusikaltėliai.
„Škirpos ir Vėtros“ precedentą galima vertinti įvairiai. Palaikantys Vilniaus miesto vadovo Remigijaus Šimašiaus sprendimą nukabinti atminimo lentas Kaziui Škirpai ir Generolui Vėtrai tai vadina teisingumo atstatymu. Tačiau pagal nekonvencinio karo taisykles šie žingsniai gali būti laikomi, kaip ataka prieš valstybę, padarant jai milžinišką žalą: supriešinant visuomenę, sukiršinant kariuomenę, pasėjant nepasitikėjimą politikais, paskleidžiant žinią apie Lietuvos laisvės kovų vadus, kaip apie fašistų kolaborantus; kas visiškai atitinka šiandieninio Kremliaus informacinio karo tikslus.
Šis įvykis pademonstravo, kokie mes, visgi, esame pažeidžiami ir jautrūs, ir kad nedidelė kibirkštėlė mus gali paversti mirtinais tarpusavio priešais. Pradėję Kremliaus primestą karo ir pokario metų istorijos reviziją, mes tapome savo senelių veiklos įkaitais: vieni – komunistai, kagėbistai, enkavėdistai, istrebiteliai, kiti – laisvės kovotojai, tremtiniai, pabėgėliai. Jei pamiršę praeitį susivienijome Baltijos keliui, tai sugrįžę praeitin vėl tapome mirtinais ideologiniais priešais. Vienas tapo partizano, o kitas – Cvirkos anūku. Ir kiekvienas kausis už savo senelį. Būtent TAI Kremlius šiandien kuo puikiausiai išnaudoja, mus pjudo, neleisdamas susivienyti ir matyti visai kito priešo, kuris yra ne valstybės viduje.
Nors sakoma, kad istorija kartojasi, tačiau informacinio karo metodai išlieka praktiškai tie patys, skiriasi tik priemonės. Neseniai perskaičius istoriko Vytauto Jokubausko knygą „Netiesioginis poveikis ir Lietuvos karinis saugumas 1919–1940 m.“ nukrėtė šiurpas ir jausmas, kad šiandien mes kartojam savo istoriją. Kartojasi 1938-tieji?
Skaitant itin kruopščiai sudėliotą, gausybe šaltinių ir faktų paremtą knygą akivaizdžiai matosi, kaip Rusija identiškais būdais stengėsi paveikti Lietuvos piliečius, palaužiant jų valią priešintis. Okupacijai buvo rengiamasi ne vienerius metus. Kremlius aktyvino savo įtaką, išnaudodamas komunistų kuopeles, inteligentiją, agentūrinį tinklą:
1933 m. LKP CK pripažino buvus apleistą darbą̨ Lietuvos kariuomenėje ir pabrėžė̇, kad būtina turėti ryšį̨ su visomis karinėmis dalimis ir visose kurti „partijos kuopeles ir revoliucinių kareivių ratelius“, o jų̨ nariai, net ir neturėdami ryšio su LKP bei literatūros, privalėjo „vest platų darbą̨ kareivių tarpe“, kuris turėjo būti „tampriai surištas su kareivių padėties pablogėjimu, su fašistų̨ valdžios ruošimusi į karą̨ ir su kitais panašiais klausimais, kad kareiviuose plėsti ir gilint nepasitenkinimą̨ savo padėčia ir fašistų̨ valdžia <…> plėsti kareiviuos komunistų įtaką̨“ ir t. t..Tokiai veiklai „specialistai“ buvo rengiami SSRS.
Jau anuomet ruoštasi ir galvota apie žydų ir lietuvių supriešinimą:
Šis pogrindinis judėjimas buvo SSRS netiesioginių veiksmų strategija paremtų priemonių̨ prieš̌ Lietuvą įgyvendintojas. Viena iš̌ pagrindinių LKP užduočių̨ buvo formuoti ir palaikyti penktąją koloną. Tačiau kartu komunistinio pogrindžio veikla buvo susijusi ir su stereotipo apie „žydus komunistus“ funkcionavimu, o jis svarbus diskutuojant apie vėlesnius, jau Antrojo pasaulinio karo metų, įvykius.
Tarpukario Lietuvos specialiosios tarnybos, kariuomenės analitikai pastebėjo augančias informacines Kremliaus atakas, žvalgybos suaktyvėjimą.
1937 m. Lietuvos kariuomenės štabas daliniams nurodė, jog „ne kartą pastebėta, kad komunistai viso mis išgalėmis stengiasi skverbtis kariuomenėn. Komunistai, pašauktieji atlikti karinės prievolės, viršininkų akyse rodosi pavyzdingais kareiviais, kad tuo patektų į mokomąsias kuopas ir tapę puskarininkiais vėliau turėtų daugiau galimybių ir progų laisviau veikti komunistų partijos naudai“. Todėl buvo nurodyta komunistuojantiems kareiviams užkirsti kelią tapti puskarininkiais. 1937 m. Kariuomenės štabas konstatavo, jog „iš didelio skaičiaus sugaunamų šnipų reikia spręsti, kad pas mus šnipinėjimas labai išplitęs. Dauguma šnipų – kareiviai, puskarininkiai, karinių dirbtuvių darbininkai arba atsarginiai“. Ir nurodė, kad kovojant su šnipinėjimu svarbu pilietinis auklėjimas ir visų pavaldinių veiklos priežiūra bei kontrolė, aiškinti kariams šnipinėjimo keliamą pavojų valstybei. 1937 m. kariuomenės vado įsakyme pažymėta, kad jau „ne kartą patirta“, jog komunistai „visokiais būdais stengiasi patekti į kariuomenę“. Pašaukti komunistai stengėsi atrodyti pavyzdingai ir maskuoti savo politines pažiūras bei tikslą – įsiskverbti į kariuomenę, t. y. po tarnybos likti lygtiniais puskarininkiais ir taip turėti plačias galimybes dirbti su kareiviais. Todėl dalinių vadams buvo įsakyta atidžiai stebėti ir atsakingai atrinkti asmenis būti lygtiniais puskarininkiais. … 1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Lietuvos karinė vadovybė vėl atkreipė visų karininkų dėmesį, kad priešiškos išorės jėgos dar intensyviau stengiasi įsiskverbti į kariuomenę ir rinkti informaciją, nustatyti nuotaikas kariuomenėje.
Pradėjus analizuoti priešo ketinimus, paaiškėjo pagrindiniai tikslai. Jie tokie patys, kaip ir šiandien.
Tada paleidžiami į darbą visi ginklai, kuriais siekiama paveikti priešingos pusės dvasią, palaužti jos kovotojų valią – pakirsti visos tautos nervus. Tokiu dvasiniu ginklu kartais pasiseka net tiek pasiekti, kad kariuomenei belieka tik išnaudoti dvasinio ginklo pasisekimą; dvasiškai parblokštą ir nerviškai pakrikusį priešą belieka tik paimti į nelaisvę ir okupuoti jo kraštą.
Šis nekonvencinis karas buvo vadintas dvasiniu arba nervų karu. Imta ieškoti priemonių, kaip kovoti su galingo priešo informaciniais šūviais.
Ir dabar, ir anuomet priešas išnaudojo mūsų silpnąsias puses, Todėl prieškario kariuomenė ėmėsi veiksmų, vienybei ir kovinei dvasiai stiprinti:
Kariuomenės leidinyje buvo rašoma, kad ginantis nuo priešo propagandos būtina: „1) ugdyti ir stiprinti kario tautinį ir pilietinį susipratimą; 2) apginti valdžios, kariuomenės vadų ir kareivio autoritetą nuo priešo puolimų; 3) rimtais faktais atremti priešo skleidžiamus gandus ir melą, parodant, kad tai buvo tik priešo darbas; 4) sušvelninti savo kariuomenės pralaimėjimų įspūdį.
Keista ir skaudu, jog akivaizdžiai suvokiant artėjančias grėsmes, sugebėjus mobilizuoti milžinišką, gerai ginkluotą kariuomenę, (mobilizuotųjų gretose buvo daugiau nei 100 000 karių), ji buvo demobilizuota ir mes nesugebėjome iššauti nei šūvio.
Vadinasi priešui anuomet pavyko mus palaužti, palenkti, užverbuoti, nupirkti, suskaldyti ir įbauginti. Istorija kartojasi ir mes verčiami vėl tapti savo vidinių rietenų įkaitais, nekreipiant dėmesio, kas vyksta už valstybės sienų. Situacija panaši į šeimyninių rietenų fazę, kuomet plėšikai laukia momento, kuomet sutuoktiniai susipeš, pamirš budrumą, o tada bus galima įsiveržti į namus.
Kad vienoje Baltijos valstybių planuojama diversija, siekiant išbandyti NATO penkto punkto veikimą, kalbama vis garsiau ir dažniau. Mes manome, kad Kremlius neišdrįs. O ką jei išdrįs pamėginti? Maskva juk improvizuoja. Prasidės neramumai Paryžiuje, Londone, prasidės riaušės Berlyne, Vašingtonas įsivels į konfliktą su Iraku ir… ar ne gera proga organizuoti kruviną sukilimą kuriame nors kitakalbių regione? NATO be abejo sureaguos. Tačiau kaip mes tam būsim pasirengę patys?
Todėl šiandien, kai situacija primena 1938-tuosius, labai netoliaregiška ir kenksminga visiems mums atsukti muškietas ar net žodinius kirčius vienas prieš kitą. Mes kariaujam tarpusavy. Priešas džiūgauja ir laukia progos už durų. Mes eikvojam savo laiką, jėgas, ieškodami priešų tarpusavy kai tikrasis priešas už nugaros, pasirengęs mums smeigti durklą į nugarą.
Pažiūrėkime į save į šalies. Kuo mes pavertėm savo šalį? Svetimos valstybės futbolo arena, kurioje žaidžiam pagal priešo sukurtas žaidimo taisykles ir mušam įvarčius į savo vartus?
Mes nuolat kalbam apie klaidas, kurių pažadėjome nekartoti. Tai kodėl mes tas klaidas kartojame? Kodėl šiandien kartojame 1938-tųjų, 1940-tųjų klaidas?
Šiandien, kai vieni kitus šimtą ir tūkstantį kartų jau įvardinome Maskvos pakalikais, komunistais, fašistais, naciais, nusikaltėliais, išgamomis ir šunimis, turime suprasti vieną dalyką: būdami tokie, nei mūšio, nei juo labiau karo nelaimėsime. Ypač šiandien. Gyvenant nekonvencinio karo ir konvencinio karo preliudijos sąlygomis.
Būkite drąsesnis. 1940 m. jau atėjo. Tauta tremiama į Europą, šviesuomenė blokuojama, jei prasimuša, būna baudžiama, lietuvos istorija trinama ir iškraipoma, lietuvių kalba gudriuoju būdų niekinama svetimųjų įtaka galinga, o visi prišokę prie valdžios ar Lietuvai tarnauja…
Čia – alkas.lt/2019/08/25/o-voveriene-tautinio-atgimimo-naujoji-banga-sikart-politine/?comments#comment-302090 – ko gero, Tamstos komentaro tęsinys:
Ne į temą?:
2019 08 30 01:04 | IP adresas: 78.63.105.127
nusiramink, Gabriele, sita, kaip tamsta gan kvailai vadini “tremtis” BUTENT ir padeda zmonems pamatyti, prablaiveti itr patirti ka is tikruju Lietuva prarado per azijatu okupacijas ir ne vienas emigrantas (isskyrus tuos kurie to pacio kremliaus issiuntineti varyti kremline propoganda tarp emigrantu- o tokiu tikrai nemazai ir anie puikiai apmokami!)
Taip taip, emigracija, kuri sulaike Lietuvos zmoniu nuskurdinima nebuvo numatyta kremliaus strategu planuose o emigrantu kasmet i Lietuva atsiunciami 6-7 milijardai euru juk tikrai nera smulkmena.
Gal vertetu prisiminti 1918-uosius kuomet i Lietuva sugryze emigrantai is viso pasaulio padare stebukla – is pelenu pakele slavu jau beveik sunaikinta Lietuvos valstybe!
Todel ir dabar kirsinimas tarp isvykusiuju ir tebegyvenanciu Lietuvoje yra toks intensyvus o emigrantu zeminimas skrieja irgi is kremliaus puses ir ji vykdo butent kremliaus klapciukai.
Maskovija Lietuvą puola valstybiniu lygiu, o Lietuvos valstybės atsakas ? Koks lygis ? Taip , taip nėra pinigų. Tada geriau padainuokim dainušką , kad NATO , už sumokėtus 2 % , mus apgins.
Mindaugai Sėjūnai,o ką veikei visus dvidešimt metų,kad tilėjai?Reikėjo dirbti,šviesti,aiškinti,ieškoti
bendraminčių,eiti į mokyklas ir aiškinti vaikams Lietuvos istoriją.Lietuvos priešai nesnaudė,skverbėsi
į visas valdžios struktūras.Jau šiandien visos įtakos sferos jų rankose.Užstoji V.Landsbergį.Ar tikrai
neklysti?Tai kodėl jo tekstai vis su juokelais,su užsukimais,su pasišaipymais ,su dviprasmiškais pakri-
zenimais,pažeminimais.Tautos autoritetas taip elgtis neturi teisė,kitaip jis pažemina net ir tuos,kurie
buvo pasirengę paaukoti savo gyvybes.Graudu,skaudu ir pikta.O va LTV Forume V.Valentinavičius
drįso Lietuvos patriotus pavadinti fašistais.Tai kas gi jis pats yra,kad pavartoja savo tautiečiu atžvilgiu
Kremliaus senu nuvalkiotu iš po lovos ištrauktu lietuvio ausiai labai nemalonų žodį ir kuris labai įkyriai
per visą sovietmetį buvo brukamas.O E. Zingeris su svita ir L.Linkevičius kuriai gaujai simpatizuoja?
Man aišku,o tau???
+++
❤️
Regis, tikslas, kurio siekė Kremlius, pasiektas ar beveik pasiektas. Net iš komentarų aišku, kad mūsų visuomenė jau supriešinta. Dar vienas kitas skandalas, ir Putinas galės ryžtis plėsti deržavos teritoriją. Gal laikas imti įrėnginėti miškuose sustiprintus šiuolaikinius bunkerius, cemento juk turim? O merai ir kiti susireikšminę politikai turėtų vis dėlto praeiti sustiprintus istorijos kursus, nes kitaip dar ne vieną vežimą malkų priskaldys…
??
V. LANDSBERGIS NUSIPELNĖ TĖVYNEI!
???
Rusija (ir visi kiti taip pat) puikiai žino, kas priklauso NATO, ir tų šalių nepuola nuo pat NATO įsikūrimo – jau 70 metų. Todėl Lietuva yra visiškai saugi, ir nėra jokio reikalo didinti finansavimą krašto apsaugai, kuris dabar siekia 10% valstybės biudžeto pajamų. Nėra jokio reikalo gąsdinti mus Rusijos baubu. Ne Rusija daugiausia teritorijų yra okupavusi, kalbant apie laikotarpį PO ANTRO PASAULINIO karo, o JAV..
Siūlau iš naujo pastudijuoti pasaulio žemėlapius. Taip, jankiai irgi visur kišasi, bet jau bent neokupuoja, neužsiima masiniu genocidu. Dėl biudžeto irgi nusigrybavai. Du procentus mokėti mes pajėgūs, be to, ūkiškai tvarkantis, nemaža dalis sumos sugrįžtų į ekonomiką, tik nuo pinigų dalybų reikia nušalinti idėjinius vagis (socdemus, liberalus) ir kenkėjus : šimonytes su kubiliais
Juozai, nemaišyk biudžeto su GDP (bendrasis nacionalinis produktas). Mes mokam 2 procentus nuo GDP, o ne nuo biudžeto. Biudžeto daugiau išeina.
Sėjūnų Mindaugėlis užsidavė sau ir panašiems kaip jis pats klausimą:Artėja 1940-tieji?… Ir jam po 28 metų “išsikovotos” su Jelcino pagalba Baltarusijos Belovežo girioje “nepriklausomybės”pasidarė, kad mokslinio komunizmo dėstytojas V. Lansbergis kaip ir profesionali buvusi aukšta komunistinė veikėja iki paskutinės minutės buvusi M. Burokevičiaus bendražyge panelė Grybauskaitė pasidarė “disidentais ir aršiais kovotojais su komunizmu”. Mindaugėlis matomai tik “išsilaisvinusioje” Lietuvoje “išstudijavo” Čečėnijos ir kitus įvykius, todėl”nepropagandiškai ir objektyviai” parašė viską ką”žinojo”savo straipsnelyje. Mindaugėliui”kaip paslaptį” galiu išduoti, kad po Belovežo suokalbio, Čečėnijos-Ingušijos Autonominės respublikos pirmasis sekretorius Zavgajevas ir partinė viršūnė palaikoma daugumos žmonių nesutiko su Jelcino paskelbtu Tarybų Sąjungos panaikinimu. Kadangi Zavgajevą palaikė dauguma Jelcinas nieko negalėjo padaryti su neklusniu Zavgajevu. Zavgajevo ir jo šalininkų nuvertimui Jelcinas prikalbino Latvijoje tarnavusį divizijos vadą Dudajevą imti valdžią Čečėnijoje. Jam į pagalbą davė generaliniame štabe tarnavusį pulkininką čečėną Basajevą. Jie abu davė Jelcinui kariniko garbės žodį, kad jie bus ištikimi Jelcinui. Taikiomis priemonėmis perimti valdžią šiems “kovotojams už laisvę ir demokratiją” nesigavo, nes jų nepalaikė žmonės. Dudajevas paprašė Jelcino išvesti ten bislokuotus karius ir palikti jiems visą ginkluotę, nes kitaip paimti valdžios jiems yra neįmanoma. Dudajevas buvo lakūnas, todėl prašė Jelcino palikti ir Čečėnijoje dislokuotus karinius lėktuvus. Jelcinas sutiko, ko pasekoje po kiek laiko Dudajevas “demokratiškai” paėmė valdžią. Grozno oro uostas tapo pagrindiniu didelio “demokrato” Jelcino ir jo chebros nelegalios prekybos ginklais gabenimo punktu. Buvo viskas gerai, kol Dudajevas su savo čečėniškų “demokratų”chebra, pradėjo nesitenkinti jam paliekamomis pajamomis už nelegalią prekybą ginklais, pakilo su savo “politine” chebra ir pavaldžiomis jam struktūromis į “išsilaisvinimo” kovą nuo Rusijos. Vyresnės kartos žmonės žino kaip ta “išsilaisvinimo”kova Čečėnijoje vyko. Kaip vieni rusai guldė galvas, o kiti slaptai pardavinėjo naujausius ginklus čečėnams. Beje jie žino kaip gyveno ir kokius savo” didelius ir mažus karus” su komunistais kariavo tokie komunistai kaip Grybaukaitė ar ideologinis propagandistas ir mokslinio komunizmo dėstytojas V.Lansbergis, kiti 75 metams užsislapsninę lietuviški”tautiniai” KGB-istai, profesionalūs komunistai, vadovaujantys profesionalūs komjaunimo darbuotojai. Na o Sėjūnų Mindaugėlio “moksliniai” pastebėjimai, kad dar pilnai neatsigavęs po Jelcino įvykdytos kriminalinės revoliucijos Kremlius po 2015 metų “labiau užsimanė” šiandieninio išsivaikščiojusio, pirmaujančio pasaulyje pagal savižudybes, Europoje pirmaujančių pagal skurde gyvenančių žmonių skaičių, susirgimus tuberkulioze ir sifiliu ir t.t., eurosojūzo šelpiamo durnių laivo su jame kol kas plaukiančiais 2 milijonais keleivių, galėtų sumąstyti nebent koks “tautinis Napoleonas” gyvenantis “intelektualų”buveinėje Vasaros gatvėje. Rusijos dalis Lenino pakrikštyta Ukraina, kurioje visais laikais gyveno dešimtys milijonų rusų ir tai šiandiena Kremliaus yra palikta likimo valiai. Nebūtų Putinas savo laiku sustabdęs Donbaso rusų puolimo savo paskelbtomis be Dombaso žmonių sutikimo “taikos sutartimis” Minskas 1 ir Minskas 2, jau seniai būtų pamiršta Krymo aneksija ir ukrainietiškų bidlų , buvęs prezidentas ir Jelcino Belovežo girios sabutilnykas Kravčiukas sakė, kad быдла lenkai vadino jo tėvus,”išsivadavimo” kovos su Rusija už Ukrainos “laisvę”…. Na o “rusai ateina užgrobti Lietuvos” nuo 2014 metų įtikinamiau nei Sėjūnų Mindaugėlis pasakojo Grybauskaitė. Grybauskaitę aptarnaujantis “tautinių analitikų”personalas taip pat per spaudą “šumniau dėstė tautai”,kaip Putinas su rusais eina užgrobti Lietuvos per Švediją, iš Kaliningrado srities, iš Baltarusijos ar per Lenkijos Suvalkų koridorių. Esant nuo 2014 tokiam “kariniam raskladui”, tautos karo karžygiai garantuotai yra pasiruošę su 5 vokiškomis haubicomis, įsigytais šarvuočiais Boxer ir Vilkais deramai sutikti “ateinančius”Putino rusus iš visų paminėtų krypčių… Tiesa, kaip rašė vienas portalas, 2019 metais apie 7 tūkstančiai šiandieninių jaunuolių buvo nubausti, nes nepanoro būti pašauktais į karinę tarnybą….
tai, matau, Prachadimcas lieka ištikimas kremlinių propagandos bosų tarnas. Net neabejoju, kad nuolankiai klausai visokių švonderių : kiseliovų ir pan.skiedalų. O klaidų tavo raštliavoj “pasidarė”! Todėl pabaigsiu tavo žodžiais : tokie Perėjūnai, bislokuoti Lietuvoje, užsislapsninę ruošia suokalbį kaip Belovežo girioje. Ne visus žodžius supratau, žodyne jų, atleisk, nėra
Kas liečia gorbačiovinę, šiandieninių kremlinių, JAV, vakarietišką, šiandieninę lansberginio durnių laivo “tautinę” ir visokias kitokias propagandas. Juozuk, kai vyko mano aprašyti dalykai aš pats gyvenau ir buvau pakankamai subrendęs. Visais laikais mano”silpnybė” buvo skaityti laikraščius ir žiūrėti ką rodo televizija ir baladoja prie valdžios lovių sėdintys politiniai veikėjai ir juos aptarnaujantis personalas. Beje, praėjus jau ne viena dešimtmečiui nuo tų įvykių, yra dokumentinės objektyvios medžiagos apie Gorbačiovo, Jelcino “revoliucines” veiklas ir to pasekoje atsiradusias galimybes”tautiniams”ir visokiems kitokiems įvykiams Tarybų Sąjungos teritorijoje, kurią yra paskelbę ir rimti vakarų šaltiniai. Kas liečia klaidas mano rašliavoje, tai aš diktantus iš lietuvių kalbos esu jau labai seniai rašęs, ir”pagrindinis išlikęs rūpestis” yra suprantamai lietuviškai “padėstyti mintis”. Kas liečia tau “nesuprantamus” žodžius, nurodyk, pabandysiu, laiko turėdamas, “tau suprantamai” paaiškinti, ką aš turėjau galvoje rašydamas rašliavą……
na stai jums ir besireiskiancio kremliaus aktyvisto “proxodyco” komentaras meginantis plauti smegenis paciame “Alke”!
Cia ir padusavimai del emigracijos meginant prilyginti okupantu vykdytam genocidui – masiniams tremimams i Sibiro lagerius nors is tiesu galimybe laisvai judeti civilizuotame pasaulyje, tenai mokytis, padirbeti ir pamatyti kaip gyvena zmones tu valstybiu, kuriu niekas nesigviese ” vaduoti” ir kurios isvenge tokiu “isvadavimu”, tai yra, savo akimis pamatyti ka prarado musu tevai ir seneliai paminti po rusisku kerzavu cebatu yra pati geriausia galimybe zmonems praregeti taip kad joks kremliaus melas jau niekada nepaveiks.
Galbut todel ir kuriamos tokios bukos ir kvailos laidos apie emigrantus kad kuo didesniu griovius iskasti tarp Lietuviu gyvenanciu Tevyneje ir isvykusiu mokytis, padirbeti ar tiesiog patirti kitoki gyvenima.
1000 kartu naudingiau butu bent karta per menesi mokesciu moketoju pinigus kurie dabar skiriami bukai ir skaldanciai ir apgailetinai O.Gasanovo&Co laideliukstei bei ypac brangioms jo kelionems po pasauli apmoketi, skirti tiesioginiams teletiltams kur apie ne vien LIetuvos problemas visi lietuviai, kur jie begyventu, galetu drauge aptarti tiesiogiai patys padiskutuoti
Prašaliečiui:
“mokslinio komunizmo dėstytojas V. Lansbergis” – kas gali tavo komentarus skaityti, jei jau pradedi juos akivaizdžiu melu?? Komunistų valdžia prie mokslinio komunizmo dėstymo neprileisdavo pedagogų, neturinčių tam specialus išsilavinimo, kurio Landsbergis neturėjo, tą tikrai žinome.
TOmukai J., kas baigė tarybiniais laikais Konservatoriją, tas žino kas jiems Konservatorijoje dėstė ir kam jie laikė egzaminą ar įskaitą iš visose aukštose mokyklose privalomo Mokslinio Komunizmo būtino, kad būtų prileisti daryti mokslo baigimo diplominius darbus. Visi aukštųjų mokyklų studentai žinojo, kad, neišlaikius mokslinio komunizmo, negausi aukšto mokslo baigimo diplomo. Taip kad TOmuk J., paskaityk V.Lansbergio biografiją iš rimtesnių šaltinių ir sužinosi, kad V.Lansbergis buvo toks “tautinis ir patriotinis pedagogas”, kuriam ir be atitinkamo išsilavinimo komunistų partija ir vyriausybė patikėjo šį vieną atsakingiausių aukštosiose mokyklose ideologinių postų, skirtą “auklėti” būsimą išsilavinusį tarybinį jaunimą komunizmo dvasia. Tie studentai,kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių komunizmo dvasia”nesilavino”ir neišlaikydavo mokslinio komunizmo ekzamino ar įskaitos, pasilikdavo neišsilavinusiais…. Tarybiniais laikais mokslinio komunizmo dėstytojasV. Lansbergis Konservatorijoje “galėjo” ir kitokių dalykų, kurių negalėdavo ne tik eiliniai dėstytojai, bet ir Konservatorijos profesūra. Beje, viešai nesireiškiančio V.Lansbergio “galėjimus jo išlaisvintoje” Lietuvoje per jo perleistą anūkėliui “politinę” užsislapstinusių KGB-istų sąjūdinę chebrą, “jei nori”, jau 30 metų žino kiekvienas Lietuvoje gyvenantis “lansberginio durnių laivo keleivis”…. Taip kad TOmuk J., “supermeniniai tautiniai patriotai”, kai V. Lansbergis, D. Grybauskaitė ir panašūs visais laikais ir prie bet kokių politinių režimų “sugeba” išlikti “tautiniais ar kitokiais patriotais” ir jiems yra patikima dirbti vadovaujančius ir atsakingus “politinius darbus”…
Kremliniai šunys loja, o Lietuva toliau sau žygiuoja… Beje, tovarišč, ne “eKzaminas”, o “eGzaminas”. Ir dar. Kiek atsimenu, V. Ladsbergis “konservoje” dėstė ne mokslinį komunizmą, o etiką. Sutik, tovarišč, kad tai šiek tiek skirtingos disciplinos.
Bet etatiniai komentuotojai Delfio komentaruose taip ilgai būtent taip rašė, kad, ko gero, jau ir pats VL pradėjo abejoti – žmonos ir vaikų klausė, ar tikrai taip buvę. O ką etatiniai profesionalai ten parašo, tai jau šventa tiesa.
???
Teisingai Antanai, ką anksčiau rašinėjo spaudoje “visokie priešai” apie V. Lansbirkio mokyklinę “antitarybinę veiklą” vykdytą su suolo draugu A. Sakalu, rašinėjimai apie jo mokslinio komunizmo dėstymą Konservatorijoje yra niekai, nes mes “kiek atsimename, kai visi mokėmės konservatorijoje”, tai jis tik profesoriavo kaip čiurlionietis dar pasiįvairindavo darbą etikos dėstymu. Kiek visi šiandiena “patriotiškai” atsimename, tai ir D. Grybauskaitė Leningrado Aukštojoje partinėje mokykloje mokėsi dainuoti ir solfedžiuoti lietuvių liaudies dainas, studijavo lietuvių liaudies padavimus ir legendas. Po sėkmingai užbaigtų studijų ir apsiginto mokslinio laipsnio ji Vilniaus Aukštojoje Partinėje mokykloje būsimiems vadovaujantiems komunistų partijos darbuotojams Lietuvai ir Baltarusijai dėstė ” tautinį dainavimą ir solfedžiavimą”. Ir kiek visi “atsimename”,niekas nei kada ką nors matė nei kur nors girdėjo apie “Dėdulę ir Magnoliją”. Belieka su tovarišč Antanu sutikti galvą žemai nulenkus, nes skirtingos disciplinos ir Afrikoje yra disciplinos, kurios skiriasi.
Negerai, kai psichiatrinėse ligoninėse pajungiamas internetas ir ligoniams leidžiama juo neribotai naudotis… Greitam ligonių pasveikimui tai tikrai nepadeda. Kažin, kur žiūri Veryga?! ?
Tovarišč Antanas, kartais truputį vietomis šiandiena dar yra “negerai”, bet visur kitur šiandieniniame lansberginiame durnių laive yra tik” labai gerai” kaip niekad Lietuvos istorijoje. Šiandiena jame yra visur pajungtas internetas, jo keleiviai naudojasi ne kokia “archajiška” rusiška, bet europine švediška elektra, ne prasmirdusiomis rusiškomis gamtinėmis dujomis, o demokratinėmis ir kvepiančiomis JAV suskystintomis dujomis ir t.t. Visa tai, po Sėjūnų Mindaugėlio “patriotinio” straipsnelio paskaitymo, mes visi “tautiškai ir patriotiškai atsimename”, kad V.Lansbergis parašinėjęs apie Čiurlionį dar 1969 metais gavo Tarybų Lietuvoje garbingą menotyrininko mokslinį kandidato laipsnį. “Patriotiškai atsimename”, kad šiam moksliniam kandidatui nuo 1978- 1990 metais, kas tuo metu turėjo teisę, tas patikėjo V. Lansbergiui eiti Konservatorijos Profesoriaus pareigas ir be mokslinio daktaro laipsnio. Ko pasekoje Konservatorijos studentų ruošimas Tarybų Lietuvoje buvo “čiki-briki”. Tuo mes visi šiandiena lansberginiame durnių laive”patriotiškai didžiuojamės”. Tiesa, a.a. V. Petkevičius ” nelabai patriotiškai” savo prisiminimuose parašė: ” Mūsų žmogus”, “Patikrintas žmogus”, “Lojalus žmogus” ir kitus V. Lansbergio veiklą charakterizuojančius žodžius ne vieną kartą girdėjau iš L. Šepečio lūpų, kai jo šefuojamas muzikologas vis dažniau ėmė važinėti po užsienius su tam tikrais “nepriklausomo turisto” įsipareigojimais….. Turbūt taip pat ir tovarišč Antanas “patriotiškai atsimins”, kad L. Šepetys tais laikais buvo vyriausias komunistinės ideologijos vykdymo priežiūros prievaizdas Tarybų Lietuvoje. Taip kad tovarišč Antanai, V. Lansbirkio, D. Grybauskaitės ir daugelio daugelio kitų visais laikais “švietusių tautinių šviesuolių gerus darbus” atsimena ne tik šiandieninio lansberginio durnių laivo “antaniniai, žemyniniai” ar Sėjūnų Mindaugėlio, O. Voverienės ir t.t. tipo pseudo patriotai, bet ir eiliniai žmonės….ne tik kur “yra pajungtas internetas”….
??? ?
Профурсетис, ты от рождения дурак или как? ?
Tovarišč Antanas, į tavo užduodamą lietuvišką ir giliai patriotinį, šiandieniniam “tautiniam patriotui”labai aktualų klausimą sugebėtų “tautiškai ir patriotiškai” atsakyti nebent, rašinėjanti “patriotinius” komentarus ir parodanti, kad ji šiandiena yra “tikra tautinė patriotė”, Žemyna, arba kitas, toks pat kaip tu neišsivaikščiojęs šiandieninio lansberginio durnių laivo pseudo tautinis, pseudo patriotinis “intelektualas”…
Siūlau Prašaliečio komentarus ignoruoti. Nevertas dėmesio. Kuo mažiau bendrausime tuo mažiau parašys. Žodžiu: Ignore.
Prachadimcui iš durnių laivo : suprantu, kad Vasaros g. jūsų ten niekas deramai nemoko, todėl ir nežinai, kad mokslų dartaro ir profesoriaus vardai yra mažai tarpusavy susiję,tai skirtingos sferos, bet, deja, ne tavo protui tokia sudėtinga informacija, todėl nevarginsiu
Juozuk, komentare prisistatai, kad esi “neeilinio tautinio proto šiandieninis intelektualas”, tad tavo ” mokslinis mąstymas” mano puskvaile galva šiuo atveju sudirbo “ne visai moksliškai”. Pakartosiu tau kas buvo parašyta apie mokslų daktarus ir profesorius: …”mes visi “tautiškai ir patriotiškai atsimename”, kad V.Lansbergis parašinėjęs apie Čiurlionį dar 1969 metais gavo Tarybų Lietuvoje garbingą menotyrininko mokslinį kandidato laipsnį. “Patriotiškai atsimename”, kad šiam moksliniam kandidatui nuo 1978- 1990 metais, kas tuo metu turėjo teisę, tas patikėjo V. Lansbergiui eiti Konservatorijos Profesoriaus pareigas ir be mokslinio daktaro laipsnio. Ko pasekoje Konservatorijos studentų ruošimas Tarybų Lietuvoje buvo “čiki-briki”…. Taip kad “didelis intelektualai” Juozuk, bent kiek mokantis skaityti tekste perskaitys, mokslinis kandidato laipsnis, mokslinis daktaro laipsnis ir ėjimas profesoriaus pareigas ir lengvai supras, kad tai yra skirtingi dalykai, o ne, pagal tavo “intelektualo protą”-“susiję ar nesusiję vardai”. Tad belieka tau padėkoti, kad tu ” nevarginsi savo šiandieninio intelektualo proto” tau nesuprantamiems niekams….
P.S. Tarp kitko, V. Lansbirkis tik 1994 metais pakliuvęs į valdžią ir dar kartą parašinėjęs apie Čiurlionį susiveikė sau “tautinio” habilituoto daktaro mokslinį laipsnį. Iki to laiko buvo menotyros mokslų kandidatas, kuriam komunistų partija ir tarybinė vyriausybė nuo 1978 metų ” patikėjo” Konservatorijoje EITI profesoriaus pareigas. Paprastai pilnateisiais ir ne einančiais pareigas, o tikrais profesoriais tapdavo mokslininkai turintys atitinkamų mokslų daktarų mokslinius laipsnius.
lai seilejasi – juk kremliniai, matomai, ne siaip sau o uz “darbadienius” kaip kolxozuose moka. Akivaizdu kad zmogeliukas pritines pykcio ir pagiezos o cia dar ir kremliaus sarikovu balsai i dangu neina…….. Uzuojauta,tovar-isc Proxodymcas. Tik nebutina, kaip viduramziais knygas perrsaineti…..
Rusofobo fantazijos. Faktu kraipymas ir zmoniu kvailinimas.
Visuomenės supriešinimas, ar tik įvaizdis kad visuomenė supriešinta?????
Išmesk iš interneto beraščių maskolių komentarus ir neleisk televizijoje reikštis rubliniams apžvalgininkams ir “susipriešinimo” nebeliks.
Rusų propagandistai patys susimovė,
Tik nuėmus lentą nuo bibliotekos, dar nepasirodžius pirmiesiems komentarams, pradėjo isteriją apie supriešintą visuomenę.
Asmeniškai aš, savo giminių, kaimynų, bendradarbių tarpe, negirdėjau nė vieno pateisinimo Šimašiaus vandalizmui.
Tai kur tas kremlinų išsvajotas “visuomenės supriešinimas”???
??
is tiesu, tik kvailas gali diskusijas, kad ir pakankamai astriai ginant savo nuomone, laikyti susipriesinimu. Pasiziurekit i civilizuotu valstybiu parlamentus – neretai prieinamu net ir iki pasistumdymu ar antausiu – juk demokratija ir kiekvienas turi teise ginti savo nuomone
Mindaugas Sėjūnas rašo:” Man asmeniškai teko garbė informaciniuose karuose dalyvauti jau 1995-taisiais. Tuo metu, išvedus Rusijos armiją iš Lietuvos, pradėjome spėriai žengti į NATO ir ES. Rusija, kuri niekuomet neatsisakė teritorinių pretenzijų į Lietuvą ir ėmėsi griaunamųjų veiksmų”….. Tik informacinių karų su Rusija “tautinis gigantas” M. Sėjūnas “galėjo suuosti”, kad tų laikų didžiausias JAV draugas B. Jelcinas išvedinėjo iš visos rytų europos ir Vokietijos savo kariuomenes, o iš Lietuvos išvedė kariuomenę pirma laiko tam, kad užsimanytų kuo greičiau vėl užgrobti Lietuvą ir įvesti savo kariuomenę ir įgyvendinti “teritorines pretenzijas”. Toliau Mindaugas Sėjūnas rašo: “Kaip vieną ryškiausių pamenu išpuolį prieš Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį. Prieš 1997-tųjų Lietuvos prezidento rinkimus, vienoje televizijos laidoje, kaip grybai išdygo kadriniai KGB darbuotojai, kurie ėmė pasakot, kaip profesorius su jais neva susitikinėjo, ir kad teikė informaciją”… Sėjūnų Mindaugėlis “nežino”, kad menotyrinikas ir čiurlionietis V.Lansbergis, ne vieną dešimtmetį ėjęs Konservatorijos profesoriaus pareigas buvo “kaip muzikologas globojamas” pačio didžiausio Lietuvos komunistinio ideologo L. Šepečio ir kaip “nepriklausomas turistas” važinėjo su delegacijomis po užsienius. Jau nuo pradžių jo artimiausi bendražygiai “politinėje” chebroje sąjūdyje buvo tokie ” anti KGB-istai” kaip Virgilijus Čepaitis, Čekuolis, Motieka ir t.t. Taip kad “tautinio infarmacinių karų speco atradimas”,kad 1997 metais buvo KGB-istinių “grybų išdygimas” greta dainuojančio prezidentiniuose rinkimuose priešrinkiminę “patriotinę” dainą – ” kam man tos garbės jei kiti liūdės”-V. Lansbergio, kurie ėmė “pasakoti”, yra daugiau nei “patriotiškai”juokinga….
Yra dar 1939 m. spalio 10 d. – Smetonos atlikta 1940 m. birželio preliudija: “Vilnius mūsų, o mes rusų!”. Yra ir šios preliudijos pirmoji dalis – 1938 m. kovo kapituliacija prieš Lenkijos karinį ultimatumą. Nuo šios kapituliacijos prieš Lenkiją, su kuria, beje, tuo metu Lietuvos būta de jure karo būklėje, anot M. Romerio, šalies valdymu buvo vykdytas tolimesnis valstybės žlugimas. Taigi būkime biedni, bet teisingi – nemeluokime patys sau…, paklauskime savęs kur tų įvykių laiku “tūnojo” tinkamai pareigų neatlikdamas Ginkluotųjų pajėgų vadas – Prezidentas. Nebūkime tomis gerosiomis “mamytėmis”, teteisinančiomis savo “prisidirbusius” sūnelius…
Sakau jums – neteiskite ir nebūsite teisiami! ?
Maskva VISADA turėjo, turi ir turės interesų savo pasienio zonose. Tam, kad pati nesubyrėtų kaip imperija, privalo vienaip ar kitaip stiprėti.
panasu, kad “proxodymco” tirados ne siap sau liejamos – juk tai akivaizdi desperacija……..
Tsakant, “paskutinis pasispardymas” jau suvokiant kad istorijos rato atgal nebepasuksi.
Uzuojauta siam “zaliam zmogeliukui” su isblukusia koloradine juosta ant apvytusios krutines …….
Galetu zmogelis ir okupantu apdovanojimus salia prisisegti ir net nuotrauka isikelti salia pasivadinimo…..
Mociute, turiu Tamstai pasakyti, kad su “proxodimco”tiradom visiškai neatspėjai. “Proxodymcas” retkarčiais “patiradina”, kai paskaito Alke straipsneliuose, parašytus išsivaikščiojusio lansberginio durnių laivo “intelektualų patriotinius mokslinius pasamprotavimus” apie ne taip seniai buvusius ar šiuo metu vykstančius įvykius. Matant kas vyksta šiandieniniame lansberginiame durnių laive ir ką tai iš tiesų duoda eilininiams neišsivaikščiojusiems jo keleiviams, ką tai duoda iš vaikų atsiunčiamų pinigų šiaip taip pramintančioms, visur vaikščiojačiom su nuo tarybinių laikų likusia setka prikrauta laisvoje Lietuvoje užaugintų,”tautinių” kaimiškų runkelių “patriotinių tautinių močiučių”, “Proxodymcas” kvatojasi už pilvo užsiėmęs. Kas liečia “okupantų ir neokupantų” apdovanojimus ir privilegijas, tai juos prie visokių režimų pelno tokie “tautiniai patriotai” kaip V. Lansbirkis, D.Grybauskaitė ir t.t. bei viena kita , su “tautiniais” gimtame kaime išaugintais runkeliais nesiskirianti nei dieną nei naktį “patriotinė – tautinė mociutė”….
o tai kodel tamstai nepatraukus i Putino ar bent Lukasenkos “roju”? Kaifuotum ten atsiputes sirdzisi mieloje aplinkoje ir pertekliuje…..
Bilietui i viena puse nesunkiai sumesime kad ir is pensiju……..
O Lietuva is tikruju atrodo neblogai Europos fone o kai kojas pakratys paskutinis komunistas – is viso atsigaus….
Beje, is tamstos numyletos Maskolijos de facto “issitreme” i Vakarus daugiau nei 30 000 000 o dar nemazai asarojanciu kad negauna vizu ir leidimu gyventi UK, USA ir t.t.t, net graudu ziureti kai su milzinisku pavydu Rusijos pilieciai palydi mus, keliaujancius be jokiu vizu kaip ir visi civilizuoto pasaulio zmones
Tamsta ”Prašalieti” . Suprantu , priesaika yra šventas reikalas. Kgb pulkininkas (xuilo, akurok, mol) pasakė ( bivšix nebivajet) . Šventa tiesa. Dirbk jei moka, bet man tu visai neįdomus. Rašyk į “pervij baltiskij kanal”. Sėkmės.
bet vistiek subyres.
Ukrainos pavyzdys labai pamokantis – juk pati Rusija prasidejo nuo Kijevo Rusios.
Iki tol buvo tik Chiniz-Xano nustekenta Maskolija.
Tokia ir vel taps.
Buvo “severnij uluz” . Maskovijos vardą gavo vėliau. Žlugus Aukso Ordai.
Dekui uz pastaba – sito nezinojau.
Ukrainieciai niekaip kitaip nevadina tik “maskali”……
Sėjūnai, apie šuniukus geriau rašyk. Nelįsk ten kur žalio supratimo neturi. Nors ir apie šuniukus tu nekažką. Kaip eilinė supermamytė
M. Sėjūnas apie vertybę, kurios Lietuvai galėtų pavydėti pasaulis
Miglė Talalytė, LRT.lt , 2015.11.17
„Anot M. Sėjūno, viena archajiškiausių laikoma lietuvių kalba yra didžiulė vertybė, apie kurios reikšmę kalba daugybė mokslininkų ir retai kada susimąsto ją kasdien vartojantys tautiečiai.
„Juk manoma, kad nei sanskrito, nei senųjų indoeuropiečių kalbų neįmanoma tyrinėti, neišmokus lietuviškai. Tačiau, kasdien bendraudami šia unikalia kalba, ne visuomet suvokiame, koks tai turtas“, – įsitikinęs M. Sėjūnas. ”
– lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/119627/m-sejunas-apie-vertybe-kurios-lietuvai-galetu-pavydeti-pasaulis
Va, šitaipos, brangieji!