Nauja Aleksandro Vitkaus ir Chaimo Bargmano knyga „Vilkijos getas 1941 metais“ skirta sunaikintų per holokaustą Vilkijos ir aplinkinių miestelių – Panemunės, Pakuonio, Garliavos, Čekiškės, Seredžiaus, Veliuonos ir kitų – žydų atminimui. Autoriai, rengdami šią knygą išstudijavo Lietuvos ypatingojo archyvo medžiagą, susitiko su vietos žmonėmis, užrašė jų atsiminimus, surado ir nufotografavo žydų žudynių vietų paminklus.
Vos už 30 kilometrų nuo Kauno įsikūrusiame Vilkijos miestelyje žydų bendruomenė įsikūrė XVIII amžiaus pabaigoje. 1766 metų gyventojų surašymo duomenimis, Vilkijoje gyveno 652 žydų tautybės žmonės, 1847 metais – 789, pagal 1897 metų surašymo duomenis, Vilkijoje gyveno 2012 gyventojų, iš jų 1431 gyventojas žydų tautybės. 1915 metais caro valdžia dalį žydų ištrėmė į Rusiją. Iki 1915
m. Vilkijoje gyveno apie 800 žydų (80 proc. miestelio gyventojų). Tarpukariu žydų skaičius mažėjo. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse miestelyje gyveno apie 400 žydų (48 proc. miestelio gyventojų). Svarbiausias vietos žydų pajamų šaltinis buvo prekyba, aktyviai prekiavo net su Rytprūsiais. Nepriklausomybės metais vietos žydų bendruomenė turėjo dvi sinagogas, mokyklą hebrajų kalba, veikė žydų politinių, labdaros ir sporto organizacijų skyriai. Paskutiniais nepriklausomybės metais nemažai vietos žydų jaunimo persikėlė gyventi į Kauną arba emigravo į Palestiną. Tačiau Antrasis pasaulinis karas visą šį gražų miestelį suniokojo kraupiomis žudynėmis, o jam pasibaigus atsirado žymos su kryptimis į žydų žūties vietas.
![Diržo krepšys. XIV a. pab. – XV a. pr. Oda. Matmenys: aukštis apie 18,5 cm, plotis apie 20,5 cm, storis apie 2,5 cm. Blaževičius P. [ir kt.], Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų rytinio korpuso šiaurinio priestato archeologinių tyrimų 2003, 2006–2007 m. ataskaita, radinio inv. Nr. O1](https://alkas.lt/wp-content/uploads/2025/09/gal_9914_55907m-120x86.jpg)
Retorinis klausimas. Tai kieno visdėlto kaltė dėl holokausto Lietuvos miestuose ir miesteliuose? Lietuvos Respublikos, kuri, beje, tuo metu jau neegzistavo ar Trečiojo Reicho?
Dar vienas chaim bargman noras apšmeižti ir apjuodinti lietuvių tautą ir Lietuvą. Vilkijos getas?? kurio nebuvo, žydšaudžiai- kurie to nedarė, remiasi autoriai pagrinde stribų parodymais, kurie prisidėjo prie trėmimo į sibirą, turto nusavinimo ir sovietmečio propaganda. Įdomu kodėl leidykla “Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras” nepakvietė bent vieno recenzento kuris manau butinas leidžiant tokias rašliavas.
Tai rodo, jog ši leidykla nėra ta, kurios leidiniais galima pasitikėti. Jų enciklopedija nebus ta, kurią atsivertęs žmogus bus tikras, kad gali būti tikras dėl ten pateikiamų faktų ir teiginių, kad gali ramia sąžine jais remtis.