Vilniuje Žygimantų gatvėje ant 6-uoju numeriu pažymėto namo sienos atidengta atminimo lenta profesoriui Josifui Rebelskiui, įkūrusiam Vilniaus žydų našlaičių namus ir mokyklą.
„Vis daugiau metų mus skiria nuo didžiausia tragedija žmonijos istorijoje virtusio Antrojo pasaulinio karo. Tačiau anų metų praeitis neblėsta. Vilniui ir jo gyventojams ši praeitis ypač skaudi. Per karą Vilnius neteko daugiau nei pusės savo gyventojų. Jeigu 1941 m. Vilniuje gyveno 270 tūkst. žmonių, tai 1944 m. liko tik 110 tūkst. Vilniuje turime ne vieną atminimo ženklą skirtą žmonėms gelbėjusiems žydus karo metais. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra pripažinti 830 Lietuvos gyventojų.
Tačiau ši lenta – pirmoji, kuri skirta žmogui, parodžiusiam rūpestį žydais po karo. Sunku buvo visiems, bet likusiems be tėvų, likimo nuskriaustiems vaikams buvo ypač sunku. Profesorius Josifas Rebelskis ištiesė jiems pagalbos ranką, įkurdamas Vilniaus žydų našlaičių namus ir mokyklą“, – lentos atidengimo ceremonijoje sakė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkas Zbigniev Maciejevski.
Atminimo ženklo autorius skulptorius Marijonas Šlektavičius.
Kaip įvairuoja faktai… Šįsyk skaitau: “Jeigu 1941 m. Vilniuje gyveno 270 tūkst. žmonių, tai 1944 m. liko tik 110 tūkst. Vilniuje turime ne vieną atminimo ženklą skirtą žmonėms gelbėjusiems žydus karo metais.” O kitur teko skaityti, kad Vilniuje liko po karo tik 90% žydų tautybės žmonių… Norėtųsi ką nors išsamiau apie Josifą Rebelskį sužinoti. Ir kodėl apie tokį nuostabų ir pasiaukojusį žmogų sužinome tik dabar? Nieko internete apie jį neteko rasti, išskyrus čia skelbiamą informaciją apie atminimo lentą…