Šis namas yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Jo kodas – 32616. Pripažinta, jog objektas yra vertingas architektūriniu požiūriu ir turi daug drožinėtų, ažūrinių bei profiliuotų puošmenų; reikšmingumo lygmuo – vietinis. Namas dviejų aukštų su pastoge, karkasinis, rąstų, kurie apkalti lentomis; jo tūris kompaktinis, stačiakampio plano. Pastatytas XX amžiaus pradžioje. Autorius – inžinierius V. Griaznovas. Stilius – istorizmo. Pirminė istoriškai susiklosčiusi ir tebesanti paskirtis – gyvenamoji.
Kas čia, žvelgiant į šį namą iš tolėliau (1 ir 2 nuotr.), labiausiai krenta į akis? Jis didelio tūrio ir labai paprastos konfigūracijos, simetriškas, iš tolo matomi išlikę langų ornamentai ir, be jokios abejonės, balkonas gatvės – šiaurės rytų – fasade. Šis balkonas su dvišlaičiu stogeliu vizualiai čia išties ryškiausias, o estetine prasme stiprus to paprastojo namo akcentas (3 nuotr.). Turi centrinę profiliuotą kryžmą, sukabinančią stogelio šlaitus; be jos, yra dar dvi stogelį laikančios šoninės kryžmos-pasparos bei dvi, laikančios patį balkoną.
Balkono dėžutės (apatinės) sienelės ornamentuotos iš visų trijų pusių. Tai – itin stilizuotos paukščių (gulbių) figūros, kurios išlenktos taip, kad tarpuose matytųsi ir alternatyvinis širdelių motyvas (4 ir 5 nuotr.). Viršutinės (šonuose) balkono sienelės ažūrinės, iš kryžmai sukaltų medinių juostelių (variantas, pasitaikantis balkonuose, verandose, bet ypač būdingas Žvėryno pavėsinėms).
Virš šiaurrytinio fasado durų (6 ir 7 nuotr.) yra sandrikas su ažūriniu augaliniu ornamentu. Šiaip jau Žvėryne sandrikai, kurie dažni langų puošyboje, durims nebūdingi, labai reti: Kęstučio g. 30, Treniotos g. 25 (taip pat augaliniai ornamentai). Bent jau tiek beišliko. Viršdurį nuo durų skiria dekoratyvi profiliuota juostelė (po švieslangiais). Šių durų įstrižai tvirtinama traukiamoji rankena (8 nuotr.) medinė, kuri yra vėlyva, – tokių, standartinių, masinės gamybos, pokario laikotarpiu buvo paplitę. Pirminė furnitūra (žymu likęs jos pėdsakas) buvo komplekte su užraktu, masyvi, su traukiama rankena, kokių Žvėryne vienur kitur dar yra (daugiausia žalvarinių – Dionizo Poškos g. 38, Pušų g. 16, Treniotos g. 29 ir kt.). Viršduryje išliko prikalta lenkų okupacinio laikotarpio administracinė (informacinė) skardos lentelė (9 nuotr.).
Pirmojo aukšto langai buvo papuošti sandrikais. Beišliko vienas, bet jau aptrupėjęs (10 nuotr.). Sveiką matome virš jau aprašytų durų (7 nuotr.). Jo motyvas papildo Žvėryno langų negausius augalinių motyvų variantus. Keli pirmojo aukšto langai grotuoti (užgrotuota tikriausiai sovietmečiu): saulės apskritimo fragmentėlis su spinduliais – vienur kitur esantis grotelių motyvas languose, bet dažnesnis metaliniuose vartuose. Antrojo aukšto langų sandrikai kitokie (11 nuotr.), ir juos tebeturi visi langai. Žvėryne kitur tokių nerasta. Tokiu pat sandriku papuoštos ir durys į balkoną (4 nuotr.). Šie langai turi ir drožinėtus polangius. Vertikaliųjų apvadų galų motyvas šitoks dar rastas Liepyno g. 21 ir Gervių g. 20 namų languose. Analogiškas viršlangių bei polangių dekoras ir kiemo (pietvakarių) fasade, o laukujų durų puošyba čia neišliko (12 nuotr.).
Sienos apkaltos siauromis horizontaliomis dailylentėmis, bet apačioje ir viršuje papildomai perkalta vertikaliomis. Pirmajame aukšte visą namą apjuosia kiaurapjūvio karnizas iš saulučių ir trikampių dantukų motyvų (13 nuotr.). Viršuje (antrojo aukšto langų lygyje) perkalos lentų galai dekoruoti taip pat kiaurapjūviu (14 nuotr.). Kerčiose – profiliuotų geometrinių motyvų kompozicija: rombai, skrituliai, stačiakampiai (15 ir 16 nuotr.). Skrituliai čia įkomponuoti į rombus bei stačiakampius. Tokios geometrinės figūros labai būdingos Žvėryno medinių namų kerčioms, bet ši kompozicija vis dėlto savita.
Stogo skydų (pietryčių ir šiaurės vakarų fasaduose) apkala improvizuota zigzagine eglute – sukurta laužytos plokštumos (gal tiksliau – plokštumų, skydas tarsi iš daug plokštumų) vizualinė iliuzija (17 nuotr.). Skydų langų apvadai pjaustinėti.
Dūmtraukiai profiliuoti – jų viršutinė dalis paplatinta.
Namo viduje esantys laiptai būdingi, tipiški namo statybos laikotarpiui, tokių Žvėryne daug (juos lyginant, skirtumus paprastai atrandame tvorelės stulpelių profiliuotėse, atraminių stulpelių bei ranktūrių apdailoje, jungtyse, labai retai pačių laiptų, jų visumos, pobūdyje): jie su tekintų stulpelių tvorele, o viršuje yra aikštelė su tokių pat stulpelių užtvarėle (18 ir 19 nuotr.).
Fotografuota 2008 – 2010 ir 2016, 2017 m.
Aleksandro Stabrausko nuotraukos:
Rekonstrukcija pagal Žvėryno taisykles: neliks nei medinuko, nei pamatų
Kai Holivudas norės filmuoti kažką apie lūšnynus, kur namai vienas ant kito lipa, tiks naujasis žvėrynas. Nauji ,,namai” skiriasi tik medžiaga ir aukštumu. O ateityje kas nors rašys istoriją, kaip Žvėrynas Naujuoju žvėrynu buvo paverstas.
Filmavimo metui tik apipils namus tamsiais dažais, imituojančiais pajuodusias pūvančias lentas, ir bendras vaizdas ,,sueis”. Tiesa, kūningesniems filmų kūrėjams tarp namų bus sunku prasisprausti.
Nebėr mano namuko su langinėm, su vynuogienoju apaugusia pavėsine ir šuliniu su stogeliu kieme, su sodu ir daržu… Ir panašaus kaip nuotraukose namo, buvusio kt. gatvės pusėje… Kaip rodo maps.lt, nebėra ir greta buvusių namukų su jų istorijomis.
Šiame medinuke teko stebėti lenkų (ir jais apsimetančių) repatriacijos bangą, girdėti kalbas apie bandžiusių išvykti sėkmes ir nesėkmes, apie sugalvotas gudrybes, kad apgautų PL valdininkus, tikrinusius, kad, pasinaudoję proga, „tutakai” (arba „rusai”) nepraslystų.
Gaila Žvėryno – gyvenau 20 metų.