Išspręsti paprasto knarkimo bėdas gali padėti ir keli pokyčiai gyvenime, jeigu to priežastimi yra antsvoris, neteisingas miego ritmas ar medikamentų, tokių kaip migdomųjų, antidepresantų, vartojimas. Pasak Kauno „Kardiolitos klinikų“ Ausų, nosies ir gerklės ligų centro gydytojo otorinolaringologo dr. Tomo Balsevičiaus, jei priežastys susijusios su viršutinių kvėpavimo takų anatominiais veiksniais, pakeisti miegojimo pozicijos ar laikytis dietos nepakaks. Gydymo ir ligos sudėtingumą nustatyti padės tik reikiami tyrimai.

Pavojinga ir aplinkiniams

Pasak dr. T. Balsevičiaus, žmonės vis dažniau kreipiasi pagalbos dėl knarkimo. Didėjantis informacijos kiekis, tikslėjanti diagnostika ir inovatyvūs gydymo metodai padeda pasiekti itin veiksmingų rezultatų. Svarbu, kad žmonės suprastų, jog knarkimas, pirmiausia, yra pavojus jų sveikatai.

„Laikytina, kad knarkimas – vienas pirmųjų obstrukcinės miego apnėjos išsivystymo žingsnių. Ji pasireiškia kvėpavimo pauzėmis miego metu ir yra pavojinga tuo, kad ja sergant infarkto ar insulto rizika išauga net tris kartus.

Taip pat pasaulyje skelbiamos studijos, kurios atskleidžia, kad apie 20 proc. eismo įvykių, pasibaigusių mirtimi, buvo sukelti miego apnėja sergančių žmonių. Tai rodo, kad ši liga pavojinga ne tik pacientams, bet ir aplinkiniams“, – ligos pavojingumą pamini specialistas.

Ne tik gyvenimo būdas, bet ir anatomija

Knarkimo priežastys gali būti keleriopos. Nors dažnai galvojama, kad tai – netinkamo gyvenimo būdo, antsvorio ar blogos pozicijos miegant pasekmė, šiuolaikiniai tyrimai atskleidžia ir įvairias anatomines priežastis. Dėl tikslesnės diagnostikos gydymo rezultatų sėkmė šiandien siekia net 80 procentų.

„Knarkimą dažniausiai sukelia priežasčių visuma. Siekiant tiksliai parinkti problemą sprendžiančias gydymo priemones, reikalingas specialus polisomnografijos tyrimas miego metu. Jis nustato miego kokybę, stebimos kvėpavimo pauzės, judesiai, elgesys miegant. Šis tyrimas atskleidžia, ar knarkimo pašalinimui užteks pozicinės miego terapijosgydymo, ar jau kalbama apie miego apnėjos sprendimą chirurginiu būdu“, – diagnostikos svarbą komentuoja gydytojas.

Tiksli diagnozė – operacijos sėkmė

Miego apnėja vystosi susiaurėjus viršutiniams kvėpavimo takams. Jai įtaką gali daryti ir lėtinės inkstų, širdies, plaučių ligos. Pasak specialisto, gydymo metodo pasirinkimą bei operacijos sėkmės rezultatus šiandien daugiausiai lemia tiksliai nustatyta priežastis.

„Svarbus ne tik miego tyrimas, įprastinė otorinolaringologo apžiūra, bet ir viena didžiausių naujovių pasaulyje, taikoma ir Lietuvoje – medikamentinė miego endoskopija. Pacientui vaistais sukėlus miegą, tyrimas atliekamas endoskopu ir tokiu būdu diagnozuojama tiksli obstrukcijos vieta. Ji ženkliai pagerina diagnostiką, todėl leidžia tiksliau pašalinti problemą“, – tyrimų svarbą komentuoja gydytojas.

Knarkimas dar nebūtinai reiškia, kad sergama miego apnėja. Sutrikimas nustatomas tik ištyrus, bet rizika, kad knarkiantis ateityje susirgs ir miego apnėja – didesnė. Nors ja dažniau serga vyresni pacientai, gydymo taktika nuo paciento amžiaus visiškai nepriklauso.

Gydymas nepriklauso nuo amžiaus

Svarstantiems, kad simptomų sugrįžimą gali paveikti per anksti atlikta operacija, gydytojas pažymi, jog tai nuo amžiaus nepriklauso. Simptomai atsinaujinti gali dėl netinkamo paciento elgesio: priaugtas svoris, žalingų įpročių laikymasis.

„Amžius yra tam tikras rizikos veiksnys, nes jam bėgant, mažėja raumenų tonusas, didėja antsvorio rizika. Tai sudaro palankesnes sąlygas kvėpavimo takų susiaurėjimui. Bet gydymas priklauso ne nuo amžiaus, o nuo pacientų ligos sunkumo.

Paprastai, esant sunkiai obstrukcinei miego apnėjai, pirmiausia siūlomas konservatyvusis – pastovaus teigiamo oro srauto ventiliacijos metodas. Jeigu jis neveiksmingas, tuomet siūlomas chirurginis sprendimas. Šiandien tai vieni efektyviausių gydymo būdų pasaulyje, kurie yra pagrįsti pakankamais moksliniais įrodymais“, – gydymo efektyvumą apžvelgia Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytojas otorinolaringologas dr. T. Balsevičius.

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS