Nors vasara ir peršalimas gali atrodyti kaip sunkiai suderinami dalykai, po itin karštų savaičių į vaistines plūsta vis daugiau rimtais peršalimo simptomais besiskundžiančių žmonių. Specialistai primena, kad per karščius peršalti ne ką sudėtingiau nei žiemą, o tam didžiausią įtaką daro didelė temperatūrų kaita, prie kurios organizmas tiesiog nespėja prisitaikyti.
„Nors vasarą įprastai sutinkame kur kas mažiau persišaldžiusių žmonių nei žiemą, šiuo metu vaistinėse gerokai padaugėjo žmonių, kurie skundžiasi skaudančia paraudusia gerkle, pakilusia temperatūra, kosuliu, skausmu ryjant“, – sako vaistininkė Kristina Staivė.
Persišaldę žmonės dažniausiai pirmiausia kreipiasi į vaistininkus ir tikisi, jog pavyks pagyti be gydytojų pagalbos, tačiau nemaža jų dalis dėl sunkesnės savijautos jau būna privesti kreiptis į gydytojus, jiems išrašoma net ir antibiotikų.
Pasak specialistės, pajutus pirmuosius peršalimo simptomus gali padėti dažnas gerklės skalavimas, naudinga turėti ir pastilių nuo gerklės skausmo. Specialistė atkreipia dėmesį, jog preparatus, nuo temperatūros geriau vartoti tik prieš miegą, nes dieną, kai labai karšta, bus prakaituojama per daug. O norint išvengti nemalonaus negalavimo vasarą, svarbiausia vengti temperatūrų kaitos.
Temperatūrų kaita
Šiltuoju metų laiku organizmą paveikia ir peršalimą dažniausiai sukelia itin dideli temperatūros pokyčiai. Pasak specialistės, gelbėdamiesi nuo karščio, žmonės dažniausiai persistengia reguliuodami kondicionierių nustatymus.
„Per karščius žmonės nori atsivėsinti labai greitai, todėl atėję iš lauko biure ar automobilyje nustato gerokai per žemą temperatūrą, nors rekomenduojamas skirtumas, kai organizmas jaučiasi komfortiškai – vos 5 laipsniai. Nereikėtų, kad kondicionierius pūstų tiesiai į žmogų, taip sėdint visą dieną, nuo peršalimo neapsisaugosite, net jei prisidengsite gerklę“, – sako vaistininkė.
Ji primena, jog nukentėti gali ir tie, kurie karštą dieną gaivinasi keliomis porcijomis ledų ar geria labai šaltus gėrimus. Pasak specialistės, šalti gėrimai ne tik gali sukelti peršalimą, bet ir klaidinga manyti, jog vasarą jie geriausiai atgaivina. „Iš tiesų yra atvirkščiai, geriausiai atgaivina ir numalšina troškulį kambario temperatūros arba netgi šiek tiek šiltesnis skystis“, – patvirtina K. Staivė.
Dar vienas paprastas būdas apsisaugoti nuo peršalimo – dėvėti kuo natūralesnių audinių drabužius. Mat suprakaitavus ir papuolus į skersvėjį ar gerokai šaltesnę patalpą, peršalimo grėsmė gerokai padidėja.
Perkaitimo pavojus
Vaistininkė atkreipia dėmesį jog esant dideliems karščiams, gerokai padidėja ir perkaitimo tikimybė. Karštis pavojingiausias vaikams, vyresnio amžiaus ar turintiems širdies ir kraujagyslių problemų žmonėms, tačiau perkaitimas gali pasireikšti ir visiškai sveikam žmogui.
„Kartais žmonės net nesupranta, kad perkaito, pastaruoju metu ypač daug sulaukėme nustebusių tėvelių, kurių mažyliams pradeda skaudėti galvą ar pradeda pykinti, nors šie pabuvo lauke vos kelias valandas. Tačiau jei lauke plieskia saulė ir tvyro 30 laipsnių karštis, nevartojant skysčių, suaugęs sveikas žmogus gali perkaisti per pora valandų, o vaikams ar senyvo amžiaus žmonėms, simptomai gali pasireikšti dar greičiau“, – pažymi vaistininkė.
Norint išvengti perkaitimo, einant į lauką vaistininkė rekomenduoja dėvėti lengvus natūralaus pluošto rūbus, nepamiršti galvos apdangalų ir gerti kuo daugiau skysčių. Karščiausiu paros metu, 11–16 val., jei tik yra galimybė, specialistė rekomenduoja į lauką visai neiti.
Visgi jei namai įkaitę, o kambario langai į saulės pusę, šilumos smūgį galima gauti ir neišėjus į lauką, todėl K. Staivė rekomenduoja net ir būnant namuose gerti daug skysčių. Taip pat naudinga organizmą papildyti svarbiais elektrolitais – magniu, kaliu, kalciu ir cinku – kurių netenkame gausiai prakaituodami.
