Pirmadienis, 13 spalio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Atgimimo ąžuolynas ir J.Basanavičiaus gimtinė dovanoja ne tik istorijos pažinimą, bet ir gilių kavą

www.alkas.lt
2019-04-06 14:38:19
2
Aukščiausia Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno vieta – Aukuro kalnelis | lnm.lt nuotr.

Aukščiausia Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno vieta – Aukuro kalnelis | lnm.lt nuotr.

       
Aukščiausia Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno vieta – Aukuro kalnelis | lnm.lt nuotr.
Aukščiausia Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno vieta – Aukuro kalnelis | lnm.lt nuotr.

„Tikrasis Ąžuolyno gimtadienis – balandį, bet šiemet švęsti neskubame. Į tradicinę Ąžuolyno dieną visus pakviesime gegužės 11-ąją. Pastebėjome, kad mieliau žmonės čia lankosi atėjus tikram pavasariui ir atšilus orams“, – pasakoja R. Vasiliauskienė.

Balandžio mėnesį šalia Jono Basanavičiaus gimtinės ošiantis Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas švenčia savo gimtadienį. Šiemet jis jubiliejinis – 30-asis. Nors stipriausiu Lietuvos medžiu tituluojamam ąžuolui tai dar tik pati jaunystė, tačiau ši vieta jau tapo unikaliu Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos istorijos paminklu.

Nuolat puoselėjamas ir kasmet plečiamas Ąžuolynas pamažu didėjo ir dabar užima net 40 hektarų plotą.

Kaip pasakoja Ąžuolyno puoselėtojai, visus pavasarius jie pasitikdavo Ąžuolyno sodinimo džiaugsmais: surengus talką, būdavo apžiūrimi jau augantys ir sodinami nauji ąžuoliukai.

Paįvairinant Ąžuolyną sodinti ir kiti medžiai bei krūmai: liepos, šermukšniai, gudobelės, putinai, vėlyvosios ievos.

Šiandien 40 hektarų plote auga 8–9 tūkstančiai medžių. Paskutinė pasodinta giraitė – šimto ąžuolų Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitė. Ji suformuota iš penkių guotų, kurie simbolizuoja Lietuvos etnografinius regionus.

„Per 30 metų buvo atliktas didelis darbas kuriant šią ypatingą vietą. Dabar Tautinio atgimimo ąžuolynas jau pasodintas ir auga, todėl reikia džiaugtis šio darbo vaisiais. Norėtųsi daugiau dėmesio skirti visuomenės supažindinimui su šia nepaprasta vieta, kuri galėtų tapti ir mūsų visų susibūrimo vieta“, – ragina Jono Basanavičiaus gimtinės vedėja Rūta Vasiliauskienė.

Jono Basanavičiaus gimtinė | lnm.l nuotr.
Jono Basanavičiaus gimtinė | lnm.l nuotr.

Ąžuolyne atmenami kertiniai valstybės momentai

Lankytojai į Ožkabalius, anot R. Vasiliauskienės, atvyksta iš visos Lietuvos. Ši vieta traukia tiek aktyvaus poilsio mėgėjus, tiek istorijos ar gamtos mylėtojus.

Ekskursijas vedantys muziejininkai stebisi, jog lankytojai, o ypač vaikai, net nepajunta, kaip įsitraukia į azartišką žaidimą: keliaudami iš vienos giraitės į kitą, jie lygina skirtingo amžiaus ąžuolus, vertina jų augimo greitį, atranda skirtumus tarp senesnių ir jaunesnių medelių, netgi matuoja lapijos plotį.

Simboliniai Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno vartai | L. Skirpsto nuotr.
Simboliniai Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno vartai | L. Skirpsto nuotr.

„Reikėtų pamatyti gamtos mylėtojų veido išraiškas išgirdus, jog ant aukščiausios Ąžuolyno kalvos, Aukuro kalno, auga tikrų tikriausias Stelmužės ąžuolo vaikaitis. Iš Stelmužės ąžuolo gilės išaugintas ąžuoliukas pavadintas Stelmužiuku“, – vieną iš Ąžuolyno įdomybių atskleidžia R. Vasiliauskienė.

Kovo-11-osios-Akto-signatarų-giraitė | lnm.lt nuotr.
Kovo-11-osios-Akto-signatarų-giraitė | lnm.lt nuotr.

Istorijos mėgėjus džiugina galimybė neilgo pasivaikščiojimo metu prisiminti svarbiausius mūsų valstybės įvykius ir nusipelniusius asmenis. Juos čia mena keturiolika giraičių ir jose žaliuojantys vardiniai ąžuoliukai. Per tris dešimtmečius Ąžuolynas tapo išskirtinis tuo, kad ne tik primena šalies istoriją, bet kartu su mumis yra ir jos liudininkas.

30-mečiai ir 1-mečiai Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno ąžuolai | lnm.lt nuotr.
30-mečiai ir 1-mečiai Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno ąžuolai | lnm.lt nuotr.

„Ąžuolai sodinti ir reaguojant į istorinius įvykius. Džiugius ir skausmingus mūsų istorijos momentus paminėdavom kone per kiekvieną ąžuolų sodinimo talką: 11 ąžuoliukų atmena Kovo 11-ąją, 13 ąžuoliukų ir viena liepaitė – Sausio 13-osios įvykius, 9 ąžuoliukai skirti Lietuvos pareigūnams, nužudytiems Medininkų pasienio poste. 2004 m. pasodinta ąžuolų įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO proga. Vardinių ąžuolų ir teminių giraičių su laiku atsirado tiek daug, kad teko išleisti Ąžuolyno žemėlapį ir visus juos sužymėti“, – vardija R. Vasiliauskienė.

Vasario 16-osios Akto signatarų giraitę ženklinantis granito riedulys | lnm.lt nuotr.
Vasario 16-osios Akto signatarų giraitę ženklinantis granito riedulys | lnm.lt nuotr.

Gimtadienio svečiams – Ąžuolyno gėrybės

Muziejaus darbuotojai deda daug pastangų kurdami šios vietos atmosferą ir tradicijas – čia kasmet rengiami Vasario 16-osios minėjimai, Sūduvos folkloro ir mėgėjų teatrų festivaliai, minimas Jono Basanavičiaus gimtadienis, Keturiasdešimties paukščių diena, vyksta kiti renginiai. Tarp tokių – ir kasmetinė Ąžuolyno diena.

Gegužės 11-ąją Ąžuolyne lankytojų lauks įvairūs kolektyvų pasirodymai, ekskursijos, pasidainavimai, pašnekesiai prie girininkų užkurto laužo ir ant jo išvirta, šios vietos vizitine kortele jau tapusi gilių kava.

Gilių kava Lietuvos tautiniame ąžuolyne | lnm.lt nuotr.
Gilių kava Lietuvos tautiniame ąžuolyne | lnm.lt nuotr.

„Kiekvieną rudenį Ąžuolynas mus apdovanoja savo gėrybėmis – gilėmis. Jų čia apstu, tad netruko gimti mintis virti gilių kavą. Rudenį prisirenkame gilių, jas paruošiame ir taip iki pat kito rudens savo svečius pasitinkame nuostabiais skoniais ir aromatais. Šiuo savo pomėgiu bandome sudominti ir kitus – pamatyti, kaip gaminama gilių kava, ir sužinoti, koks jos skonis, gali visi edukacinių užsiėmimų dalyviai“, – intriguoja R. Vasiliauskienė.

Apie Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną ir Jono Basanavičiaus gimtinę

Idėja pasodinti ąžuolyną, skirtą tautos atgimimui, kilo 1988 m. rudenį. Vieta šiam ąžuolynui pasirinkta Sūduvos krašte, tuo metu visiškai apleistoje tautinio atgimimo patriarcho Jono Basanavičiaus gimtinėje. Tų pačių metų lapkričio 4 d. Rimai Lipšienei Kauno „Drobės“ gamybinio susivienijimo savaitraštyje paraginus atgaivinti Lietuvos tautinio atgimimo tėvo gimtąją sodybą ir lapkričio 23 d. Ožkabaliuose viešai paminėjus J. Basanavičiaus gimimo dieną, susibūrusi Ąžuolyno sodinimo iniciatyvinė grupė: V. Stepulis, A. Kepežėnas, V. Čaplikas, K. Labanauskas, R. Krupickas, V. Markauskas ir R. Survila, ėmėsi ieškoti galimybių pasodinti Ąžuolyną Bartninkų apylinkėse. 1989 m. sausio 9 d. vieta Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynui buvo parinkta ir galutinai sutarta. Susibūrusi septynių asmenų iniciatyvinė grupė Ąžuolyną užmezgė per tris savaitgalius, 1989 m. balandžio 1, 8 ir 15 dienomis pasodinta daugiau kaip 7000 ąžuolų. Pagelbėti iniciatyvinei grupei tuomet susirinko apie 3500 sodintojų.

Jono Basanavičiaus gimtinė | lnm.lt nuotr.
Jono Basanavičiaus gimtinė | lnm.lt nuotr.

Pradėjus sodinti Ąžuolyną buvo imtasi ir pačios J. Basanavičiaus sodybos atstatymo. Parengti sodybos atstatymo projektą ėmėsi sodybų restauravimo architektė Živilė Mačionienė. Darbams pradėti Kauno gamybinis susivienijimas „Drobė“ paaukojo 100 tūkst. rublių. 1991 m. minint J. Basanavičiaus 140-ąją gimimo sukaktį, buvo atstatytas gyvenamasis namas ir klėtis, parengta patriarcho gyvenimą ir veiklą atspindinti ekspozicija. Vėliau buvo atkurta karvidė, sodybos kluonas su pelude, rūsys ir kiaulidė. Neatstatyta liko aliejinė ir jauja.

Lietuvos tautiniam ąžuolynui 30 metų | lnm.lt nuotr.
Lietuvos tautiniam ąžuolynui 30 metų | lnm.lt nuotr.

Dabar Ąžuolynas ir Jono Basanavičiaus gimtinė priklauso Lietuvos nacionaliniam muziejui. Čia atvykę lankytojai gali susipažinti su XIX a. pabaigos – XX a. pradžios pasiturinčio Suvalkijos ūkininko vienkiemio sodyba, jos išdėstymu, tradiciniais gyvenamaisiais ir ūkiniais trobesiais, to laikotarpio baldais, buities daiktais, o dalyvaudami edukaciniuose užsiėmimuose – pažinti puoselėjamas Suvalkijos regiono tradicijas, papročius, ugdyti patriotiškumą ir pilietiškumą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Signataro Jono Basanavičiaus gimtinė kviečia dalyvauti fotografijos konkurse
  2. R. Jasukaitienė. Atgimimo ąžuolynas – tautos dvasios simbolis
  3. Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne bus švenčiamas Valstybės atkūrimo 100-metis
  4. Praeities aidas – šiandienos stiprybei: istorijos ir pilietiškumo renginys visai šeimai (video, programa)
  5. J.Basanavičiaus 160-oms gimimo metinėms – gimnazistų foto paroda Seime
  6. Jono Basanavičiaus paminklą siūloma statyti Lukiškių aikštėje
  7. Seime vyks „Lietuvos istorijos žinovas“ baigiamasis konkursas
  8. Muziejuje vyks parodos bei katalogo „1863 m. sukilimas: veidai, vardai, istorijos“ pristatymas
  9. Paaiškėjo J.Basanavičiaus valstybinė premija
  10. Istorinėje Prezidentūroje vyks Kauno miesto istorijos metraščio 14-ojo tomo sutiktuvės
  11. Pasodintas Aukštadvario šimtmečio ąžuolynas
  12. Signatarai sodins Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitę (dienotvarkė)
  13. Ąžuolyno dienos sueiga kviečia į Ožkabalius
  14. Iš praeities į dabartį: nematytos Lietuvos šimtmečio nuotraukos spalvotai
  15. Muziejai moksleiviams nemokamai suteiks galimybę pažinti iškiliausius mūsų valstybės kūrėjus ir puoselėtojus

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Varas says:
    7 metai ago

    Ažuolo galybei kaip ir Aušrininkų idėjoms reikia erdvės, perdaug tankiai augantys medžiai ištįstaa..

    Atsakyti
  2. Vilna says:
    7 metai ago

    Trimis ąžuolais pažymėti derėtų ir J.Basanavičiaus paminklo erdvės ribas Vilniuje. Jie simbolizuotų J. Basanavičių kartu su lietuvybe.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kelio darbai, kelio ženklas
Lietuvoje

Pradedamas tvarkyti kelias Zujūnų seniūnijoje

2025 10 13
Vyriausybės kanceliarijos nuotr.
Lietuvoje

Pratybos „Vyčio skliautas 2025“ – dar vienas žingsnis į saugumą

2025 10 13
Kelio darbai
Lietuvoje

Pradedami klimatui neutralių kelio dangų bandymai

2025 10 13
„Sodra“
Gamta ir žmogus

Turėjote nedarbingumą? Nepamirškite kreiptis ir į „Sodrą“

2025 10 13
Pratybos
Lietuvoje

Pajūryje prasideda pratybos „Audros smūgis 2025“

2025 10 13
Vilniui vaduoti sąjungos agitacinis lapelis „O Vilniaus nepamiršk, lietuvi!“, XX a. 4 deš. | Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr.
Istorija

Seime – konferencija apie okupuoto Vilniaus gyvenimą 

2025 10 13
Registruotoji siunta
Lietuvoje

Lietuvos paštas atnaujina siuntų siuntimą į JAV verslui

2025 10 13
Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė dalyvavo Trakų kultūros ir meno centre vykstančioje Lietuvos kultūros centrų asociacijos konferencijoje
Kultūra

Įvyko konferencija „Kultūros galia: regionų kultūros centrų vaidmuo valstybės atsparumui“

2025 10 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie K. K. Urba. Lietuvos Kultūros kanono ir akcentų darbai bei vargai
  • Kęstutis K.Urba apie K. K. Urba. Lietuvos Kultūros kanono ir akcentų darbai bei vargai
  • Taigi apie K. K. Urba. Lietuvos Kultūros kanono ir akcentų darbai bei vargai
  • Kęstutis K.Urba apie K. K. Urba. Lietuvos Kultūros kanono ir akcentų darbai bei vargai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pradedamas tvarkyti kelias Zujūnų seniūnijoje
  • Pratybos „Vyčio skliautas 2025“ – dar vienas žingsnis į saugumą
  • Pradedami klimatui neutralių kelio dangų bandymai
  • Turėjote nedarbingumą? Nepamirškite kreiptis ir į „Sodrą“

Kiti Straipsniai

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojai 1923 m. Sėdi iš kairės: Jurgis Šlapelis, Danielius Alseika, Ona Kairiūkštienė, Elžbieta Lanio, Jonas Basanavičius, direktorius Marcelinas Šikšnys, Anielia Suduikienė, kun. Jonas Šepetys, Konstantinas Stašys; žemiau Povilas Gaidelionis, Ona Žebrauskaitė, Vytautas Kairiūkštis. Trečioje eilėje stovi: kun. Kristupas Čibiras, kun. Vincas Zajančkauskas, Stasys Kairiūkštis, Anatolija Aldona Kairiūkštytė-Dimnickienė, Bronius Untulis, Povilas Karazija, Stasys Matjošaitis, Klara Šepetienė, Vladas Sakavičius; ketvirtoje eilėje stovi: Vincas Budrevičius, Bronius Bucevičius, V. Alseika, Antanas Krutulys. Šaltinis: Biržiška, M. (1930). Vilniaus Golgota. Kaunas, 1930, p. 238.

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijai – 110 metų ir 20 metų nuo istorinio vardo sugrąžinimo

2025 10 09
Arbata su citrina

Arbata – ne tik gėrimas, ji tiks ir desertui

2025 10 04
Stasys Šilingas

V. Urbonas. Minime publicisto ir Lietuvos valstybės kūrėjo Stasio Šilingo 140-ąsias gimimo metines

2025 10 02
Diržo krepšys. XIV a. pab. – XV a. pr. Oda. Matmenys: aukštis apie 18,5 cm, plotis apie 20,5 cm, storis apie 2,5 cm. Blaževičius P. [ir kt.], Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų rytinio korpuso šiaurinio priestato archeologinių tyrimų 2003, 2006–2007 m. ataskaita, radinio inv. Nr. O1

Valdovų rūmuose pristatomas diržo krepšys, surastas 2007 m. atliekant archeologinius tyrimus

2025 10 01
A. Svarausko monografija „Lietuvos visuomenė 1939 – 1941 metais. Įtampos, konfliktai, transformacijos“. Viršelis

Istoriko A. Svarausko pristatomoje monografijoje – naujas žvilgsnis į Lietuvos visuomenę 1939–1941 m.

2025 09 26
Žievėgraužis tipografas | am.lrv.lt nuotr.

Žievėgraužio tipografo kiekis miškuose reikšmingai sumenko

2025 09 23
Tauro apygardos partizanų atminimo renginys

Kai laisvė buvo svarbesnė už gyvenimą: Tauro partizanų apygardos atminčiai – 80 metų

2025 09 19
Kviečia patyriminė paroda - Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: nuo Budos iki Rex

Kviečia patyriminė paroda – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: nuo Budos iki Rex

2025 09 10
Lietuvos vėliava

M. Kundrotas. Pilietinės tautos fantasmagorija

2025 09 03
Linarovis

Kleboniškių kaimo buities muziejuje vyks linarovis

2025 09 03

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie K. K. Urba. Lietuvos Kultūros kanono ir akcentų darbai bei vargai
  • Kęstutis K.Urba apie K. K. Urba. Lietuvos Kultūros kanono ir akcentų darbai bei vargai
  • Taigi apie K. K. Urba. Lietuvos Kultūros kanono ir akcentų darbai bei vargai
  • Kęstutis K.Urba apie K. K. Urba. Lietuvos Kultūros kanono ir akcentų darbai bei vargai
  • Rimvydas apie K. K. Urba. Lietuvos Kultūros kanono ir akcentų darbai bei vargai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
V Tarptautinis Lituanistų Kongresas Vroclave | Alkas.lt koliažas

Vroclave vyks V Tarptautinis Lituanistų Kongresas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai