2018 gruodžio mėnesį Paknio leidykla išleido naują Vinco Krėvės knygos „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ leidimą, kurį pristatys vasario 21-24 dienomis Litexpo vyksiančioje „Knygų mugėje“.
V. Krėvė – didžiojo stiliaus rašytojas, savo kūryba apėmęs daug klausimų, problemų, svarbių ne tik lietuviams, aprėpęs mitinius, biblinius ir istorinius laikus, didelę erdvę – nuo Dainavos šalies iki Biblijos žemės, sukūręs įspūdingą veikėjų galeriją – nuo kaimo bobulės, skerdžiaus iki senovės karžygių, Lietuvos kunigaikščių, iki Rytų žemės išminčių ir paklydėlių – teigia Lietuvos literatūros tyrinėtoja Viktorija Daujotytė.
Iš tautosakos šaltinių Krėvė sukūrė dainišką stilių, – „melodingo poetinio pasakojimo kanoną, suteikdamas jam tautinio stiliaus statusą“ – rašė žymus Lietuvos literatūros kritikas Vytautas Kubilius.
Neįmanoma V. Krėvės padavimų kalbos ir istorijų grožio perpasakoti, ko gero, ir nereikia – linkiu rasti laiko ir pakeliauti padavimų keliais, paganyti akis žodžių ir piešinių lankose. Juolab, kad knyga žavi puikiomis dailininko Algirdo Steponavičiaus iliustracijomis – pasak knygos naujo leidimo iniciatorės dailininkės Birutės Žilytės, „čia jo kūrybos savitumas sidabrine šviesa sušvito kiekvienoje linijoje, kiekvienoje meninėje formoje ir visame knygos rūme“.
Leidėjai kviečia į knygos pristatymą ir kūrybinę grafikės, knygų dailininkės Sigutės Chlebinskaitės studiją (Litexpo „Knygų mugės“ Knygų šalies programa, Kūrybinė studija 4 salė, vasario 23 d. 16 – 18 val.) „Atspaudo gimimas“ – Algirdo Steponavičiaus iliustracijų klišių Vinco Krėvės knygai „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ pristatymą.
Ačiū, solidžiai R. Paknio leidyklai, ačiū dailininkams A. Steponavičiui ir B. Žilytei su palinkėjimais jauniesiems skaitytojams, ieškokite lietuvių kultūros lobiuose dvasinės stiprybės… Tai aktualu, kai ŠMM pradėjo išbraukinėti nuostabius Krėvės apsakymus su Skerdžių: Lapino, Vainoriaus, Gugio paveikslais… tai senosios mūsų kultūros pasaulėžiūros reliktai, mes čia pajaučiame, kad skerdžiai yra laisvos dvasios personažai ir tada pradedi didžiuotis mūsų senovine pasaulėžiūra ir pasaulėjauta.