Vasario 8 d. Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas įregistravo nutarimo projektą dėl Seimo komiteto paskirto svarstyti įstatymo dėl Lukiškių aikštės Vilniuje projektą pakeitimo. Seimo narių teigimu, dar 2017 metais pagrindiniu paskirtas Seimo Kultūros komitetas akivaizdžiai nėra suinteresuotas įstatymo svarstymu nepaisant nuolatinių visuomenės raginimų.
„Toks Kultūros komiteto antrus metus vykdomas Lukiškių aikštės klausimo „marinavimas“ kompromituoja patį Seimą kaip instituciją, gebančią priimti sprendimus. Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis net jubiliejiniais Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais nerado laiko apsvarstyti minėto įstatymo projekto, vilkindamas sprendimą dėl Lukiškių aikštės. Tinkamai sutvarkyti Lukiškių aikštę valdančiuosius kviečia ir valstybės didvyriai: turiu omenyje Jono Kadžionio-Bėdos pasisakymą iškilmingame Sausio 13-osios Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje. Partizanas pakvietė valdančiuosius imtis atsakomybės dėl tinkamo aikštės sutvarkymo. Todėl kyla klausimas, ar Lietuvos partizanai pagaliau bus išgirsti?“ – teigė A. Ažubalis.
L. Kasčiūnas primena daugybę svarbių datų, įpareigojančių išspręsti Lukiškių aikštės sutvarkymo klausimą.
„Vilnius savo istoriniu ir kultūriniu paveldu kaip niekas kitas liudija ilgą ir net sunkiausiu laikotarpiu nenutrūkusią Lietuvos valstybingumo istoriją, todėl situacija, kuomet mieste vis dar nėra aikštės, kuri savo paskirtimi būtų pritaikyta tinkamai organizuoti valstybines šventes, yra nepateisinama. Valstybės šimtmečio proga ir sostinei pradedant pasiruošimo darbus 700-ųjų metinių minėjimui ir šiais metais minint 1949 m. partizanų deklaracijos 70-ąsias metines, Lukiškių aikštės sutvarkymas yra itin svarbus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Seimo nariai viliasi, kad Seimo Švietimo ir mokslo komitete atsiras daugiau politinės valios apsvarstyti ir pateikti Seimo balsavimui įstatymo projektą dėl Lukiškių aikštės.
Buvusi granitinė plokštė (berods) laisvės kovotojams buvo suskaldyta. Penktoji kolona veikia prieš Lietuvą, nebaudžiamai. L. blogai
Seimo Kultūros Komitete vyksta, deja, kažkas negero,- jau senokai tai pastebėjau.
Nukryžiuota, na “tiesmukiau” nupliusuota Kultūra LTV (dabart. LRT-yne) – LRT Plius už LTV KUTŪRA,
viskas t u o m ir akivaizdu.
O Lukiškių aikštei, ir visam okupacinių laikmečių suimtųjų, išgabentų nelaisvėn ir nužudytų ar badu-šalčiu numarintų
atmintis, kančių, kovų – jų AUKOS – pergalės visų mūsų Laisvės vardan, ramiai, dorai bei išmintingai net ankstesniųjų carinių užgrobėjų iškirstą ir Vilnių “perrėžtą” ta savivale – prošvaistę (pro”spekt”) Gedimino, ar kai “įmetę” Georgijaus
…apvesim atribosim LUNKU nuo okupacinių mūrų, esamo paminklo okupantų aukoms, ir tuo pat savaime ir nuo
MENO RŪMŲ mokyklos.
Ir visas tas puslankis įgalins t u r ė t deramai SAVO susitvarkytą miesto erdvę
(už jos čiuožyklos, Kalėdos, požeminės autobusų ar naujų elektrorobotvežėčių
– paprastų riedžių, riedučių, ratučių ar kokių būsimųjų šimtmečių “šliaužučių”
erdvės ploteliai-turgeliai).
VYTIS – valstybingumo bei jį sukūrusios mūsų Tautos galių Pasaulinis ŽYMUO,
jei ir bus mūsų PAČIŲ įsipaminklintas, tai tikrai ne ant rinkos, ne ties “WC’viete”
ar dar bjaurastingesne carų su okupacinio teroro veiklos žudynių įspaudu vieta.
VYTIS ramus, aiškus, brandus; jis nepavaldus net “šimtmečio nuliepsninimui”
(ką sudarkę galvočiai ant Valstybės stulpų Žymens, įsivaizduok Trispalvę po
sudegint ją ėmusia liepsna, už Vėliavų sudeginimą bet kurioj šalį nubaus), JIS
amžių, tūkstantmečių pasaulio sargybinis – Lietuvos sergėtojas – dieviškos
viso pasaulio gyvybės eigos ir ramaus, saugau augimo Gynėjas.
Kai dedasi tokie dalykai, man kyla klausimas: ar mes turime tik iškabas, ar visgi institucijas – LIETUVOS Seimą, LIETUVOS Valstybės saugumo dep-tą (o ne kitos šalies vykdomąsias institucijas!), griežtai pagal LIETUVOS Konstituciją kurtus įstatymus ir MŪSŲ Konstitucijai bei įstatymams tarnaujančią teisėsaugą? Juk tai aiškiai piktybiška veika, kai 3 dešimtmečius vilkinami kiekvienai valstybei savaime suprantamo paminklo pastatymo darbai, ir tuo menkinama kamieninė valstybės tauta, jos istorija, jos Aukos Nepriklausomybei išsaugoti, valstybės prestižas.
Matant, kokios jėgos sujudo prieš rinkimus, atrodo, jog rengiamasi lemiamam išpuoliui, kad pagaliau mus visus „pagydytų” nuo „svaičiojimų” apie Nepriklausomybę… O matant, kaip elgiasi, kuo užsiima valdžia, nepanašu, jog ji už Nepriklausomybę galvą guldytų…
🙁 🙁 🙁
… ar Lietuvos partizanai pagaliau bus išgirsti?“ – domisi A. Ažubalis…
Atrodo, p. Ažubalis negirdėjo liberalų, iš tolo švytinčių „pažanga”, programinio šūkio: „Traukitės šalin, praeities šešėliai!”.
Taigi,vilkinama, nes laukiama, kol paskutiniai partizanai „pasitrauks”, kai nebebus, kas savo prisiminimais ir nepragmatiškais principais trukdo „pažangai”, t.y., kai neliks tų, kas trukdo ištrinti Tautos atmintį bei tokias žmogaus savybes kaip pagarba, dėkingumas, atjauta, supratingumas – visų savybių, mus nuo programas vykdančių robotų skiriančių. Laukiama, kol neliks tų, kas svaičioja apie tokias senas „atgyvenas”, kaip tautos, žmogaus vertybės…
Manau, kad A.Ažubalio su L.Kasčiūnu rūpestis Vilniumi apgaulyvas. Kai Skvernelis atidavė Lenkijos pranciškonų ordinui, gali būti, kad dar Vytenio laikais statytą Pranciškonų bažnyčią su vienuolynu, užimančiais kone visą miesto kvartalą ir buvusiais lietuvybės židiniu dar nuo karaliaus Vytenio laikų, t.y. neįkainuojamą Lietuvos istorinį ir kultūrinį paveldą, kai lietuvybės židiniu sostinėje buvęs LEU ir turėjęs tinkamą materialią ir mokslinę bazę, profesūrą pedagogamas rengti tapo iškeltas į Kauną (beje, šiuo veiksmu buvo sumažintas ne tik aukštųjų mokyklų sostinėje skaičius, bet kartu buvo atliktas ir akivaizdus Vilniaus išlietuvinimas, – kodėl?), kai dabar “valstiečių” valdžia imasi ministerijas – valstybės valdžią, kurios vieta pagal Konstitucijos 17 str. nustatyta Vilniuje, kelti į Kauną, šie politikai, opozicija apskritai jokių nutarimo projektų Seime nekėlė ir nekelia, nors tokia”valstiečių” politika, kaip matyti, yra antivalstybinė – prieštaraujanti Konstitucijai.
Dėl tų 700-ųjų metinių minėjimo – tas pats – jų rūpestis nei į tvorą nei mietą. Gedimino laiškų kontekstas rodytų, kad apie Vilnių vienuolijai ir kitiems adresatamas 1323 metais yra pranešama, kaip apie Europai jau žinomą karališkąjį miestą Vilnių, kuriame pamokslininkų ordinų vienuolijos po poros metų veikia vėl. Vadinas, buvę tragiškų įvykių, dėl kurių jų veikla buvo nutrūkusi. Tad tokiu atveju yra būtinas Seimo nutarimo projektas, įpareigojantis visapusiškai ištirti Vilniaus istoriją, skirti šiems tyrimams lėšas. Juk Vilnius įvardijamas kaip karališkasis miestas, taigi jo atsiradimas neatsiejamas nuo lietuvių genčių kūrimosi jų apgyventoje žemėje. Tada aišku, kad karališkajam miestui metai negalėtų būti skaičiuojami… Nebe pagrindo radosi Vilniaus vadinimas amžinąja mūsų sostine…
Ir kodėl man ta „maža dovanėlė” (nors ir ne iš asmeninės kišenės, bet tautos nei atsiklausus, nei atsiprašius!) labai primena paprasčiausią, primityviausią kyšį vardan kažko sau asmeniškai naudingo???