Pernai, viršijęs 46 mln. tonų krovinių apyvartą, Klaipėdos uostas trečius metus iš eilės yra lyderis tarp Baltijos valstybių uostų.
Pagal krovinių apyvartą Klaipėdos jūrų uostas išlieka pirmoje vietoje tarp Baltijos šalių uostų, aplenkdamas Latvijos ir Estijos uostus. Klaipėdoje 2018 m. perkrauta 46,58 mln. tonų, tai yra 7,9 proc. daugiau, nei užpernai.
„Džiaugiamės, kad pernai pavyko išlaikyti augimo tempą ir ganėtinai didelės konkurencijos sąlygomis išlikome pirmaujantis uostas tarp Baltijos valstybių. Be abejo, tai yra didelis uoste veikiančių įmonių, „Lietuvos geležinkelių“, autovežėjų nuopelnas, Uosto direkcijos laiku atliekamos investicijos į infrastruktūrą bei uosto naudotojų į suprastruktūrą – visa tai duoda didžiulę grąžą valstybei. Jei visas kompleksas nebūtų konkurencingas, šiandieną neturėtume tokių rezultatų“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.
2018 m. Klaipėdos uoste įspūdingai išaugo ir laivų skaičius. Pernai į Klaipėdą atplaukė 7 081 laivas, tai yra 510 laivų arba 7,8 proc. daugiau nei 2017 m. Keleivių skaičius pernai išaugo 5 794 (1,6 proc.) – iki 376 596.
Uosto direkcijos pajamos pernai siekė 63,74 mln. Eur – 7 proc. viršijo 2017 m. pajamas.
Kodėl pamiršta padėkoti Baltarusijai?
Dėl Klaipėdos gerų rezultatų – džiugu, tačiau derėtų galvoti ir apie perspektyvas. Nematyti to, kad pradėjus veikti Palemono krovinių terminalui, o Lenkijai europine vėže baigus sujungti Suvalkus su Elku, kroviniai, bent jau gera jų dalis iki tol tekusi Klaipėdai, ims nuo Minsko pro Vilnių keliauti tiesiai į Kauną, kad iš šio galėtų būti europine vėže nukreipta į Gdanską ar Rygą, taip pat atvirkščiai iš jų į Kauną, o iš jo į Rytus. Manau, kad tokių grėsmių klausimą Klaipėdai, uostui būtų pats laikas kelti pirmiausiai Susisiekimo ministrui, taipogi ir viešai.