Medžių lajų takas – neabejotinai daugiausia šurmulio ir susidomėjimo sukėlęs objektas saugomose teritorijose. Takas yra vienintelis Lietuvoje ir Rytų Europoje, kilstelintis jo lankytojus iki medžių viršūnių, o galiausiai – ir dar aukščiau, maždaug iki 36 metrų.
Iš apžvalgos bokšto galima apžvelgti Šventosios upės vingius, Anykščių šv. Mato evangelisto bažnyčios bokštus. Nuo šio taško, kaip tyčia, driekiasi įvairūs maršrutai į kitas nepažintas Anykščių regioninio parko teritorijas. Objektas, pripažintas visame pasaulyje Anykščių šilelis, virš kurio pastatytas medžių lajų takas, jau seniai garsėjo Lietuvoje – juo pasigėrėti visus pakvietė poetas, vyskupas Antanas Baranauskas, kuris šilelio grožį 1858–1859 metais apdainavo poemoje „Anykščių šilelis“. Todėl einant taku informacinės lentelės lankytojams primena šios poemos eilutes.
Šalia augančius pušis, beržus, egles, ąžuolus bei juodalksnius galima ne tik pamatyti, bet ir ranka pasiekti. Norėdami sužinoti daugiau galite užsisakyti edukacinę ekskursiją ir taku keliauti su gidu. Takui ir bokštui pastatyti reikėjo 395 tonų metalo ir 1500 kubinių metrų betono. Į bokštą vienu metu gali užkopti 50 žmonių, o take vaikščioti – net pusė tūkstančio lankytojų. Beje, iš tolo galima pastebėti, kad bokštas dekoruotas rombais – tokios formos yra Aukštaitijos regiono tautinės juostos motyvas. Takas įrengtas Anykščių šilelio prieglobstyje, šalia garsiojo Puntuko akmens. Čia susikerta vandens turizmo, pėsčiųjų ir dviračių takai. Taigi, nuo šios vietos galite patraukti tolyn, apžiūrėti daugiau Anykščių regioninio parko grožybių. Po taku įrengtas nedidelis informacinis centras, kur galite susipažinti su vietine flora ir fauna bei savanoriškai įsigyti Anykščių regioninio parko bilietą.
2016-ųjų Jungtinių tautų Pasaulio turizmo organizacijos rengiamuose prestižiniuose turizmo inovacijų ir meistriškumo apdovanojimuose Medžių lajų tako kompleksui suteiktas aukščiausias įvertinimas. Jis apdovanotas kaip prisidedantis prie darnaus vystymosi, ekologinio turizmo, puiki pažintinį turizmą po Anykščių kraštą skatinanti priemonė. Dar vienas bokštas, vertas dėmesio Kelionę po Anykščių regioninį parką geriausia pradėti Anykščių regioninio parko direkcijoje.
Lankytojų centras įsikūręs senosios Anykščių dvarvietės teritorijoje, 1883-aisiais pastatytoje mokykloje. Kažkada čia mokėsi lietuvių literatūros klasikai: Jonas Biliūnas ir Antanas Žukauskas-Vienuolis, o šiandien tarp eilėmis ir raidėmis dekoruotų sienų galite rasti išsamų Anykščių regioninio parko žemėlapį, peržvelgti senas archyvines nuotraukas, susiplanuoti maršrutą pėsčiomis, dviračiu, baidare ar netgi siauriausiu Lietuvoje geležinkeliu – siauruku. Čia rasite ir geologinių bei archeologinių radinių iš Anykščių krašto, išgirsite įgarsintų legendų ir padavimų apie saugomus medžius, riedulius, paslaptingas vietoves, galėsite pažiūrėti dokumentinių ir animacinių filmų apie šį kraštą. Nepelnytai tik dėmesio trupinius nuo lajų tako gauna Bijeikių apžvalgos bokštas – o jis stovi ant kalvos, esančios 163 metrai virš jūros lygio, Bijeikių kaime.
Nuo šio bokšto atsiveria Rubikių hidrografinio draustinio panorama – ežeras su visomis 16 jo salų, linksmais pavadinimais, taip pat Dusyno ežeras. Matomas ir Bijeikių piliakalnis, Storių kalvos. Giedrą dieną saulės spinduliuose žėri ežero vanduo, o tolumoje iš už horizonto išnyra Debeikių, Leliūnų ir Alantos bažnyčių bokštai. Rubikių ežeras yra NATURA 2000 teritorijoje, skirtoje apsaugoti Europos Sąjungai svarbią šikšnosparnių rūšį – kūdrinį pelėausį.
Vertingas ne tik šilelis, bet ir retais augalais gausios pievos Norėdami geriau susipažinti su „Anykščių šilelio“ augalija, rinkitės Šventosios pažintinį taką – jis driekiasi beveik 5 kilometrus. Maršruto pradžia yra Vilniaus gatvės pabaigoje, o baigiasi šis takas ties Puntuko akmeniu ir Medžių lajų taku. Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinis užima 2125 hektarų plotą. Draustinis įkurtas siekiant išsaugoti vertybes, kurių sandarą ir išvaizdą lėmė tiek gamtiniai procesai, tiek žmonių veikla. Šioje teritorijoje aptinkama net 20 retų augalų rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą. Iš viso take įrengta 20 stendų, kurie keliautojus informuoja apie įvairias Antano Baranausko apdainuoto Anykščių šilelio gamtos vertybes, augalus, čia vykstančius gamtos procesus.
Pažintiniame take auga Uoksinė pušis, 24 metrų aukščio, joje žioji apie 30 uoksų. Tokį medį galima pavadinti „gyvūnų viešbučiu“. Tai – saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Eidami pažintiniu taku prieisite stepinę pievą – tai daugeliu atžvilgių yra vertingiausias pievų tipas. Šio tipo buveinės formuojasi sausų kalvų šlaituose, upių slėniuose ir šlaituose, saulėtose pamiškėse. Šioje pievoje gausu spalvingų ankštinių ir įvairažolių.
Pažintinis takas driekiasi dešiniuoju Šventosios upės krantu. Šventoji – tai ilgiausia vien Lietuvos teritorija tekanti upė. Jos ilgis – 246 kilometrai. Anykščius Šventoji pasiekia įveikusi du trečdalius savo kelio, išplatėjusi, priėmusi vandenis iš kelių dešimčių intakų. Vienas įdomesnių vandens turizmo maršrutų, susipažįstant su parko gamta, yra kelionė Šventosios upe.
