Ketvirtadienis, 2 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus

Veisiejai: Kur jotvingių darniai su gamta gyventa

www.alkas.lt
2015 06 28 08:00
1
Veisiejai: Kur jotvingių darniai su gamta gyventa
Veisiejai_O.Drobelienes nuotr
O.Drobelienės nuotr.

Jei Vei­sie­jų kraš­to eže­ry­nus esa­te ma­tę, net Bal­to­sios An­čios upe plau­kio­ję, vis tiek čia ver­ta dar kar­tą už­suk­ti. Jūsų laukia res­tau­ruo­tas bu­vu­sio dva­ro fli­ge­lis – Vei­sie­jų re­gio­ni­nio par­ko lan­ky­to­jų cen­tras su ekspozicija. Čia jums pa­siū­lys daug nau­jų marš­ru­tų akims ir sie­lai pa­ma­lo­nin­ti.

Kas ki­tas, jei ne tuo­se at­okiuo­se par­kuo­se dir­ban­tys bei gy­ve­nan­tys žmo­nės la­biau už ki­tus pa­žįs­ta ir mėgs­ta tas vie­to­ves. Ar kas su­ge­bė­tų la­biau už juos rū­pin­tis tų vie­to­vių gam­tos ir kul­tū­ros pa­vel­du? Daž­nam jų tos vie­tos – gim­to­sios. To­kios min­tys ki­lo ap­si­lan­kius Vei­sie­jų re­gio­ni­nia­me par­ke, kai po jį gru­pę sve­čių ly­dė­jo vie­ti­nės dzū­kės – par­ko di­rek­to­rė Li­na Žu­kaus­kie­nė ir vy­riau­sio­ji eko­lo­gė Ir­ma Ma­ciu­le­vi­čie­nė.

Gam­ti­nin­kės džiau­gė­si, kad šie­met prie Snai­gy­no eže­ro ne­to­li Vei­sie­jų pa­sta­ty­tas 15 me­trų aukš­čio apž­val­gos bokš­tas, nuo ku­rio ga­li­ma gro­žė­tis Vei­sie­jų apy­lin­kė­mis, ap­ra­šy­to­mis ir čia gi­mu­sio Si­gi­to Ge­dos, eže­ro ban­go­se ban­dy­ti įžvelg­ti pa­si­vai­de­nan­tį le­gen­di­nį ku­ni­gaikš­tį Snai­gių. „Prie bokš­to įren­gus lan­ky­to­jų skai­čia­vi­mo de­tek­to­rių pa­aiš­kė­jo, kad šie­met per dvi sa­vai­tes į bokš­tą yra už­li­pę 1400 žmo­nių. Tai pats šva­riau­sias iš 37 par­ko eže­rų, – sa­kė L. Žu­kaus­kie­nė. – Ypač eže­rin­ga­me mū­sų kraš­te mėgs­ta lan­ky­tis van­dens tu­riz­mo mė­gė­jai. Tu­ri­me pla­nų iš­va­ly­ti ka­na­lą, jun­gian­tį An­čios eže­rą ir Vai­ne­že­rį, kad bai­da­rė­mis bū­tų ga­li­ma iš Vei­sie­jų mies­te­lio An­čios eže­ru, o pa­skui ka­na­lu at­plauk­ti iki Vai­ne­že­rio, iš­li­pus pa­siž­val­gy­ti po bu­vu­sią Jus­ti­na­vo dva­ro so­dyb­vie­tę.“

Kur klū­po Emi­li­ja Pliaterytė

Plau­kiant An­čios eže­ru ir ar­tė­jant mi­nė­to ka­na­lo link, vie­na­me pu­sia­sa­ly­je yra ma­žai ty­ri­nė­ti XVI-XIX am­žių Vai­ne­že­rio gy­ny­bi­niai įtvir­ti­ni­mai. Da­bar iki Vai­ne­že­rio nuo Vei­sie­jų ga­li­ma at­va­žiuo­ti pra­stu kai­mo ke­liu­ku. Jus­ti­na­vos dva­rą, dar va­di­na­mą ir Vai­ne­že­rio dvar­vie­te, me­na se­nos aka­ci­jos, šim­ta­me­čių lie­pų, kle­vų ir skrob­lų alė­ja. Bu­vu­si dvar­vie­tė pa­skelb­ta ker­ti­ne miš­ko bu­vei­ne, dend­ro­lo­gi­nę ver­tę tu­rin­čiu gam­tos pa­vel­do ob­jek­tu. Vei­sie­jų re­gio­ni­nio par­ko dar­buo­to­jai kar­tu su len­kais iš gre­ti­mo Vyg­rių re­gio­ni­nio par­ko ne­to­lie­se su­lip­dė „tro­be­lių“ mo­ly­je be­si­vei­sian­čioms bi­tėms. Per se­ną XVII am­žiaus par­ką tu­ris­tų pa­to­gu­mui nu­ties­tas pa­žin­ti­nis ta­kas. Vai­ne­že­rio dva­ro par­ko ak­cen­tas – šim­ta­me­čių lie­pų, kle­vų ir skrob­lų alė­ja.

Iš dva­ro sta­ti­nių nie­ko ne­iš­li­kę. Vi­du­ry­je dvar­vie­tės pie­ve­lės – po pra­lai­mė­to su­ki­li­mo klū­pan­čios, tar­si at­sis­vei­ki­nan­čios su gy­ve­ni­mu ir tė­vy­ne Emi­li­jos Plia­te­ry­tės skulp­tū­ra (au­to­rius Eval­das Pa­uza). Vai­ne­že­rio ar­ba dar ki­taip va­di­na­mo Jus­ti­na­vo dva­re 1831 me­tų gruo­džio 23 die­ną mi­rė ka­pi­to­nė, pės­ti­nin­kų pul­ko I kuo­pos va­dė, lie­tu­viš­ko­ji Ža­na d’Ark, su­ki­li­mo da­ly­vė gra­fai­tė E. Plia­te­ry­tė. Pa­sa­ko­ja­ma, kad ji su pusb­ro­liu Ce­za­riu Plia­te­riu ir bend­ra­žy­ge Ma­ri­ja Ra­ša­naus­kai­te ban­dė per Už­ne­mu­nę pa­siek­ti Var­šu­vą ir ten to­liau tęs­ti ko­vą. Ėjo miš­kais slaps­ty­da­mie­si, dau­giau­sia nak­ti­mis, ken­tė ba­dą, troš­ku­lį, nuo­var­gį. Kai Emi­li­ją ap­lei­do jė­gos, ant ko­jų at­si­vė­rė žaiz­dos, Ce­za­ris ir Ma­ri­ja nu­ne­šė ją į ei­gu­lio tro­be­lę. Krei­pė­si į ar­ti­miau­sią dva­ri­nin­ką (tuo me­tu Jus­ti­na­vo dva­rą val­dė Ig­no­tas Ab­la­ma­vi­čius), pra­šy­da­mi pri­glaus­ti li­go­nę. Pa­trio­tiš­kai nu­si­tei­kęs dva­ri­nin­kas gra­fai­tę pri­glau­dė ne­to­li Kap­čia­mies­čio esan­čia­me sa­vo dva­re Vai­ne­že­rio kai­me. Emi­li­ja bu­vo beat­si­gau­nan­ti, ta­čiau, su­ži­no­ju­si, kad su­ki­li­mas ga­lu­ti­nai pra­lai­mė­tas, vėl pa­si­li­go­jo ir mi­rė. Pa­lai­do­ta Kap­čia­mies­čio ka­pi­nė­se, baž­nyt­kai­my­je taip pat jai pa­sta­ty­tas pa­mink­las.

Sau­go­ma ir dzū­kiš­ka tarmė

Vei­sie­jų re­gio­ni­nio par­ko lan­ky­to­jų cen­tre ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su kraš­to įdo­my­bė­mis, per au­si­nes pa­sik­lau­sy­ti dzū­kiš­kos šnek­tos. Ypač sma­giai nu­tei­kia iš šių vie­tų ki­lu­sios dzū­kiš­kai kal­ban­čios par­ko di­rek­ci­jos dar­buo­to­jos – L. Žu­kaus­kie­nė ir I. Ma­ciu­le­vi­čie­nė. Ir­ma pri­si­mi­nė, kad nu­vy­kus stu­di­juo­ti į Vil­nių jai dar il­gai ne­ap­si­ver­tė lie­žu­vis Lazdzijų va­din­ti Laz­di­jais.

Vei­sie­jų re­gio­ni­nio par­ko in­ter­ne­to tink­la­la­py­je pa­skelb­tas net dzū­kiš­kų žo­džių žo­dy­nė­lis, ku­ris bu­vo at­siųs­tas kraš­tie­čių. Jų kol kas 232. Tad jei kas dar me­na, mo­ka ir ži­no ne­už­ra­šy­tų žo­džių, par­ko dar­buo­to­jos pra­šo at­siųs­ti. Tai ir­gi jau sau­go­mi, nyks­tan­tys tau­tos pa­vel­do per­lai. Be to, dzū­kų tar­mė to­kia tur­tin­ga, kad vos ne kiek­vie­nas kai­mas tu­rė­jo ir sa­vi­tų žo­džių. Ko­kius var­to­jo ties Va­rė­na, ne­var­to­jo Vei­sie­juo­se ar­ba Vei­sie­juo­se ži­no­mų ne­bū­na gir­dė­ję aly­tiš­kiai.

Lan­ky­to­jams dar­buo­to­jos yra par­en­gu­sios dzū­kiš­kos šnek­tos eg­za­mi­ną. Daug kas ma­no, kad už­ten­ka vie­toj d sa­ky­ti dz, vie­toj t var­to­ti c (tik-cik), ir jau bus dzū­kiš­kai. Ban­dy­kit spė­lio­ti, ką reiš­kia ragočius, pencis, iščiūrkė, špycauka, šmaras, drapiežnas, šniūrauka? Bend­ra­ke­lei­vis že­mai­tis krai­pė gal­vą ir ste­bė­jo­si: „Su­nki ta dzū­kų kal­ba. Nie­kaip ne­ats­pė­čiau”. Ka­dan­gi net kai ku­rie iš ki­tų vie­to­vių ki­lę dzū­kai ne­ži­no, in­ter­ne­to pus­la­py­je ir lan­ky­to­jų cen­tre pa­tei­kia­mas ver­ti­mas. Iš­var­dy­ti žo­džiai reiš­kia: kūl­virs­tis, kul­nas, drie­žas, kliz­ma, te­pa­las, už­sis­py­ręs, lie­me­nė.

Dva­re­lis prie Ančios

Iš ki­ta­dos bu­vu­sio pra­šmat­naus, vaiz­din­ga­me An­čios eže­ro pu­sia­sa­ly­je sto­vė­ju­sio Vei­sie­jų dva­ro au­ten­tiš­kas iš­li­kęs tik vie­nas fli­ge­lis. Jį res­tau­ra­vus čia įsi­kū­rė par­ko lan­ky­to­jų cen­tras su ekspozicija.

Vei­sie­jų dva­ro užuo­maz­gos sie­kia 1501 me­tus, kai Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis Alek­sand­ras šias že­mes pa­do­va­no­jo sa­vo vė­lia­vi­nin­kui Iva­nui Glins­kiui. Dva­ro so­dy­bą (dviaukš­čius rū­mus su dviem šo­ni­niais fli­ge­liais, iš ku­rių vie­nas iš­li­kęs iki šių die­nų) sta­tė My­ko­las Juo­za­pas Ma­sals­kis (1697-1768) – Lie­tu­vos di­dy­sis et­mo­nas. Jo sū­nus – Vil­niaus vys­ku­pas Ig­no­tas Jo­kū­bas Ma­sals­kis (1726–1794). Po M. J. Ma­sals­kio mir­ties dva­rą val­dė Ogins­kiai, vė­liau Žy­nie­vai (Ži­ne­vi­čiai), su ku­riais Ogins­kiai su­si­gi­mi­nia­vo per duk­ters ve­dy­bas. Po Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro dva­ras bu­vo ap­leis­tas ir su­ny­ko.

Pa­grin­di­niai rū­mai žvel­gė į eže­rą. Da­bar pa­kran­tė­je iš­li­kęs se­nas be­veik 10 ha dva­ro par­kas, ku­rį įkū­rė dar M. J. Ma­sals­kis. Tai vie­nas se­niau­sių par­kų Lie­tu­vo­je. De­ja, po kiek­vie­nos vė­tros iš­virs­ta po me­dį se­no­lį. Par­ko pa­kraš­ty­je 1998 me­tais pa­sta­ty­tas pa­mink­las tarp­tau­ti­nės es­pe­ran­to kal­bos kū­rė­jui Liud­vi­kui Za­men­ho­fui (1859 –1917), ku­ris, gy­ven­da­mas Vei­sie­juo­se ir dirb­da­mas čia gy­dy­to­ju, su­kū­rė tarp­tau­ti­nę kal­bą (pa­mink­lo au­to­rius – Ju­lius Na­ru­šis).

Mies­te­ly­je yra ne­ma­žai iš­li­ku­sių žy­dų pa­sta­tų. Juos į Vei­sie­jus ka­dai­se at­si­ve­žė M. J. Ma­sals­kis. XIX am­žiaus an­tro­je pu­sė­je žy­dai su­da­rė 70 proc. apy­lin­kės gy­ven­to­jų. Nuo se­no Vei­sie­jai gar­sė­ja sa­vo tur­gu­mi: prieš 500 me­tų juos reng­ti mies­te­liui bu­vo leis­ta ket­vir­ta­die­niais. „Ket­vir­ta­die­niais jie čia vyks­ta iki šiol. Su žūsiukais, višciukais ir ki­tom kai­mo gė­ry­bėm“, – in­tri­ga­vo I. Ma­ciu­le­vie­čie­nė.

At­si­mai­ny­mo atlaidai

Dzū­ki­jos ka­ted­ra – Vei­sie­jų Šv. Jur­gio baž­ny­čia, ku­rios bokš­tas, iš­ki­lęs 35 me­trus, jei nie­kas ne­užs­to­ja, ma­ty­ti 10 km spin­du­liu nuo Vei­sie­jų.

Vei­sie­jų dzū­kai – jot­vin­gių gen­ties pa­li­kuo­nys, miš­kin­go­se vie­to­vė­se nuo se­no su gam­ta der­mė­je gy­ve­nę, iš­sau­go­jo iš kar­tos į kar­tą per­duo­da­mą kul­tū­ri­nį sa­vi­tu­mą. Kas­met pir­mą rugp­jū­čio sek­ma­die­nį Vei­sie­jų baž­ny­čio­je vyks­tan­tys At­si­mai­ny­mo at­lai­dai – iš­skir­ti­nis kul­tū­ros, gy­vo­sios tra­di­ci­jos reiš­ki­nys, at­sklei­džian­tis pa­go­niš­ko­sios ir krikš­čio­niš­ko­sios re­li­gi­jų sin­te­zę. Apie tai by­lo­ja ar­cha­jiš­ka apei­gų pri­gim­tis. At­si­mai­ny­mo at­lai­dai vyks­ta su de­gan­čių žva­kių au­ko­ji­mu, įža­dais (ko nors pra­šant kar­tu ir pa­si­ža­da­ma).

Vei­sie­jų re­gio­ni­nio par­ko lan­ky­to­jų cen­tro sten­duo­se ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su šiais pa­pro­čiais, pa­skai­ty­ti už­ra­šy­tus se­no­lių pa­sa­ko­ji­mus: „Man jau se­nų lai­kų mo­čiu­tės pa­sa­kė, kad tu insižadėk At­si­mai­ny­mo at­lai­duo­se, ir tau Dzie­vas visciek pa­dės” (…) „Klau­si, dėl ko uždegc? Tai­gi žva­kės už­de­gi­mas šven­tas, kap žeg­no­nė. Ug­ne­lė yra šven­ta. Už­de­gi­mas – tai in­tei­ki­mas sa­vo pra­šy­mo.”

Be žva­kių, At­si­mai­ny­mo at­lai­duo­se svar­bios ir mal­dos, apie ku­rias Vei­sie­jų mo­čiu­tės sa­kė: „Kiekvienas kap mo­ka, tep pra­šo. Bė­dai pri­spau­dus, tai pra­šai su aša­rom, par­en­ki gra­žiau­sius žodzus, kad jiej Dzievo au­sį pa­siek­tų, kad bū­tų nuo širdzies.”

At­okio­se kūd­ro­se – ti­kra egzotika

Vei­sie­jų re­gio­ni­nis par­kas įsi­kū­ręs kal­vo­tos Pie­tų Lie­tu­vos aukš­tu­mos ir smė­lin­go­sios Pie­try­čių ly­gu­mos san­dū­ro­je, eže­rin­giau­sio­je Pie­tų Lie­tu­vos aukš­tu­mos da­ly­je. Čia sau­go­mi 37 eže­rai. Di­džiau­si ir gi­liau­si eže­rai – An­čia, Šla­van­tas, Snai­gy­nas, Ver­ni­jis, Vil­ki­nys. Miš­kai uži­ma 51 proc. par­ko te­ri­to­ri­jos. Tad va­sa­rą čia ti­kras ro­jus tu­ris­tams. Re­gio­ni­nio par­ko lan­ky­to­jų cen­tre mo­der­nus že­mė­la­pis pa­tei­kia dau­gy­bę ga­li­my­bių eže­ry­nus ap­ke­liau­ti pės­čio­mis, dvi­ra­čiais, au­to­mo­bi­liais, nu­brė­žia marš­ru­tus, kaip ga­li­ma iš­kart ke­lis su­si­sie­kian­čius eže­rus perp­lauk­ti.

Kas ne­pa­tin­gės apei­ti at­okias kūd­ras, šla­pias pie­vas, iš­vys eg­zo­tiš­kų au­ga­lų ir ne­ma­ty­tos gy­vū­ni­jos. Nuo žmo­nių gy­ve­na­mų­jų vie­tų nu­to­lu­sio­se ba­lu­tė­se prieš sau­lu­tę kar­tais kai­ti­na­si ba­li­niai vėž­liai, dzū­kų ge­le­ži­nė­mis var­lė­mis va­di­na­mi. To­kie ba­lų gra­žuo­liai ap­tin­ka­mi tik Pie­tų Lie­tu­vo­je. Per­nai į Vei­sie­jų re­gio­ni­nio par­ko kūd­ras bu­vo pa­leis­ta ne­ma­žai Kau­no zoo­lo­gi­jos so­do in­ku­ba­to­riu­je iš­pe­rin­tų vėž­liu­kų. Kaip pa­ti­ki­no I. Ma­ciu­le­vi­čie­nė, jie pui­kiai čia pri­ta­po. O ir bu­vei­nių jiems par­ūpin­ta – pa­ša­lin­ti krū­mai ba­lų pa­kran­tė­se, kad at­ėjus lai­kui vėž­lie­nės ga­lė­tų iš­lip­ti į kran­tą ir ke­liau­ti į smė­lė­tas vie­tas kiau­ši­nių dė­ti. Nuo pa­ukš­čių, la­pių ir ki­to­kių plėš­rū­nų jų dė­tis sau­gan­ti ir apt­va­rus da­ran­ti I. Ma­ciu­le­vi­čie­nė moks­lei­vių pra­min­ta dar ir var­lių ka­ra­lie­ne. Ji ži­no kiek­vie­ną kūd­rą, ku­rio­je gy­ve­na la­bai re­tos eu­ro­pi­nės med­var­lės. Sa­ko, jų „gies­mes” ga­li­ma už ke­lių ki­lo­me­trų gir­dė­ti.

Šios ma­žy­tės, lip­nio­mis ko­jy­tė­mis me­džiais su­ge­ban­čios lai­pio­ti var­lės ga­na re­tos Lie­tu­vo­je, iš vi­so jų ga­li bū­ti tik apie 2000. Dau­giau­sia jų ap­tin­ka­ma Dzū­ki­jo­je. Prie Kap­čia­mies­čio, Šla­van­tė­lio, Liū­ne­lio tar­pue­že­ry­je ras­tos ne­ma­žos bend­ruo­me­nės. Re­gio­ni­nio par­ko dar­buo­to­jai pa­si­rū­pi­no jų bu­vei­nė­mis, su­tvar­kė ba­las, iš­kir­to jas stel­bian­čius krū­my­nus. Eu­ro­pi­nė med­var­lė – vie­nas re­gio­ni­nio par­ko sim­bo­lių.

Pel­kė­tas pie­vas, šla­pias miš­kų aikš­te­les mėgs­ta re­tas, į Lie­tu­vos rau­do­ną­ją kny­gą įra­šy­tas ge­guž­rai­bi­nių au­ga­lų gen­ties at­sto­vas – kva­pu­sis plau­re­tis. Vei­sie­jų re­gio­ni­nia­me par­ke sau­go­ma vie­nin­te­lė Lie­tu­vo­je šio re­lik­ti­nio au­ga­lo po­pu­lia­ci­ja. „Mū­sų oras – pats šva­riau­sias Lie­tu­vo­je, nes ne­tu­ri­me jo­kios pra­mo­nės, – sa­kė L. Žu­kaus­kie­nė. – Tad sve­čius va­ro­me pės­čius ar va­žiuo­tus kuo dau­giau gam­to­je bū­ti, to oro įkvėp­ti.“

O kai va­žiuo­si­te plen­tu Lei­pa­lin­gis-Kap­čia­mies­tis, li­kus ko­kiems 3 km iki Kap­čia­mies­čio, pri­va­žiuo­si­te se­no au­ten­tiš­ko ak­me­nų grin­di­nio (bru­ko) at­kar­pą. Jis bu­vo nu­ties­tas XIX am­žiu­je. „Vai­ruo­to­jai kar­tais pik­ti­na­si, kad juos čia kra­to. Ta­čiau tai tik ke­li šim­tai me­trų. Ką tai reiš­kia? Bet yra ga­li­my­bė pa­jus­ti, kaip va­ži­nė­ta anks­čiau. Da­bar tai jau sau­go­mas ob­jek­tas, nie­kas jo as­fal­tu ne­už­pils. Au­to­mo­bi­lių ke­lei­viams pa­tar­čiau iš­lip­ti ir pės­čio­mis šią at­kar­pą pe­rei­ti. Tai ke­lias, ku­riuo ka­dai­se Žy­gi­man­tas Au­gus­tas sa­vo my­li­mo­sios Bar­bo­ros Rad­vi­lai­tės kars­tą iš Kro­ku­vos į Vil­nių ly­dė­jo. Ta­da dar net šio bru­ko ne­bu­vo“, – aiš­ki­no L. Žu­kaus­kie­nė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vartai į saugomas teritorijas
  2. Šiuolaikiniai samiai elnius gano sėdėdami prie kompiuterių, o turistus vilioja burtais ir magija
  3. Kernavė – lietuviškoji Troja

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Regina says:
    8 metai ago

    Dėkoju gerbiamai Onutei už išsamų straipsnį. Kadangi esu ne kartą buvusi Veisiejuose, buvo nepaprastai įdomu sužinoti apie juos daugiau…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lėktuvas | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

Keliauti lietuviai ketina ir per šventes

2022 12 29
Mobilus internetas telefone | pixabay.com nuotr.

Nutikus nelaimei kelionėje padės ir telefonas

2022 12 28
Lyduvėnų tiltas | am.lrv.lt nuotr.

Lankytojams bus atvertas Lyduvėnų tiltas

2022 12 25
Saugomos teritorijos | am.lrv.lt nuotr.

Saugomose teritorijose – lankytojų skaičiuotuvai

2022 12 22
Anykščių kultūros centras | anyksciai.lt nuotr.

Kurortai Lietuvoje – trumpam pabėgimui nuo kasdienybės

2022 12 21
Džeromeas Sigara (Jérôme Cigara) | LTM nuotr.

Lietuvą – prancūzų menininko-keliautojo akimis

2022 12 12
Autobusas | vilnius.lt nuotr.

Prasidėjo VVT vairuotojų streikas

2022 12 05
Kruizinis turizmas – kiek turistams „patraukli“ Lietuva?

Tyrimas: lietuviai pasiilgo kelionių

2022 12 05
Traukinys | sumin.lrv.lt nuotr.

„LTG Link“ ir JUDU pristatė jungtinį bilietą

2022 12 01
Traukinys | sumin.lrv.lt nuotr.

Nuo gruodžio – traukiniai į Varšuvą ir Krokuvą

2022 11 25
Rodyti daugiau

Naujienos

L. Kovesi ir Ingrida Šimonytė | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Į Lietuvą atvyko Europos vyriausioji prokurorė

2023 02 02
Šviečiamoji gyvulininkystės programa | zum.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Vaikams – šviečiamoji gyvulininkystės programa

2023 02 02
Oro navigacija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Skrydžių Lietuvos oro erdvėje vis daugėja

2023 02 02
Laima Vilimienė | lrkm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

LNOBT vadovo konkursą laimėjo L. Vilimienė

2023 02 02
Susitikimas Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentūroje – apie ekonomikos skatinimą

2023 02 02
partijos_tm.lt
Lietuvoje

Opozicija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją

2023 02 02
Ežerinių stintelių žvejyba | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kur galima ir kaip žvejojamos ežerinės stintelės?

2023 02 02
Ar saugu gerti vandenį iš čiaupo?
Lietuvoje

Siūloma keisti atsiskaitymo už vandenį tvarką

2023 02 02
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • distiliuotos apie Festivalyje „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ pristatomi D.Kačiali tapybos darbai
  • Svarbus pokalbis apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • P.Skutas apie Tikslinamas „Rail Baltica“ vieno ruožo planas
  • bendrai kalbant apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Į Lietuvą atvyko Europos vyriausioji prokurorė
  • Vaikams – šviečiamoji gyvulininkystės programa
  • Skrydžių Lietuvos oro erdvėje vis daugėja
  • LNOBT vadovo konkursą laimėjo L. Vilimienė
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Keliauti lietuviai ketina ir per šventes

by Ditė Česėkaitė
2022 12 29
0
Lėktuvas | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

Gražiausias metų šventes sutikdami su draugais ir artimaisiais, lietuviai dalijasi kelionių įspūdžiais bei numato naujas išvykas. Kaip rodo kelionių rengėjo...

Skaityti toliau

Nutikus nelaimei kelionėje padės ir telefonas

by Ditė Česėkaitė
2022 12 28
0
Mobilus internetas telefone | pixabay.com nuotr.

Įsibėgėjus žiemos atostogų metui, dažnas Lietuvos keliautojas lankosi kitose Europos šalyse. Nespėjusiems pasigaminti ar pamiršusiems į lagaminą įsimesti Europos sveikatos...

Skaityti toliau

Lankytojams bus atvertas Lyduvėnų tiltas

by Ditė Česėkaitė
2022 12 25
0
Lyduvėnų tiltas | am.lrv.lt nuotr.

Kitais metais lankymui bus pritaikytas ilgiausias (599 m) ir aukščiausias (42 m) Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tiltas, esantis Dubysos regioniniame parke....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • distiliuotos apie Festivalyje „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ pristatomi D.Kačiali tapybos darbai
  • Svarbus pokalbis apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • P.Skutas apie Tikslinamas „Rail Baltica“ vieno ruožo planas
  • bendrai kalbant apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • tai gal apie Gyventojams – daugiau duomenų apie vandenį

Kitas straipsnis
1940 m. sovietai apiplėšė ir sunaikino nesipriešinusią mūsų kariuomenę | delfi.lt, archyvo nuotr.

Č. Iškauskas. Scenarijus „šliaužiančiajai“ okupacijai parengtas?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai