D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių

Neseniai Lietuvoje išplito žinia apie šalyje dar nematyto masto pilietinę kampaniją, kuria, kaip teigiama, siekiama apginti prigimtinę šeimos sampratą. Į daugelį su organizacijos veikla ir dabar vykdomos kampanijos susijusių klausimų atsako vienas iš šio vajaus rengėjų – Dovilas Petkus.

– Jūsų paskelbta peticija prieš LGBT eitynes sukėlė dalies visuomenės pasipiktinimą. Ką atsakytumėte žmonėms, kurie jus kaltina „homofobija“?

– Kai kurių žmonių reakcijos tikrai stebina. Paprastai LGBT šalininkai „neišprususiais“, „tamsiais“ žmonėmis vadina tuos, kurie nepritaria prigimtinės – vyro ir moters šeimos – sampratos keitimui, gėjų „santuokų“ legalizavimui. Šių eitynių šalininkų reakcijos socialiniuose tinkluose, kurios pasirodė iškart, kai tik paskelbėme apie siekius stabdyti propagandinį LGBT pasididžiavimo paradą, jų vartojama leksika, įžeidinėjimai ar tokių klišių kaip „homofobas“ klijavimas visiems su jais nesutinkantiems tikrai kelia klausimus apie daugelio LGBT šalininkų toleranciją nuomonių įvairovei ar elementarų padorumo jausmą.

Bet visa tai priimam kaip mūsų kovos dalį. Jau nuo pat pradžių žinojome, kad nebus lengva, ypač savo – jaunimo – aplinkoje, kuri mokyklose ir universitetuose didele dalimi yra „šeriama“ gėjų, lesbiečių ir transeksualų politinius reikalavimus remiančia propaganda. Todėl aštrios pozicijos mūsų nei gąsdina, nei stebina, tai veikiau yra pastarojo dešimtmečio Lietuvos švietimo politikos rezultatas. Visgi esame įsitikinę, kad propagandinę LGBT politiką ir genderistinę revoliuciją galime sustabdyti. Kitų metų gėjų eitynės – vienas iš centrinių šios propagandos atramos taškų Lietuvoje. Jaučiame, jog tylos laikas baigėsi, privalome veikti tam, kad apgintume šeimą ir mūsų tautą nuo pražūtingos ideologijos. Dar tiksliau – šitokiam veikimui esame įpareigoti  savo krikščioniškų pažiūrų.

– Už ką tiksliai siūloma pasirašyti ir kaip tą padaryti?

– Pasirašant šią peticiją reikalaujama užtikrinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo laikymąsi, kuris draudžia Konstitucijoje įtvirtintos šeimos sampratos neatitinkančių veiksmų demonstravimą viešumoje. Raginame neleisti rengti Lietuvos gėjų lygos organizuojamų eitynių, kurios pažeidžia minėtus įstatymus, Vilniaus centre ar kitoje nepilnamečių lankomoje vietoje arba apskritai jas atšaukti.

Užsisakyti šią peticiją galite mūsų tinklalapyje www.kki.lt spustelėję ant laukelio „vykdomos kampanijos“. Taip pat galite rašyti mums el.paštu : info@kki.lt arba tiesiog užpildyti šią peticiją radę savo pašto dėžutėje – šiuo metu jos sklinda visoje Lietuvoje.

– Ar taikios demonstracijos draudimas nebūtų žodžio laisvės pažeidimas?

– Tikrai ne. Kaip ir minėjau mūsų tikslas užtikrinti, jog veiktų Lietuvos Respublikos įstatymai, kurių šiuo atveju yra nesilaikoma. Ne paslaptis, jog visi LGBT pasididžiavimo paradai Gedimino prospekte baigdavosi atvirais reikalavimais priimti kitokias šeimos sampratas. Manome, kad negali būti asmenų, kurie yra lygesni prieš įstatymus nei visi likę. Esam įsitikinę, jog turime tokią teisę ginti mūsų Konstitucijose įtvirtintą šeimos sampratą. Dar daugiau, esame įsitikinę, jog tokią teisę turi visi Lietuvos piliečiai. Būtent dėl to buvo ir sukurta ši peticija – tai galimybė tyliai šiuos procesus stebėjusiai Lietuvos visuomenei pagaliau išsakyti savo nuomonę.

– Tačiau atsakinga už nepilnamečių apsaugos įstatymą institucija eitynėse pažeidimo neįžvelgė. Ką čia dar galima pasakyti?

– Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atsakymas buvo nuviliantis, bet tai tik atskleidžia realybę, kurioje šiandien gyvename. Nedrįsiu spėlioti, ar tokie tarnybų atsakymai yra priešiškos prigimtinei šeimai ideologijos rezultatas, ar elementari baimė vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus. Tačiau būtina pabrėžti, kad daugelyje sferų, o ypač valstybiniam sektoriuje, dirbančių žmonių, kurie nesutinka su netradicinės lytinės orientacijos asmenų reikalavimais suteikti jiems šeimos statusą, bijo išsakyti savo nuomonę. Žmonės priversti slėpti savo pažiūras, nes priešingu atveju gali būti greitai apšaukti „homofobais“ bei netekti darbo. Tai yra ne kas kitas, bet naujo pobūdžio totalitarizmas, kaip ir sovietmečiu, kai egzistavo klausimai apie kuriuos buvo galima diskutuoti tik virtuvėse. Esam įsitikinę, jog tokia baimės atmosfera kenkia mūsų visuomenei ir apie šią problemą pagaliau turi būti aiškiai ir garsiai prabilta.

– G. Nausėda pasakė, kad partnerysčių klausimas turėtų būti sprendžiamas referendumu. I. Makaraitytė įvertino tai kaip neatsakingą klausimo atidavimas žmonėms, kurie „žinome kaip nuspręs“. Ar sutiktumėte, kad šeimos apibrėžimo klausimai būtų sprendžiami referendumu?

– Manau geriausiai Gitano Nausėdos pasiūlymus dėl gėjų partnerysčių dabar galės įvertinti rinkėjai kitų metų rinkimuose. Iš esmės nepritariame gėjų partnerysčių legalizavimo idėjai, kadangi tai tėra tarpinė stotelė į pilną gėjų „santuokų“ pripažinimą. Tai, ką dabar sakau, įrodė Vakarų valstybių patirtis. Iš pradžių legalizavus partnerystes buvo kalbama, jog tuo bus ir apsiribota, bet iš tiesų 5 – 7 metų bėgyje partnerystę sudariusioms homoseksualų poroms yra garantuojama vis daugiau teisių, ko pasekmėje priimami ir galutinai prigimtinės šeimos sampratą paneigiantys įstatymai įvedant santuokas bei leidžiant gėjų ir lesbiečių poroms įsivaikinti.

Visai kitokio pobūdžio klausimas yra išties skandalingas Indrės Makaraitytės pasisakymas. Anot jos, visuomenei galima atiduoti spręsti tik tuos klausimus, kurių  rezultatai tenkintų atitinkamas visuomenes grupes, šiuo atveju – homoseksualus ir gėjų „santuokų“ šalininkus. Priešingai, kuomet numatomi rezultatai netenkina LGBT bendruomenės, iniciatyvos leisti žmonėms balsuoti vadinamos „neatsakingomis“. Tai radikalaus pobūdžio išsityčiojimas iš demokratijos su „šlėktiško“ elitarizmo prieskoniu. Stebina ir tai, kad 1991 m. referendume dėl Lietuvos nepriklausomybės Lietuvos visuomenė buvo subrendusi balsavimui, bet staiga kitais klausimais ji pasisakyti nebegali. Manau, akivaizdu, kad tam tikrais techniniais klausimais, kaip kad Visagino atominės elektrinės atveju, turėtų kalbėti specialistai, bet pažiūrų, vertybių, tokių svarbių aspektų kaip šalies valiuta klausimais referendumai turi būti privalomi.

– Keli VU fakultetai iškabino LGBT judėjimo vėliavas, reikšdami solidarumą su esą išpuolius patiriančia LGBT bendruomene. Solidarumą išreiškė ir L. Linkevičius. Ar sutinkate, kad Lietuvoje LGBT asmenims nesaugu? Ir jeigu taip, ar nebijote, kad savo akcijomis skatinate neapykantą?

– Kalbant apie VU ir ypač universiteto Studentų atstovybės (SA) veiksmus, tokios akcijos nėra naujiena. VU tampa LGBT propagandos įkaitu. Visai neseniai buvo bandyta įsteigti Vilniaus Universiteto LGBT organizaciją, kam kelią užkirto tik laiku sureagavę alumnai bei kiti studentai.

Dar įžūlesnis atvejis nutiko prieš dvejus metus prieš pat gėjų eitynes 2016 m. birželį. Studentų atstovybė tuo metu savavališkai išreiškė paramą eitynėms viso Universiteto vardu. Taip, neatsiklausiant visų studentų, buvo pažeistas bet koks demokratiškumo principas. Visgi, tuo metu vos per keletą dienų su pora kolegų surinkome per 400 studentų parašų, kurie prieštaravo tokiai SA savivalei. Nesutinkančių su iniciatyva remti homoseksualų eitynes buvo keturiskart daugiau nei SA pareiškimą rėmusių asmenų.

Turbūt tai yra atsakymas į tikrąją situaciją Universiteto bendruomenėje. Homoseksualistų reikalavimus remianti studentų mažuma tokiomis akcijomis, kaip ir LGBT vėliavų iškėlimas, bando sudaryti įvaizdį, jog Universitete gėjų „santuokoms“ pritaria visi. Taip nėra. Yra sistemingai bandoma kurti tokį įvaizdį. Keliuose fakultetuose buvo surengti net keli parodomieji balsavimo seansai, daugumai nepritariančių tiesiog bijant kritikuoti tokius įžūlius ir savavališkus veiksmus.

Kalbant apie neapykantą, omenyje, turbūt, turima pastarųjų mėnesių istorija su durų padeginėjimais LGBT aktyvisto R. Zabarausko gyvenamojoje vietoje. Tiesa, policijos atstovai, kurie jau sulaikė įtariamus nusikaltėlius, teigė, jog šie išpuoliai susiję su minėtame name organizuota nelegalia prostitucija. Ar ši istorija yra kažkuo susijusi su neapykanta gėjams arba yra verta Užsienio reikalų ministro vizito į LGBT būstines – klausimas Lietuvos visuomenei. Galbūt kas nors įžvelgia ryšį, mes – ne.

– Kas yra Krikščioniškosios kultūros institutas? Ko siekiate veikla Lietuvoje?

– Turbūt pirmas dalykas kuris dažnai siejamas su mūsų institutu – mūsų glaudus bendradarbiavimas su pasauline krikščioniška organizacija Tradicija Šeima ir Nuosavybė (angl. Tradition, Family and Property). Šios organizacijos nariai Lietuvoje dažnai prisimenami kaip tie, kurie surinko daugiausiai – 5 milijonus – parašų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1990 m. Kaip pabrėždavo a.a. Algirdas Patackas – šiai organizacijai mūsų šalis nešioja nepelnytai užmirštą moralinę skolą.

Šiandien Krikščioniškosios kultūros institutas susibūrė tam, jog Lietuvoje būtų ginama prigimtinė šeima, tauta ir mūsų krikščioniškoji civilizacija, kaip mūsų vakarietiško tapatumo pagrindas. Tai jaunų žmonių komanda, kuri savo asmeniniu pavyzdžiu nori išsklaidyti įvaizdį, jog minėtos vertybės yra „neprogresyvios“ arba jomis vadovaujasi tik senoliai. Savo darbu bandome kartoti Tradition, Family and Property organizacijos sėkmės formulę, kai tylioji visuomenės dalis yra įgalinama išsakyti savo nuomonę valdžiai vienu ar kitu šeimos arba tautos išlikimui aktualiu klausimu. 

Spausdinti