Šeštadienis, 28 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

I. Meškauskas. Sąjūdžiui – 30 metų. Gimė sunkiai, augo sparčiai

Ignas Meškauskas, www.voruta.lt
2018-10-01 00:02:35
0
Sąjūdžio mitingas 1988 Vingio parke

Sąjūdžio mitingas 1988 Vingio parke | R. Urbakavičiaus nuotr.

Sąjūdžio mitingas 1988 Vingio parke | R.Urbakavičiaus nuotr.
Sąjūdžio mitingas 1988 Vingio parke | R.Urbakavičiaus nuotr.

Kėdainiuose Sąjūdis vėlavo. Jis kūrėsi kiek kitaip nei kaimynai, Panevėžys šurmuliavo, Raseiniai taip pat, o Kėdainiuose nerimą kelianti spengianti tyla. Mano mokytojas Anykščių gimnazijoje, šaulių kuopos vadas Antanas Kryžanauskas, politinis kalinys, gyvenantis Kėdainiuose, sunerimęs esančia tyla, manęs, kaip dirbančio Juridinės konsultacijos vedėju, turinčio ryšių su visuomene, prašo pradėti. Bet kaip pradėti. Nėra nei teorijos nei praktikos. Kalbinau dėl patalpos Kultūros namų direktorių, A. Dambrauską, tas kaip buvęs politinis kalinys, bijo apie tai net kalbėti… Mano darbo aplinkoje, teisme ir prokuratūroje, minties apie kokį judėjimą kratosi iš tolo. Apie miliciją ir kalbos nėra. Tik pavyko prikalbinti jauną teisėją Antaną Jarašių.

Iniciatyvinės grupės atsiradimo laiką lėmė atsitiktinumas

Sekmadienį po pietų atvažiuoja buvęs rajono Kultūros skyriau vedėjas, Švietimo skyriaus vedėjas, kolūkio pirmininkas, mokyklos direktorius Vaclovas Volkus. Abu stebimės  visuomenės pasyvumu, įvertinam baimę. Tarėmės ką reikia daryti. Nutarėm naudojantis individualiais kontaktais, bandyti rengti iniciatyvinę grupę išsilavinusių asmenų, turinčių autoritetą, kad ji būtų patraukli visuomenei. V. Volkus, dirbęs keliose atsakingose pareigose, turėjo socialinių ryšių, aš taip pat be savo pareigų turėjau visuomenines pareigas, buvau Valstybinių įstaigų profsąjungos pirmininku, rajono Draugiškųjų teismų tarybos pirmininku, turėjom galimybę kontaktuoti, dirbti individualiai. Nutarėm kviesti kuriant iniciatyvinę grupę rugpjūčio 5 d.

Kviečiant į iniciatyvinę grupę, kokių tik nuomonių neprisiklausėm: atominė valstybė, kalnai tankų, kas ją privers trauktis iš Lietuvos. Tikrina tik tarybinės visuomenės lojalumą, grynumą, atsidurs išsišokėliai per vieną naktį ūkiniame vagone. Pats sulaukiau patarimų, pvz.:

–  Turi gerą darbą, žmoną, du vaikus, namą žigulį, baseiną, ko lendi gyvas į bėdą – pataria.

Nepasakysi, kad nebuvo protingas, nuoširdus patarimas. Iš tikro buvau gerai prisitaikęs miesčionis, bet matant atgimusią trispalvę, protą, kaip meilėje, nulėmė emocijos.

Dauguma pritarė, žadėjo ateiti, bet neatėjo. V. Volkus taip pat agitavo. Mano žmona Janina, gailėdama karpė prisiminimui dovanotas močiutės skareles, derino spalvas, siuvo vėliavėles.

Iš kviestų per abu virš trisdešimt, drįso ateiti tik vienuolika.

Dalyvaujant Panevėžio Sąjūdžio atstovui Vytautui Šereivai, vienbalsiai nutarėm įkurti Kėdainių Sąjūdžio iniciatyvinę grupę.

Sekančią dieną į mano įstaigą ateina rajono KGB įgaliotinis, J. Kudrešovas ir paklausia, kokį kontrrevoliucinį štabą pas save rengiu. Parodau posėdžio protokolą, kuriame minimas M. Gorbačiovo vardas. Teiraujasi pavardžių. Viešumas ir demokratija neleidžia nuslėpti.

Iš manęs tiesiai į rajono Partijos komitetą

– Kokie partijos nariai, jei privačiame name susėdę aplink baltai padengtą stalą, ant kurio stovi sukryžiuotos dvi buržuazinės Lietuvos vėliavėlės, atsistoję  gieda buržuazinės Lietuvos himną?

Kadangi pusė iniciatyvinės grupės narių komunistų partijos nariai, vengdami nemalonumų nusigando, išskyrus V. Volkų, kuris toliau rizikuoja, kiti prašo iš iniciatyvinės grupės išbraukti, arba kiti tiesiog nebedalyvavo. Bandau aiškinti, kad protokolas surašytas ir pasirašytas, ir atgal kelio nebėra, iniciatyvinė grupė įkurta…

Pirmas Sąjūdžio iniciatyvinei grupei smūgis žemiau juosmens. Ir toliau Sąjūdžio judėjimo kelyje J. Kudrešovas uoliai rūpinosi: metė akmenis, kasė duobes: pasistatę už alyvų krūmo automobilį fotografavo ateinančius į  susirinkimus, naktį  baseine prigirdė iš prigimties su protiniu atsilikimu asmenį, siuntė provokuojančius laiškus.

Nuotaikai krentant įvyksta stebuklas – sužinoję apie iniciatyvinės grupės įkūrimą, atvyksta ciugais mokytojai, gydytojai, Melioracijos instituto moksliniai bendradarbiai, nori dalyvauti Sąjūdžio veikloje. Po antro susirinkimo nebėra kur prisisėsti. Ant nukentėjusios nuo J. Kudrešovo smūgio iniciatyvinės grupės kaip ant mielių auga, pučiasi Sąjūdis. Kiek  infiltravo KGB savų, žino vienas Dievas. Jų darbai pasirodys vėliau. Kantriai po valandą stovėdami išsako nuoskaudas, trūkumus, valdžios aplaidumą, siūlymus ypač dėl Chemijos gamyklos žmogaus sveikatai, kai kartais nebuvo kuo kvėpuoti, trūkinėdavo moterims sintetinės kojinės, o tarybinio žmogaus plaučiai atlaikydavo, apie ką kalbėti buvo tabu. Gamtai daromą žalą kėlė moksliniai bendradarbiai iš Melioracijos instituto.

Kalbėdami apie trūkumus, žiūrėdami į trispalvę, blaškėmės tarp giliai užslėptos vilties ir nevilties, patiriant kartais ne itin malonę patirtį, priekaištą, kad jei patys nebijom  tremties, neviliokit mūsų sutuoktinių, mūsų šeimų į tremtį. Ne iš gero gyvenimo, kad užmigtum reikia maudytis antrą val. nakties. Koks pranašas gali pasakyti kuom šurmulys gali baigtis? Gatvėje sutikti kariškiai klausia – kaip sąjūdis. Kai parodai iškeltą nykštį  atsako – my Litvų neatdadim / / Mes Lietuvos neatiduosim /.

Ilgai nelaukdami, nutarėm liaudį išvesti į gatves. Sudarėm grafiką, kas kokius paruošiamuosius darbus atliks. Kai jau viskas buvo sudėliota, paaiškėjo, kad nei vienas choras rajone neturi himno žodžių, nei gaidų ir nemoka giedoti. Išgelbėjo Šv. Jurgio bažnyčios choro vadovas Keparutis. Jis turėjo gaidas ir mokėjo giedoti.

Sėkmingai įvykęs miesto stadione daugiatūkstantinis mitingas,parodė Sąjūdžio grupės įtaką ir galią, kurią KGB poskyris troško užvaldyti. Netrukus iniciatyvinės grupės buvo padaryta klaidelė, kuria pasinaudojo savo darbą dirbantys J. Kudrešovo bernai. O buvo štai taip.

Buvo ruošiamasi konferencijai, Sąjūdžio tarybai rinkti. Kadangi iniciatyvinė grupė nepilna, nedarė nutarimo, kas turės balso teisę, kas reikėjo padaryti, o buvo norėta pasitarti susirinkime kas be sąjūdiečių sąrašo turės balso teisę, kaip elgtis su sąjūdžio grupėmis įstaigose, kokie kviesti svečiai, ir taip toliau. Atsirado grupė, kurie siūlo praplėsti, suteikti balsavimo teisę tiems, kurie prijaučia Sąjūdžiui, domisi, atvyks į konferenciją. Toks siūlymas buvo atmestas, kadangi renkama ne visuomenės iniciatyvinė grupė, o pačių sąjūdiečių valdžia, bet vėliau jis buvo įgyvendintas, pastangomis tų, kuriems buvo naudingas.

Po dviejų mėnesių nuo Sąjūdžio grupės įkūrimo persikėlus į suteiktas patalpas, buvo laukiama naujų provokacijų. Viename susirinkime sąjūdietis atsistojęs perskaito laišką, kad iniciatyvinės grupės vienas rengėjų, mokyklos direktorius V. Volkus skriaudžia valytojas. Siūlo tokį niekadėją pašalinti, pareikšti nepasitikėjimą. Suprasdamas infiltruotų asmenų veiklą prieštaravau pasiūlymui be laiško patikrinimo, be pokalbio su valytojom, nepradėti skaldytis. Suklaidinus emocinėmis priemonėmis tikruosius sąjūdininkus, kad permainos reiškia baigti su vargšų skriaudėjais, pašalino ir mane kaip prieštaraujantį  skaldymo sprendimui.

Išvarytas su vilko bilietu nuėjau atkurti Kėdainių šaulių kuopą

Kelias pravesti rinkiminę konferenciją, nesilaikant demokratinių principų, užvaldyti Sąjūdį priešiškoms jėgoms tapo atviras: sąjūdžio tarybą rinko ne tik sąjūdžio dalyviai, bet ir asmenys, pasiųsti KGB poskyrio. Kėdainių Sąjūdis pateko į duobę. Taryba neturėjo išsirinkusi net pirmininko. Galimai nematomu pirmininku tapo KGB skyriaus įgaliotinis J. Kudrešovas, kuris Sąjūdį tiesiog išdūrė. Vyko rinkimai į TSRS Aukščiausią tarybą, kur buvo suteikta teisė kelti kandidatus Sąjūdžio taryboms. Kėdainių sąjūdžio taryba, turėdama išsilavinusių sąjūdiečių potencialą, mokslinių bendradarbių, gydytojų, istoriką, nekėlė savų kandidatais, o pritarė Jonavoje gyvenančio TSKP nario nuo 1967 m. Marijono Visakavičiaus kandidatūrai.

Kėdainių Sąjūdis ilgai duobėje neužsiliko, ir vėl tapo vadovu patriotinių jėgų akcijoms, sėkmingai žengė per Baltijos kelią į Kovo vienuoliktąją. Aktyviai gynė vos pradėjusią plakti, atsikūrusios valstybės širdį, parlamentą. Vilniaus grindinys aplaistytas Kėdainių sąjūdiečių krauju. Du sąjūdiečius – Alvydą Kanapinską ir Vytautą Kancevičių garbingai  palaidojom, 26  sužeisti, dauguma jų  išmirė, kiti paliegę, tik vienas Petras Lapienis guviai vaikšto Kėdainių gatvėmis su vienu inkstu.

Vienuolika susirinkusių kėdainiečių, dalyvaujant Panevėžio Sąjūdžio atstovui, paleido iš butelio džiną, kuris išvedė į gatves kėdainiečius, nukapojo galvas iniciatyvinės grupės kūrėjams ir žengė toliau su dvidešimtojo amžiaus stebuklais. Kėdainių Sąjūdis ne tik padėjo atnešti tautai laisvę, bet ir perbraižyti Rytinės Europos žemėlapį.

Švenčiant Sąjūdžio dešimtmetį, Kėdainių rajono meras Viktoras Muntianas, giedant valstybės himną ant namo, kur įsikūrė iniciatyvinė grupė atidengė atminimo lentą.

„Šiame name 1988 m. rugpjūčio 5 d. įkurta Kėdainių sąjūdžio iniciatyvinė grupė“.

Namo šeimininkės Janinos skruostu nuriedėjo didelė, didelė ašara.

Švęsdami Sąjūdžio 30-metį, kėdainiečiai sulaukė itin garbingo svečio – profesoriaus Vytauto Landsbergio.

„Sąjūdis yra tarsi pirma meilė – apie jį geriausiai papasakoti gali tas, kas tai išgyveno. Tai buvo nepaprastas jausmas – sakė profesorius iš tribūnos. – Lietuva reikalavo teisingų, žmoniškumą nešančių permainų melo ir apgavystės sistemoje. Reikalavome laisvės pasirinkti savo kelią ir vėl BŪTI. Tai buvo moralinė revoliucija ir dabar Lietuva vėl YRA, baigė profesorius V. Landsbergis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Gegužės 31 d. vyks pokalbis „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“
  2. P. Uleckas: Mano gyvenimo kredo – nenusilenkti prieš netiesą. Sąjūdininko mintys po 30 metų
  3. I. Ruginienė: Dar ateis nauja didelių asmenybių karta. Sąjūdininkės mintys po 30 metų
  4. R. Garuolis. Kas prieš trisdešimt metų trispalvėms atvėrė kelią
  5. Sąjūdžio jubiliejus: kaip sugriuvo baimės ir tylos siena (nuotraukos)
  6. R. Čepaitienė. Vanagai prieš maitvanagius
  7. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Arvydas Juozaitis: Laisvė turėjo savo kainą, kurios nenorėjome mokėti
  8. V. Turčinavičius. Prisimenant įstabų Lietuvos istorijos laiką…
  9. J. Vaiškūnas. Ar nepriklausoma Lietuva laisva?
  10. D. Šepetytė. Srovė, nešanti į Lietuvą, ir srovė, nešanti iš jos
  11. Žmogus, saugojęs V. Landsbergį
  12. V. Juozapaitis. Kelias be pabaigos…
  13. L.V. Medelis. „Atgimimo“, pirmo ir nepriklausomo, fenomenas (1988–1990)
  14. V. Vasiliauskas. Pralaimėtas mūšis: okupacinė kariuomenė išvesta, bet slaptoji liko* (video)
  15. A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Branginkime mūsų valstybės laisvę

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Policija
Lietuvoje

Savaitgalį – pareigūnų dėmesys motociklininkų saugumui

2025 06 27
Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas pasirašė mokesčių, pensijų ir Gynybos fondo įstatymus

2025 06 27
Smūgio slopintuvas
Lietuvoje

Didesniam saugumui keliuose – mobilūs smūgio slopintuvai

2025 06 27
Šuo, katė
Gamta ir žmogus

EP žengia į priekį užtikrinant naminių gyvūnų gerovę

2025 06 27
Vilniaus senamiestis
Lietuvoje

Patvirtintas Vilniaus istorinio centro valdymo planas

2025 06 27
Automobilis, kelionės
Gamta ir žmogus

GPS trikdžiai kelia nerimą keliaujant, bet ne bendraujant

2025 06 27
Troleibusas
Lietuvoje

Nuo liepos 1 d. Vilniuje – nauji kelionių bilietai

2025 06 27
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Klaipėdos Atgimimo aikštė ruošiama išminavimo darbams

2025 06 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ar juos atras? apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Rimvydas apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • +++ apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Savaitgalį – pareigūnų dėmesys motociklininkų saugumui
  • Prezidentas pasirašė mokesčių, pensijų ir Gynybos fondo įstatymus
  • Vaikystė – tai metas, kai fantazija neturi ribų, o svajonės virsta nuotykiais!
  • Ieškote žaislo, kuris lavintų jūsų vaiko kūrybiškumą, motorinius įgūdžius ir loginį mąstymą?

Kiti Straipsniai

1956 m. Devintinės | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (III)

2025 06 27
Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“ | lcva.archyvai.lrv.lt nuotr.

Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“

2025 06 26
Devintinių procesija apie 1956 m. | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (II)

2025 06 24
S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

2025 06 19
Smėliu užpustytos 1941-ųjų metų tremtinių kapinės Tit Aruose. Jakutijos ASSR, 1989 m. | Genocido aukų muziejaus rinkinių nuotr.

I. Meškauskas. Kai mus gaudė ir šaudė kaip žvirblius

2025 06 16
Jonas Markauskas

Gimęs ten, kur mirė ištremti lietuviai: J. Markausko istorija

2025 06 12
Jono Basanavičiaus gimtinė | S. Samsonas, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Basanavičiaus gimtinė kviečia į išskirtinį renginį!

2025 06 12
Z. Vaišvila. Patriotizmą reikia ne vaidinti, patriotu reikia būti

Z. Vaišvila. Patriotizmą reikia ne vaidinti, patriotu reikia būti

2025 06 08
Istorinės atminties komisija Katedroje

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija lankėsi Vilniaus arkikatedros požemiuose

2025 06 05
Kauno sąjūdininkai paminėjo Sąjūdžio dieną

Sąjūdžio diena Kaune

2025 06 05

Skaitytojų nuomonės:

  • Ar juos atras? apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Rimvydas apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • +++ apie Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje
  • +++ apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Sankt Peterburge mokomasi lietuviškai

Sankt Peterburge mokomasi lietuviškai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai