Rugsėjo 25 d., antradienį, Estijos parlamentas, Riigikogu, atmetė liberalia laikomos Reformų partijos įstatymo projektą, kuriuo Estijos piliečiams siūlyta leisti neatsisakant Estijos pilietybės tuo pat metu turėti ir kitos Europos Sąjungos narės, Europos ekonominės bendrijos narės, JAV, Kanados, Australijos, Naujosios Zelandijos ar Šveicarijos pilietybę.
Šis įstatymo projektas buvo atmestas 50-ies parlamento deputatų dauguma, prieš atmetimą balsavo 35 deputatai, 12 dalyvavusių posėdyje nebalsavo,
likę 4 Riigikogu deputatai posėdyje nedalyvavo.
Pažymėtina, kad apie šį Estijos parlamento sprendimą nepaskelbta nei viename Lietuvos didžiajame portale. Lieka klausti: ką reiškia toks sąmoningas nutylėjimo veiksmas? Ar tokių naujienų kitąmet Lietuvoje įvyksiančio referendumo dėl daugybinės pilietybės įteisinimo kontekste neskelbianti žiniasklaida dar gali būti traktuotina kaip paisanti profesinio nešališkumo principo? Ar „globalios Lietuvos“ ideologijos atstovų siekiams nepalankūs, bet politiniu atžvilgiu neabejotinai reikšmingi faktai turi būti skelbiami?
ESTAI, NORS IR MAŽESNĖ TAUTA, TURI STUBURĄ! Ne visi suskysta, pinigų maišą ar kitokį atlygį už „pažangų” įstatymą išvydę!
Šaunuoliai estai.Mes kuo toliau tuo labiau tolstame nuo jų visame kame.
Metas ir valstiečiams susiprotėti ir nežaisti referendumais. Lietuvio pasas – garbingas sprendimas.
Estai šaunuoliai, pagarba!
Estai, kaip visada: galvoja ilgai, bet kai sugalvoja, tai padaro ir dar protingai. O lietuvaičiai – pirma padaro “ant smūgio”, o po to žiūri, kas iš to gausis….
Visur sąmokslo teorijas įžiūri. Niekas nepaskelbė, nes niekam tos naujienos iš Estijos neįdomios ir žmonės neskaito. Atitinkamai nėra pajamų iš reklamos.
Na matai, Estijai nėra reikalingas referendumas dėl jų piliečių tapimo kartu ir kitos šalies piliečiais, tas klausimas yra parlamento valioje. O formuluotė Estijos konstitucijoje dėl pilietybės tikriaisiai yra kaip Lietuvos Respublikos konstitucijos 12 straipnyje.
Man vienos pilietybės pakanka ir nesiruošiu priiminėti dar vieną ar daugiau pilietybių. Būdamas užsienyje, neslėpiau, kad esu lietuvis ir nepatogumų tam neturėjau. Darbus atlikdavau profesionaliau nei vietiniai, todėl išskyrus pagarbos nieko kito nejaučiau.
AČIŪ už TIESOS žodį.
Kas atspės, kieno ausys kyšo už to pilietybių buldozerio? Kas mums nematomus savo interesus SMURTU ir MELU bruka? O tarp mūsų, kaip visada, atsiranda tam pritariančių ne tik lengvapėdžių, bet ir paslaugių kolaborantų?