Lietuvos mokinių bendrieji mokymosi rezultatai tarptautiniame kontekste išlieka gana vidutiniški, tačiau pagerėjo pradinukų skaitymo rezultatai, matematikos ir gamtos mokslų mokymosi pasiekimai aukštesni už tarptautinį vidurkį, padidėjo ikimokyklinio ugdymo prieinamumas, daugiau vaikų ėmė lankyti neformaliojo švietimo būrelius – tokie pagrindiniai pastarųjų 3 metų švietimo pasiekimai išryškėjo atlikus švietimo būklės analizę, kuri šiandien pristatyta visuomenei.
Būklės apžvalgoje taip pat konstatuojama, kad gerai mokykloje jaučiasi tik daugiau nei pusė mokinių, dideli ugdymo rezultatų skirtumai regionuose, skirtingose mokyklose, mokytojų kvalifikacija ir pasiekimai menkai koreliuoja, mokykloms trūksta gerų vadovų, finansavimo sistema savivaldybėse neefektyvi, daug lėšų tenka ūkiui ir administravimui. Mokinių pasiekimų skirtumai yra vieni didžiausių iš 72 EBPO PISA tyrimo šalių.
Analizėje akcentuojama, kad pavyko sustabdyti nuo 2001 m. trukusį pradinukų skaitymo rezultatų prastėjimą. Tarptautiniame skaitymo gebėjimų tyrime PIRLS 2016 m. Lietuvos mokinių rezultatas yra aukštesnis už skalės vidurkį.
Pagerėjo ikimokyklinio ugdymo prieinamumas. Savivaldybės, ypač regionuose, pritraukia daugiau vaikų panaudodamos mokyklų patalpas, kurios liko laisvos sumažėjus mokinių. Palyginti su EBPO šalimis, Lietuvoje darželius lankančių dvimečių yra daugiau (Lietuvoje 55 proc., EBPO 39,5 proc.).
„Geros mokyklos turėtų būti visur, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, socialinio, ekonominio ir kultūrinio konteksto, demografinės situacijos. Savivaldybių kaip mokyklų savininkių atsakomybė dėl savo regiono švietimo kokybės yra didelė. Ragintume savivaldybių politikus ir švietimo administratorius labiau analizuoti savo regiono švietimo būklę, pasilyginti su panašiomis savivaldybėmis ir ieškoti tinkamų priemonių, geros praktikos pavyzdžių švietimui tobulinti, orientuotis į kokybės užtikrinimą, atsisakyti inertiškumo ir konservatyvumo, efektyviau naudoti finansinius išteklius“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Kelia nerimą ir didėjanti socialinė atskirtis, kuri turi įtakos mokinių pasiekimams. Daugelyje šalių atlikti tyrimai rodo tą pačią tendenciją – geresnė tėvų finansinė padėtis ir aukštesnis socialinis statusas turi įtakos geresniems jų vaikų pasiekimams mokykloje. Kupiškio, Pakruojo, Joniškio, Biržų rajonų savivaldybėse, kuriose socialinis kontekstas prastesnis, pasiekiama palyginti aukštų mokinių pasiekimų. Šių savivaldybių pavyzdžiai patvirtina, kad tai galima sumažinti švietimo priemonėmis ir suteikti vaikams šansą į geresnę ateitį.
Nemažus iššūkius švietimo sistemai kelia Lietuvos demografinė situacija. Bendrojo ugdymo mokinių skaičius sparčiausiai (iki 22 proc.) mažėjo Pagėgių, Skuodo ir Pakruojo r. savivaldybėse, o šiek tiek augo (iki 6 proc.) Vilniuje ir rajone, ir Klaipėdos mieste. Prognostinis tyrimas atskleidė, kad 2022 m. pradžioje vaikų daugės tik didmiesčiuose, Kauną ir Klaipėdą supančiose „žiedinėse“ savivaldybėse ir kurortiniuose miestuose. O sparčiausiai mažės Šiaurės Rytų Lietuvos ir kai kuriose kitose savivaldybėse. Jau dabar savivaldybėse būtina priimti sprendimus, kad ugdymo įstaigų tinklas ir švietimo paslaugos prisitaikytų prie demografinių pokyčių.
Mokinių skaičiaus kaita lemia ir mokytojų bei mokyklų skaičiaus kaitą. Tai dar labiau aštrina ir mokytojų pasiūlos ir paklausos disbalansą, kai kuriose savivaldybėse jų per daug, kai kur trūksta. Labiausiai trūksta ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų. 2017 m. jų stigo pusėje savivaldybių. Prasta padėtis dėl mokytojų kvalifikacijos: 2017 m. reikiamos kvalifikacijos nebuvo įgiję net ketvirtadalis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų ir penktadalis pagalbos mokiniui specialistų. Tačiau turima mokytojų kvalifikacija ne visada koreliuoja su mokinių pasiekimais. Pvz., Zarasų, Kretingos, Švenčionių, Radviliškio, Skuodo rajonuose mokytojai turi aukštą kvalifikaciją, bet jų mokinių rezultatai prasti.
Kaip spręsime kylančius iššūkius?
Įvedamas etatinis mokytojų užmokestis, naujas mokyklų finansavimo modelis ir pradedančiojo mokytojo etatas leis padidinti jaunų mokytojų atlyginimą, prisidės prie profesijos patrauklumo. Pedagogų trūkumą regionuose mažins galimybė mokytojams tapti dviejų dalykų mokytojais.
Pradėta esminė pedagogų rengimo pertvarka – šį rugsėjį pradeda veikti 3 nacionaliniai pedagogų rengimo centrai Vilniaus, Vytauto Didžiojo ir Šiaulių universitetuose. Pradėtos 6 naujos pedagogų rengimo programos. Svarbus mokyklų vadovų atsinaujinimas ir kuriamas jų rezervas.
Skirtumus tarp savivaldybių ir mokyklų turėtų „nugludinti“ nuo rugsėjo įvedamas „kokybės krepšelis“ – papildomai skiriami 11 mln. eurų mokinių pasiekimams gerinti.
Labiau išplėtoti gamtamokslinį ugdymą, sudominti mokinius padės moderniomis priemonėmis aprūpinti STEAM centrai, kuriuos rengiasi įkurti 10 savivaldybių.
Iki 2020 m. numatoma atnaujinti visas ugdymo programas, įvesti kaupiamąjį balą ir vertinimą, mažinant brandos egzaminų svarbą, įdiegti visos dienos mokyklos modelį. Informatikos bus mokoma nuo pradinių klasių, plačiau įvedamas integralus gamtamokslinis ugdymas.
