Kaip parodė gruodžio 5 d. skelbiamas PIRLS (angl. Progress in International Reading Literacy Study) tyrimas, Lietuvos ketvirtokų skaitymo pasiekimai per penkerius pastaruosius metus smarkiai pagerėjo – Lietuva iš 26-os šoktelėjo į 16-ą poziciją ir mūsų šalies rezultatas (548 taškai) yra aukštesnis už PIRLS skalės vidurkį (500 taškai).
Lietuvoje šiame tyrime dalyvavo 4 317 ketvirtos klasės mokinių iš 195 bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose ugdymas vyksta lietuvių, lenkų arba rusų kalba.Lietuva atsiduria 12-os šalių grupėje, greta Švedijos, JAV, Italijos, Danijos, Nyderlandų, Kanados ir kt. ir aplenkia visas šalis žemiau vidurkio ir dar 22 šalis, pasiekusias aukštesnių už PIRLS skalės vidurkį skaitymo rezultatų, pvz., Austriją, Vokietiją, Izraelį, Portugaliją, Ispaniją, Belgiją, Prancūziją. Skalės viršūnėje dvi šalys – Rusija ir Singapūras. Latvijos ketvirtokų vidurkis – 558 taškai.
„Džiugu matyti, kad Lietuvos ketvirtokų skaitymo pasiekimai vis gerėja. Per penkerius metus Lietuvos ketvirtokų skaitymo rezultatai pagerėjo net 22 taškais ir tai išties reikšmingas pokytis. Per 15 metų pagerėjo daugiau kaip 6 taškais – tai labai svarbi tendencija, rodanti, kad nuo 2001 m. iki 2011 m. stebėtas skaitymo rezultatų prastėjimas pagaliau sustabdytas“, – sako švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.
Lietuvos mokinių dalis tarptautinį vidurkį perkopia visuose pasiekimų lygmenyse, net 12 proc. Lietuvos mokinių pasiekė aukščiausią skaitymo pasiekimų lygmenį. Aukštą pasiekimų lygmenį pasiekė net 52 proc. Lietuvos ketvirtokų, o minimalų lygmenį pasiekia beveik visi mokiniai (97 proc.). Per pastaruosius 5 metus (2011–2016 m.) įvyko didžiulis pokytis – ir grožinių, ir informacinių tekstų skaitymo rezultatai smarkiai pagerėjo. O per 15 metų (2001–2016 m.) informacinių tekstų skaitymo rezultatai pagerėjo labiau, negu grožinių tekstų rezultatai.
Labai pagerėjo Lietuvos ketvirtokų teksto suvokimo rezultatai: informacijos radimo ir tiesioginių išvadų darymo – 21 tašku; interpretavimo, integravimo ir įvertinimo – 22 taškais.
Lietuvos mergaičių ir berniukų skaitymo rezultatai 2016 metais smarkiai pagerėjo ir yra aukščiausi per visą 15 metų laikotarpį. Tačiau mergaitės skaitymo pasiekimais lenkia berniukus, ir taip yra beveik visose šalyse.
Aukščiausių rezultatų pasiekiama Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų mokyklose, o mokyklų, esančių mažiau nei 3 tūkst. gyventojų turinčiose vietovėse, rezultatai yra žemiausi.
Tyrimas atskleidžia, kad teigiamą įtaką vaikų skaitymo gebėjimams daro namų aplinka, t. y., ar tėvai su vaikais užsiima kalbinius gebėjimus ugdančia veikla, ar jiems patiems patinka skaityti, ar namuose yra knygų ir skaitmeninių išteklių. Jei vaiką supa palanki mokymuisi edukacinė aplinka, jų rezultatai ypač aukšti ir stipriai lenkia PIRLS vidurkį (594 taškai, o PIRLS vidurkis – 572 taškai), jei mokymosi išteklių mažai – tik 466 taškai.
Mokinių skaitymo pasiekimus, jų pokyčius ir tendencijas tiriantį tyrimą PIRLS prieš du dešimtmečius pradėjo organizuoti Tarptautinė švietimo pasiekimų vertinimo asociacija IEA. Tyrime kas penkerius metus vertinami ketvirtą klasę baigiančių mokinių skaitymo gebėjimai. 2016 m. atliktas ketvirtasis tyrimas, jame dalyvavo 50 šalių ir 11 teritorijų, pvz., Makao (Kinija), Bahreinas, Kvebekas ir kt.
