Lietuva nerengia elektroninių rinkimų ne dėl technologijų stygiaus, o dėl politikų baimės?

liepos 16-22 d. vyksiančioje didžiausioje šalies istorijoje „Blockchain“ konferencijoje „The Pillar Unconference 2018“ teigė Paulius Kunčinas, ekonomikos ir finansų analitikas reig4, kad – „Blockchain judėjimas nebėra tik technologija ir jis keičia Lietuvos ekonomiką“.

Vykusioje panelinėje diskusijoje apie Lietuvos ir „Blockchain“ ateitį ekspertai teigė, kad šis judėjimas skatina sugrįžti nutekėjusius protus, o šalis elektroninių rinkimų neturi ne dėl technologijų stygiaus, bet dėl politikų baimės.

Blockchain technologija Lietuvai padeda susigrąžinti „nutekėjusius“ protus

Kunčinas panelinėje diskusijoje teigė, kad „Blockchain“ nebėra tik technologija: ji tampa industrija ir globalumas yra didžiausias jos pranašumas.

„Mano manymu, svarbiausias dalykas yra tai, kad ši technologija kuria galimybes startuoliams. Mes esame šalis su sudėtingu priėjimu prie finansų: turime tik dvidešimties metų istoriją, todėl pas mus nėra iš seniau cirkuliuojančių pinigų. Mūsų „balanso lapas“ yra švarus, tačiau labai suvaržytas, nes turime fiskalinius apribojimus, o bankai yra labai konservatyvūs“, – sako P. Kunčinas.

Per vienerius metus Lietuvos startuoliai ICO (angl. initial coin offering) dėka pritraukė daugiau kapitalo nei per pastaruosius dešimt metų. Lietuva šiuo metu yra viena lyderiaujančių šalių pasaulyje ICO žemėlapyje ir šis reiškinys keičia visą šalies ekonomiką.

Pasak analitiko, esame maža šalis, turinti tik 2,8 mln. gyventojų, todėl jei nekursime naujų darbo vietų, talentai ir toliau emigruos į kitas šalis. „Blockchain“ technologija sudaro milžiniškas galimybes, kurios net suvilioja emigravusius talentus grįžti į Lietuvą.

Visuomenė juda link pasitikėjimo ekonomikos ir „Blockchain“ gali prie to prisidėti

Josis Danas (Yossi Dan), Tarptautinės inovacijų mokyklos „3iCampus“ įkūrėjas, teigia, kad nėra nieko geriau nei pažinti bendruomenę, kurioje gyveni, todėl visuomenė juda pasitikėjimo ekonomikos link, o „Blockchain“ technologija gali tai paskatinti.

Vienas geriausių pavyzdžių, kuriuos išskyrė J. Danas, kuomet technologijos padeda visuomenei, tai „Digi-Tel“ projektas, neseniai startavęs su versija, orientuota vaikams. Jis buvo kuriamas bendradarbiaujant su tėvais ir miesto savivaldybe sudarant specialų veiklų žemėlapį.

„Šis projektas yra Tel Avivo gyventojo kortelė, kuomet specialioje platformoje tėvai gali registruoti vaikus į darželius, rezervuoti apsilankymus pas daktarus ar į kitus užsiėmimus. Projektas yra išties sėkmingas, nes dideliuose miestuose šeimoms įprastai sudėtinga suderinti darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, o technologijos padeda tai padaryti“, – sako J. Danas.

Gali padėti rengiant rinkimus

Nors Estija jau dvyliką metų yra vienintelė šalis pasaulyje, galinti pasigirti suteikta galimybe gyventojams dalyvauti nacionaliniuose rinkimuose balsuojant online, pasak Jono Udrio, Registrų centro Vilniaus filialo direktoriaus pavaduotojo, Lietuva išsiskiria dėl mobiliojo skaitmeninio sertifikavimo identifikacijos.

Udris panelinės diskusijos metu teigė, kad būtent skaitmeninis sertifikavimas SIM kortele yra mūsų ateitis. Kalbant apie ją ekspertas pažymėjo, kad Lietuva neturi įdiegto elektroninio balsavimo ne dėl technologinių įrankių trūkumo, bet dėl visuomenės nepasirengimo naudoti elektroninius įrankius.

„Pasitikėjimą vyriausybe lemia patikimi rinkimai, o pasitikėjimas rinkimais ateina iš pasitikėjimo balsuojančiaisiais. Visų pirma, kad žmogus pasitikėtų rinkimais jis turi suprasti kaip jie veikia. Pavyzdžiui, Vokietijos Konstitucinis teismas prieš kurį laiką įteisino internetinį balsavimą, kuris tiesiog nepasiteisino, nes tokia technologija yra suprantama tik tam tikrai visuomenės grupei“, – teigia J. Udris.

Anot jo, kalbant apie balsavimą internetu, visuomenėje vyrauja daug nepagrįstų mitų, o žmonėms įprastinė sistema, kuomet balsavimo biuletenis įmetamas į dėžę, yra kur kas suprantamesnė, psichologiškai žmogus jaučiasi proceso dalyviu.

Ekspertas teigia, kad „Blockchain“ technologija gali pasitarnauti kuriant decentralizuotą rinkimų vadybos sistemą, balsų skaičiavimo ir rezultatų konsolidavimo programėlę, leidžiančią gyventojams dalyvauti ir prisidėti prie rinkimų proceso.

Lietuva elektroninių rinkimų neturi dėl politikų kaltės

Kunčinas panelinės diskusijos metu pastebėjo, kad Lietuvoje veiklos yra fragmentuotos.

„Šiuo metu mes turime Centrinį banką ir jo „Blockchain“ projektą „Sand box“, dienos šviesą išvysiantį jau kitais metais, taip pat turime finansų ministeriją ir kitas institucijas, kurios tarpusavyje tiesiog nesidalina informacija. Taip pat, atrodo, kad kiekvienas kuria atskirą programą ir yra labai mažai pastangų bei noro integruotis. Tokia situacija tokiai mažai šaliai kaip mes gali lemti neigiamus padarinius“, – sako P. Kunčinas.

Anot jo, Estija nemažai investavo kuriant skaitmeninės šalies statusą ir Lietuva neįsidiegė elektroninio balsavimo ne dėl supratimo ar resursų stygiaus, bet dėl politikos.

„Pavyzdžiui, politikai nenori elektroninio balsavimo ir aktyvaus diasporos įsitraukimo, nes ji pakeistų politikos dinamiką. Šiuo metu visos politinės partijos siekia pasiekti gyventojus, gyvenančius šalies regionuose, o ypač skurdesnėse vietovėse“, – sako P. Kunčinas.

Jis teigia, kad norint iš esmės pakeisti situaciją, reikėtų elgtis kaip bendruomenei ir užsiimti edukacine veikla. Anot jo, politikai mato, kad technologijų tema sutraukia nemažai dėmesio, kad ji yra ekonomiškai įdomi, tačiau kol kas jaučiamas natūralus biurokratinis pasipriešinimas.

Kunčinas pabrėžia, kad matomas ir teigiamas pokytis: Centrinis Lietuvos bankas yra vienas lyderių, kuriantis „Sand box“ projektą. „Kadangi blockchain yra fintech pratęsimas, todėl Lietuvos banko pozicija yra siekti konkurencingesnės aplinkos finansų rinkoje. Vyriausybė yra labai pozityviai nusiteikusi „Sand box“ atžvilgiu ir tai yra geros žinios“, – teigia P. Kunčinas.

Reikia pozityvių naujienų ir nebijoti eksperimentuoti

Kalbant apie vyraujančius iššūkius J. Danas pasidalino mintimi, kad „Blockchain“ technologijai trūksta sėkmingų istorijų, kuriančių pasitikėjimą. Pavyzdžiui, lietuvių identifikacijos sistema naudojant SIM galėtų ja tapti. Taip pat, kaip vieną sėkmingiausių matytų pavyzdžių jis išskyrė technologija paremtus projektus, įtraukiančius miestų gyventojus į pačių miestų kūrimą. Anot jo, vertėtų suteikti daugiau galimybių jaunajai kartai ir mėginti atrasti naujus „balsus“ visuomenėje, kurie prisidėtų prie jos kūrimo.

Panelinės diskusijos dalyviai sutarė, kad valdžiai reikėtų įsileisti technologijas ir, svarbiausia, nestabdyti kylančių idėjų bei nebijoti eksperimentuoti.