Saulėti orai vilioja kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, tačiau nuo vabzdžių įgėlimų kasmet nukenčia vis daugiau žmonių. Be to, draudikai pastebi, kad kiekvieną vasarą pasitaiko bent po vieną atvejį, kai nuo vabzdžių įgėlimo ir patirto anafilaksinio šoko užgęsta žmogaus gyvybė.
„Oficiali statistika rodo, kad kasmet vabzdžių įgeltų ir dėl to į gydymo įstaigas besikreipiančių žmonių skaičius artėja prie 10 tūkst. Vien per 2016 metus tokių ligonių padaugėjo net 34 proc. iki 9,8 tūkst. Medikai daro prielaidą, daugumai įgeltų žmonių galimai išsivystė alerginė reakcija, antraip į medikus paprastai nesikreipiama. Akivaizdu, kad vasarai būdingas susidūrimas su vabzdžiais įgauna naują rizikos laipsnį ir žmonės turėtų į tai kreipti daugiau dėmesio nei liaudiškos priemonės niežėjimui sumažinti“, ̶ sako draudimo bendrovės asmens draudimo specialistas Andrius Žilėnas.
Vabzdžius vasarą vilioja kūno kvapas, ryškūs drabužiai, saldūs gėrimai ar maisto gaminiai, o prie vandens telkinių skraidantys upiniai mašalai mėgsta drėgną odą. Kai kuriuos vabzdžius galima suerzinti staigiais judesiais, kai bandoma juos nuvyti ir intensyviai mosuojama rankomis.
Vietinis patinimas ir paraudimas yra normali reakcija į odos sudirginimą, tačiau jeigu pajutote silpnumą, krentantį kraujospūdį, prasideda dusulio priepuoliai, viduriavimas, karščiavimas, atsiranda dilgėlinis bėrimas ar visos kūno dalies tinimas, reiškia jūs priklausote įgėlimams alergiškų žmonių grupei, ir turite kuo skubiau kreiptis į medikus.
Labai sunki organizmo reakcija į įgėlimą, arba anafilaksinis šokas Lietuvoje kasmet pasireiškia daugiau kaip 200 žmonių. Draudikai teigia, kad kai kurie mirties atvejai yra ypač skaudūs dėl to, kad žmonės įgėlimo nevertina rimtai.
„Apmaudu, kad tenka administruoti ir labai liūdnus įvykius. Mūsų praktikoje pasitaikė situacija, kuomet apdraustasis asmuo darbo metu tiesiog pasijuto blogai. Medikams žmogus prasitarė, kad jam įkando bitė, deja, ligonio gyvybės išgelbėti nepavyko. Tokie atvejai nėra dažni, bet jie labai rimtai indikuoja, kad į vabzdžių įgėlimus neturėtume numoti ranka“, ̶ A. Žilėnas.
Specialisto teigimu, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad 200 anafilaksinį šoką dėl vabzdžių įgėlimų visoje šalyje patiriančių žmonių nėra daug, tačiau kiekvienas toks atvejis yra tikrai sunkus ir kelia realią grėsmę gyvybei.
A. Žilėnas pataria, kad tuo atveju, jei dėl vabzdžio įgėlimo jau teko vykti į gydymo įstaigą, su medikais būtina pasikonsultuoti, kokių medikamentų dėl visa ko reikia turėti su savimi gamtoje ir nerizikuoti sveikata bei gyvybe, nes alerginės reakcijos kartais vystosi žaibiškai ir iki mirties gali nepraeiti nė pusvalandis.
Būtina žinoti, kad kiekviena vabzdžių rūšis palieka skirtingą pėdsaką ant odos. Tarkime uodo įgėlimas labai aiškiai juntamas ir jis odoje paliks rausvą kauburėlį, kuris netrukus pradės labai niežėti. Bitės ar kamanės įgėlimo vietoje atsiranda nedidelė raudona dėmelė su baltu taškeliu viduje. Mosikavimas rankomis ir bandymas nuvyti širšes ir bites labai erzina, todėl jei jos skraido aplink patartina elgtis ramiai.
Jeigu jums įkando sparva, pastebėsite paraudimą, kartais – tekantį kraują. Šie kraujasiurbiai skraido pažeme, todėl dažnai gelia būtent į kojas.
Priešingai nei bitės, vapsvos ir širšės, gali gelti net keletą kartų, nes jos geluonio odoje nepalieka. Joms įgėlus ant odos pamatysite 5 – 10 cm. diametro odos paraudimą.
Lietuvoje itin paplitusių erkių įsisiurbimas yra nejuntamas, tačiau ant odos po kurio laiko galite pastebėti didžiulius raudonus ratilus, kurie gali būti pirmieji ryškūs Laimo ligos simptomai. Nuo jos skiepai neapsaugo, jie skirti tik užsikrėtimo erkiniu encefalitu prevencijai.
„Suprantant situacijos rimtumą, nereikia 100 proc. pasitikėti repelentais ar vien tik liaudiškomis priemonėmis, o įgėlus vabzdžiui tą vietą raminti trinant svogūno laišku. Kartu su maistu ir gėrimais įsimeskite antihistaminių priemonių, juk pasitaiko, kad įgėlus vabzdžiui svarbi tampa kiekveina minutė. Artimuosius taip pat stebėkite atidžiai ir būkite pasiruošę reaguoti operatyviai“, – sako A.Žilėnas.
Jis atkreipia dėmesį į dar vieną svarbią detalę ir pataria iškylaujant gamtoje nelaikyti atidarytų tamsaus stiklo ar plastmasės butelių bei skardinių, nes patekusių į juos vabzdžių galime nepamatyti.
„Vabzdžiai lengvai susivilioja saldžiu kvapu ir gali įskristi ar įropoti į skardinę ar įkristi į tamsų butelį pro jo kakliuką. Nepamatę įlėkusio vabzdžio, galime lengvai gėrimą išgerti kartu su juo, o tada jau pasekmės – sunkiai prognozuojamos. Gerklose prasidėję tinimai gali sukelti rimtą pavojų gyvybei. Norėdami išvengti skaudžių pasekmių, poilsiaudami gamtoje stenkitės gėrimą įsipilti į permatomą stiklinę“, ̶ pažymi ekspertas.
Nieko jie negelia. Reikia tik spėti geluonį nukąsti, ir susitikimas baigiasi taikiai.