Po didžiulio pasisekimo Vilniuje, istorinė Justino Marcinkevičiaus drama „Mindaugas“ iškeliauja į gastroles po kitus Lietuvos miestus. Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse šiuolaikinį istorinės poemos pastatymą turės galimybę pamatyti Utenos ir Panevėžio gyventojai. Rugpjūtį spektaklis bus rodomas uostamiesčio piliavietėje. Lietuvos šimtmečio proga visi pasirodymai yra nemokami.
Gastrolės Lietuvoje
Pasak spektaklio režisierės Marijos Simonos Šimulynaitės, po sėkmingų pasirodymų Vilniuje ir garsiai nuaidėjusių tiesioginių transliacijų per LRT, „Mindaugas“ sulaukė didelio susidomėjimo ir kituose šalies miestuose.
„Manau, būtų nuodėmė, jei Lietuvos šimtmečio proga tokio patriotiško, lietuvybę agituojančio J. Marcinkevičiaus spektaklio nepamatytų kitų miestų gyventojai. Esu be galo dėkinga LDK Valdovų rūmams – projekto partneriams, kurie palaiko mano norą ir viltį neleisti užgesti šiam spektakliui. Taip pat lenkiu galvą prieš savo kūrybinę komandą, tvirtai besilaikančią tarsi vienas patriotiškas kumštis“, – džiaugėsi M. S. Šimulynaitė, šią vasarą kartu su Baltijos baleto teatru išvykstanti į „Mindaugo“ gastroles po Lietuvą.
Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse spektaklio kūrybinė grupė keliaus į Aukštaitiją – Liepos 5 dieną, 17 val. istorinė J. Marcinkevičiaus drama bus rodoma Utenos kultūros centre. Liepos 6 d. 21.30 val., modernus spektaklis nugriaudės Panevėžyje, Skaistakalnio parke. Rugpjūčio 1d., 21.30 val. per Klaipėdos miesto gimtadienį Lietuvos valdovo drama „Mindaugas“ bus rodoma istorinėje piliavietėje.
„Džiaugiuosi, kad mūsų buvimas inicijuojamas Utenos kultūros centro, Panevėžio muzikinio teatro ir miesto savivaldybės. Taip pat dėkoju Mažosios Lietuvos istorijos muziejui ir Klaipėdos miesto savivaldybei, dėl kurių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga spektaklius žiūrovai turės galimybę išvysti nemokamai“, – sakė režisierė M. S. Šimulynaitė.
Neapsiribos Lietuva
Lietuvą vienijančią dramą naujam gyvenimui prikėlusi režisierė viliasi, kad „Mindaugas“ toliau bus sėkmingai rodomas ir pasibaigus Lietuvos 100-mečio jubiliejiniams metams. Projektą su „Baltijos baleto teatru“ organizuojanti M. S. Šimulynaitė tęs darbus su projekto sklaida, ir sieks neapsiriboti Lietuvos sienomis.
Vieno garsiausių šalies poetų J. Marcinkevičiaus parašytą poemą M. S. Šimulynaitė įvilko į šiuolaikinį rūbą. Beveik 800 metų istorija atgimė moderniu dramos ir šokio spektakliu, kuriame vaidmenis kuria kelios dešimtys aktorių iš skirtingų teatrų ir BBT šiuolaikinio baleto šokėjų.
Videomenininkas Rimas Sakalauskas sukūrė monumentalias 3D vaizdo projekcijas, kurios šiuolaikinio spektaklio pastatyme naudojamos vietoje scenografijos. Kompozitoriaus Mykolo Natalevičius parašyta muzika spektakliui suteikė ypatingos didybės ir jėgos – didžioji dalis muzikos sukurta pasitelkus vargonus. Spektaklyje girdimi vargonų garsai iš įvairių Europos bažnyčių.
Taip niekas jokio padoraus kūrinio per visą nepriklausomybės laikotarpį ir neparašė, kad valstybinio lygmens šventėse būtų galima demonstruoti. Štai jums ir rezultatas – identiteto naikinimo. Žinoma čia rinkėjai kalti: ne tuos į valdžią išrinko. Kas daugiausia valdžioj sėdėjo mes žinome, tik dar nežinome, kas juos už virvučių tampo.
Šiandien per ŽR 09 val. laidą aptarė RK bendradarbiavimą su įmone, turinčia akcijų trolių fabrike.
1991 m. Mindaugo karūnavimo – Valstybės dienai Lietuvos televizijos režisierius J. Sabolius yra sukūręs filmą „Valdžia” pagal žinomo latvių dramaturgo Martinio Zyverto „Valdžia”, kuriame sutaurinta karaliaus Mindaugo didybė atskleista kaip diplomato, tautinės valdžios stiprybės kūrėjo.