Geresnių kaimynų vieni kitiems, nei latviai lietuviams ar lietuviai latviams, retai būna. Tačiau vidutinio lietuvio požiūris į Latviją toks, tarsi latvių visai nebūtų. Pagalvokime ir prisiminkime: XX amžiaus pradžioje pusės Lietuvos signatarų likimai buvo glaudžiausiai susiję su Latvija-Jelgava (Mitava), Liepoja (Libava), Ryga. Ir vėliau, nepriklausomybę įtvirtinant, kas buvo geriausi mūsų broliai? Žinoma, latviai. Net latvių politinis elitas, kad ir sunkiai, bet palankiausiai mums „išsprendė Palangos klausimą“– gavome kone pusę dabar mums priklausančio pajūrio.
Latvius pamilau dar vaikystėje. Manau, kad šį jausmą išgyvenę daugelis lietuvių. Vos ausis palietė jų kalba, bemat sučiurleno kitas, pakeliantis ir mūsų kalbą balsas. Ak, prisimenu (jausmas likęs!) tai juk mes patys, tik kitokie! Kaip įdomu! Platėjanti, akmeningą upės sietuvą primenanti kalba, ausis ir sielą medumi tepanti kalba. Ir kartu nuostaba: kodėl mūsų nemoko prabilti lietuvių kalbos sesės kalba mokyklose?
Šiuo metu galima išmokti ir „pašmacības“ būdu, kaip sako latviai, internetu bent pusę metų kasdien klausantis LR-1, tai yra „Latvijas radio viens“, bent po penkiolika minučių kasdien. Įsikišai į ausis ausinukus troleibuse ar autobuse – ir tu jau Latvijoje. Arba kas antrą vakarą žiūrėti jų „Panarāma“, užuot žiūrėję mūsų, – viskas išeis tik į naudą.
Dabar juk keista ir net – sveikai pažvelgus – nepakenčiama padėtis: susitikę kalbamės rusiškai arba, kas dar keisčiau, baisinga, vos gyva anglų kalba. Net minčių padoriai vienas kitam pasakyti nemokame. O galėtume ir be vertėjo susikalbėti. Tai taip, brolyčiai, gyvename vieni kitus atstumdami alkūnėmis. Atsukę nugaras. Latviai dar dairosi per petį, o mes net susikūprinę neatsisukame.
Žinoma, Lenkija padarė viską, kad XX amžiaus pirmoje pusėje Latvijos ir Lietuvos suartėjimas neįvyktų. Pasekmės net šiandien išlikę Rygos centre, iš kurio išvažiuodamas Vilniaus kryptimi matai Kauņą, tai yra Kauno kryptį. Lietuvos sostinė kelio ženkluose latvių sostinėje ištvėrė ir pirmąją nepriklausomybę, ir Maskvos komunistinį režimą, ir persirito į XXI amžių. Tai taip liudijamas mūsų „artumas“, tai yra, neleistinas aklumas. Ir jau kone šimtą metų.
Nuo 2020 metų visos Latvijos viduriniosios valstybinės mokyklos ir gimnazijos pervedamos į mokymą valstybine latvių kalba. Ar kas nors Lietuvoje apie tai rimtai prabilo? Paanalizavo LRT, kas vyksta čia pat, giminėje gentyje? Ar palaikė latvius mūsų Seimas? Gal kokį menką Seimo pareiškimą, palaikantį latvių Saeimą, priėmė? Jeigu priėmė, negirdėti jo. O juk latviai gelbstisi, juos baisingai užsipuolė Maskva, skatindama rusų bendruomenę. Ne, mums neįdomu. Mes juk patys nutarėme nuskęsti „trijose lenkiškose raidėse“. Būtų juokinga, jeigu ne graudu. Juk trys raidės savigarbos nenuramdys, gali nutikti priešingai – įaudrinti, nes jos tik parodys, kad darkoma tikra lenkų kalba, ir aistros užvirs iš naujo. Juk bus ir vėl įžeista kalba, kurią įspaudus į lūpas Vilnijos žmonėms jie buvo pasukti veidu į Varšuvą. Užburtas ratas. Reikia vykdyti Konstituciją: valstybinė kalba – lietuvių. Argi mūsų knygnešiai tam purvą ir sibirus brido, kad dabar iš kalbos, vos iš mirties išplėštos, taip tyčiotumėmės? Juk kalba Lietuvoje – valstybės siena. Kaip ir Latvijoje – siena.
Kad nors koks žingsnis būtų žengtas (valstybiniu lygiu) suartinant informacines erdves. Atsiperkame vėliavų pakėlimu ir himnų sugiedojimu. Viskas. Nei kultūros atašė mūsų ambasadoje Rygoje, nei LRT informacinės politikos (apie korpunktą Rygoje net svajoti baisu!) Tai trunka trisdešimt metų. Vadinasi, tai neatsitiktina, ir ne vien LRT generalinio direktoriaus reikalas. Tai sisteminio latvių ignoravimo politikos vaisiai. Jeigu ne Arūnas Vaikutis, kuris visam gyvenimui atsisėdo mažyčiame kambarėlyje Latvijos radijuje (LR1), mes net negirdėtume nė balso iš Rygos.
Turėjau vilties, kad Seimo rinkimus laimėjus Valstiečiams-žaliesiems įvyks bent menkų palankių pokyčių – neįvyko. Ir mes toliau vieniši skendime Vakarų-Rytų pafrontės zonoje. O latviai? Tiesa, jie bent jau nacionalinio transliuotojo (LTV-1) korespondentų punktą Vilniuje senokai įkūrę. Žinios iš Lietuvos yra kone kasdienis Latvijos žiniasklaidos reikalas. Jie geriau žino, kas pas mus vyksta. O mums nerūpi net strateginis Rygos uostas. Kiek būtume galėję kartu su latviais nuveikti jame, kooperuodamiesi.
Neidealizuoju latvių, matau jų būdo savybių, kurios ne itin simpatiškos. Bet jos labai panašios į mūsiškes, kai laikome save kone Europos bamba.
Išvada vis dėlto turi būti tik viena: negalima ilgiau gyventi nesimokant vieni kitų kalbos, negalima gyventi be kasdieninio bendravimo tarp Latvijos ir Lietuvos seimų. Negalime ilgiau gyventi nematant ir negirdint Latvijos bent eterio bangomis – per radiją ir TV.
***
2018 m. Vasario 16-ąją, Latvijai sveikinant Lietuvą valstybingumo atkūrimo 100-mečio proga, Arvydas Juozaitis Latvijos Prezidento Raimondo Vėjuonio kvietimu iškilmingai iškėlė Lietuvos tautinę vėliavą Rygos pilyje Latvijos Prezidento rezidencijoje:
Tas būt pareizs, un nav ļoti grūts, iemacīties vai nu drusku pamacīties latviski. Bet ļoti ļoti interesants! Un latvju dainas, latvju teikas – ka jūs zinātu! Es uz Arvīdu Jozaiti!
Labi!!!
Šaunu
Lietuviai ir Latviai turi viena bendrą žodį, kurio neturi niekas daugiau šiam pasaulį, tuom viskas ir pasakyta. O tas žodis yra Dievas. Nors kaikas jį ir nusisavino.
Teisingi zodziai. Tikrai norisi matyti per TV, girdeti per radija kas naujo Latvijoje. Turetu buti isleistas lietuviu -latviu kalbu zodynelis. Reikia mokytis latviu kalba. Jie saunuoliai kad pereina prie mokymo valstybine kalba. Mes bailiai nesugebame savo kalbos saugoti
Beje, sovietmečiu buvo išleistas lietuvių-latvių kalbų žodynėlis. Kažin, kodėl dabar tai niekam neįdomu?
2011 m. leidykloje Aesti išleistas Alvydo Butkaus lietuvių-latvių/latvių-lietuvių kalbų žodynėlis.
Paldiez!
O tu netgi nesugebi pereiti prie rašybos lietuviškomis raidėmis. Latvių interneto komentaruose gal 95% rašo latviškomis raidėmis, o pas mus gal 95% – „šveplai“ ir visi randa kokių nors pasiteisinimų.
O laikai, o papročiai!!! Net sovietmečiu 11-je klasėje mums per lietuvių kalbos pamokas buvo dėstomi latvių kalbos pagrindai! O dabar?… Ašara Dievo aky, Lietuva, kur tu eini?!
Tik esant kartu, įmanoma pasipriešinti globalizacijai…
Aš jau daugelį kartų sakiau , tikėjausi , gal ir prašiau, kad mūsų valdžiukė , nors pro durų plyšį pažiūrėtų į Latvijos pusę. Ne ir ne.
Ne kartą klausiau , kodėl aš nematau per tv Latvijos gyvenimo.
Tas pats per tą patį . Lankija “strateginis partneris, lenkija strateginis partneris” , kaip užsukti. O kas Latvijos “strateginis partneris” ? Maskovija?
Aš įtariu , kad tie atlapausiai patękę valdžion , gauna kažkokių kvaišalų, kad nuo jų atsiranda gyvuliška “meilė” lankijai.
Dabar su kalba. Latvija ir Lietuva – dangus ir žemė. Latvija gina savo kalba, gina ir savo Tautą, savo žemes, o mūsų garukai svaigsta apie Lankus. O Dievai , negi mūsų “berazumiams” (kaimiečių “barbarizmas”) lankai duoda kanapių patraukti.
Užtat mūsų valdžiukė labai mielai lenkų ponams žiūri į “tašką”. ?
Tik man nuo to nelengviau.
Vienykime vienykime ateitis, – bus Lenkijai lengviau praryti abi iškart. O tai prarijus vieną, po to dar ryk kitą, tas truktų dar kokį pusšimtį metų. Manau, kiek yra noro, tiek ir bendraujama su Latvija, koks nors botagas vargu čia ką pakeistų… Jeigu ne lietuvių lenkininkų valdžia Lietuvoje, tai Nepriklausomybių 100 -mečio proga jau galėjome turėti 240 km/val greičio europinę geležinkelio vėžę Vilnius- Ryga- Talinas, taigi švilpt per 1,5 valandos ir Rygoje. Būtent tai daugiau negu kas kita ir suartintų braliukus. O kokį pyktį, pavydą tas europinis greitukas Lenkijai keltų, turbūt didesnį negu euro įsivedimai…
Taip, Juozaiti, Lenkijai labai rūpi Latvijos ir Lietuvos suartėjimas. Jai tai kelia didžiulę grėsmę, nes lietuviai susijungę su latviais gali pulti ir užkariauti Lenkiją. Lenkai čia mato didžiulį pavojų sau, todėl daro ir darys viską, kad to neįvyktų. Lietuviai su latvių pagalba gali trukdyti Lenkijai dirbti savo darbą Vilniaus krašte. Lenkai tą mato ir jiems tai kelia galvos skausmą. Latvių sąjunga su lietuviais ir Rusijai kelia didelį susirūpinimą, nes Lietuva gavusi karinės pagalbos iš Latvijos gali atkurti LDK ir Astravas jai bus nebaisus. Putinas sėdėdamas Kremliuje nežino ką daryti ir koks likimas laukia Rusijos ir jos žmonių jeigu Lietuva susijungs su Latvija. Tikrai kelia susimąstymą šis Juozaičio straipsnis.
ką reiškia vienyti? Bendra kariuomenė, verslas, bendrai uždarytos rusakalbės mokyklos, bendra mokesčių sistema…, bendri ubagai ir emigrantai? Seimas tik ką apšvarino pensininkus ir kitus varguolius dar šimtais milijonų, o čia toliau – vienykimės… tfu… kiek galima nematyti aktualiausių problemų. O šis mėnuo buvo politinio 4 metų ciklo pikas -mokesčių ir pensijų reforma, kuria dar labiau pralobs prekybos tinklai bei latifundija. Emigracija dėl to tikrai nemažės
Latvius pamilau dar vaikystėje. Manau, kad šį jausmą išgyvenę daugelis lietuvių. Vos ausis palietė jų kalba, bemat sučiurleno kitas, pakeliantis ir mūsų kalbą balsas. Ak, prisimenu (jausmas likęs!) tai juk mes patys, tik kitokie! Kaip įdomu! Platėjanti, akmeningą upės sietuvą primenanti kalba, ausis ir sielą medumi tepanti kalba. Ir kartu nuostaba: kodėl mūsų nemoko prabilti lietuvių kalbos sesės kalba mokyklose?
Ļoti pareizi vārdi. Jā, es arī piedzīvoju šo sajūtu, tādēļ arī iemācījos latviešu valodu… Bet šiaip Juozaitis yra pridurkas visiškas, tikras istorinių klaidų darytojas, tuoj pat po nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo stojęs prieš Sąjūdį, prieš Lietuvą, už AMB, elgėsi kaip tipiškas kremliui naudingas idiotas. Negalima tokiam patikėti valstybės, netinka jis į Prezidentus.
dar viena priezastis, del ko butu galima balsuoti uz Juozaiti.
Latvijoje lietuvių kalbą tikrai girdima dažniau, negu latvių Lietuvoj. Žinau Latvijoje kasmet vykstančias dvi tarptautines mokslines konferencijas, kuriose viena iš oficialių kalbų yra lietuvių (kitos – latvių, anglų, rusų ir vokiečių). Būtų gerai, kad analogiški dalykai vyktų ir Lietuvoj.
Kol lietuviai šaipėsi ir vaipėsi, latviai jau ištiesė savo brolišką ranką — išleido svarbią knygą latvių ir lietuvių kalba. Dievturių vadovas Valdis Celms mums siūlo skaityti greta abiem kalbom apie tikybą ” Baltu Dievastibas Pamati/Baltų religijos pagrindai”. Ji ne tik gausiai iliustruota tautiniais raštais, bet ir pateikia senojo tikėjimo raišką atskleidžiančias Dainas, latvių išsaugotas. Alke buvo paskelbti jų sklandesni vertimai, siekiant paversti šias dainas-giesmes ir lietuvių senojo tikėjimo išpažinėjų savastimi.