Šių metų gegužės 16 dieną du šimtai Vilniaus universiteto (VU) studentų kreipėsi į VU Senatą, Tarybą ir Rektorių, prašydami sudaryti galimybę darbą esamose politinės filosofijos profesoriaus pareigose toliau eiti VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriui Vytautui Radžvilui. Studentų prašymu reaguota į ankstesnį VU rektoriaus Artūro Žukausko sprendimą naikinti šį etatą ir siūlymą prof. Radžvilui dalyvauti konkurse kitų sričių profesoriaus pareigoms užimti.
Toks Rektoriaus siūlymas, ypač atsižvelgiant į ilgalaikio VU TSPMI administracijos konflikto su V. Radžvilu kontekstą, buvo plačiai vertinamas kaip susidorojimas dėl politinių pažiūrų. Tuo VU TSPMI administraciją jau kaltino Mokslininkų Sąjunga, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas ir įvairios kitos organizacijos.
Reaguojant į studentų kreipimąsi, gegužės 22 dienos Senato sprendimu sudaryta VU TSPMI vykdytų profesoriaus konkursų vertinimo darbo grupė, o birželio 12 dieną Senatas beveik vienbalsiai pritarė šios darbo grupės išvadoms. Senato priimtu nutarimu konstatuojama, kad 1) konkursas esamoms prof. V. Radžvilo pareigoms užimti nebuvo paskelbtas; 2) [rektoriaus] 2018 m. paskelbti konkursai TSPMI profesoriaus pareigoms eiti buvo personalizuoti (sąlygos pritaikytos konkretiems asmenims – red.); 3) paaiškinimų, kodėl konkursas [V. Radžvilo esamam etatui] nebuvo skelbtas, darbo grupės nagrinėtuose dokumentuose nerasta.
Senato patvirtintose išvadose detalizuojamos konkurso sąlygos ir nustatoma, kad „pretenduoti į profesoriaus pareigas bei tenkinti šio konkurso sąlygas prof. V. Radžvilas, net ir norėdamas, objektyviai neturėjo galimybių“. Tai reiškia, kad Senatas iš esmės patvirtino viešai išsakytus kaltinimus dėl susidorojimo su prof. V.Radžvilu.“ Už Senato išvadas balsavo visi posėdyje dalyvavę Senato nariai (32 balsai „už“), išskyrus susilaikiusius studentų atstovus ir „prieš“ balsavusį patį rektorių A. Žukauską. Tai tapę tendencija, nes balsuojant dėl to, ar sudaryti išvadas pateikusią darbo grupę, gegužės 22 dieną taip pat susilaikė tik rektorius ir studentų atstovai. Paradoksalu, tačiau būtent studentų atstovai ir tik jie VU Senate darė viską, kad būtų ignoruojamas, t.y. netiriamas ir toliau nesvarstomas, dviejų šimtų VU studentų iniciatyva Senatui iškeltas klausimas. Kodėl studentų atstovai VU savivaldos organuose balsuoja prieš išreikštus studentų interesus ir ar tą darydami jie kokia nors forma konsultuojasi su pačiais studentais, kuriuos turėtų atstovauti, lieka nežinoma.
Dėl išvardytų priežasčių Senatas rekomendavo rektoriui vadovaujantis Vilniaus universiteto Statuto 15 straipsnio 8 dalimi sudaryti su prof. V. Radžvilu sutartį profesoriaus pareigoms eiti.
Priėmus šį nutarimą, rektorius pareiškė, kad nepaisys Senato sprendimo ir savo pozicijos nekeis. Kitą dieną po Senato sprendimo, birželio 13-ąją, rektorius per pasiūlė prof. V. Radžvilui metus pagal sutartį dirbti docento pareigose. Tai tiesioginis prieštaravimas Senato nutarimui. Aklai neigdamas Senato išvadas dėl konstatuotų pažeidimų skelbiant konkursą į laisvas profesoriaus vietas VU TSPMI, nepripažindamas Senato valios ir raginimo skaidriai vykdyti akademinio personalo politiką, VU rektorius pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymu priimtą VU Statutą ir tuo būdu prisiima asmeninę atsakomybę dėl VU TSPMI direktoriaus R. Vilpišausko inicijuoto ir paties rektoriaus rankomis mėginamo įvykdyti politinio susidorojimo su profesoriumi Vytautu Radžvilu.
Susidaro teisinis pagrindas atstatydinti rektorių Žukauską. Kas pagal Statutą tą galėtų inicijuoti? TeisIninkai atsiliepkite.
O organizacija negali pateikti kolektyvinio ieškinio? „Talka”, „Forumas”, „Vilniaus Sąjūdis”? Kokia nors mokslininkų draugija?
Pagal VU Statutą rektorių gali atstatydinti tik VU taryba, kuri susideda iš 11 žmonių. Nors Šimonytės ten ir nebėra, bet vis tiek didesnė jos pusė yra prožukauskiška (sprendžiant iš paskutinio balsavimo rezultatų, santykiu 7-4). Pavyzdžiui, ten priklauso „akademikas“ Subačius ir kt.
Š. m. birželio 27 d. įvyko VU Tarybos posėdis. Jame svarstytas dalies Senato narių kreipimasis dėl neskaidriai VU rektoriaus ir VU TSPMI administracijos organizuoto konkurso profesoriaus vietai užimti. Artėjant šiam posėdžiui rektorius A. Žukauskas „Lietuvos rytui“ duotame interviu teisino savo sprendimą ignoruoti Senato nutarimą, kuriuo pripažįstama, jog prof. V. Radžvilui nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti konkurse profesoriaus vietai TSPMI užimti:
lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2018/06/21/news/del-v-radzvilo-ateities-itampa-vu-rektorius-sprendima-paaiskino-bet-prasymai-nusalinti-netyla-6695199/
Prof. V. Radžvilas interviu „Lietuvos rytui“ išsamiai paaiškino VU TSPMI vykstančio jo politinio persekiojimo ir fiktyvaus konkurso organizavimo VU TSPMI aplinkybes:
lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2018/06/28/news/v-radzvilas-tai-jau-seniai-nebera-kova-del-darbo-vietos–6771261/
VU Taryba posėdyje atsisakė iš esmės svarstyti Senato narių kreipimąsi. Ji ignoravo Senato nutarimą, kuriuo pripažinta, kad prof. V. Radžvilas net ir norėdamas neturėjo galimybių dalyvauti konkurse profesoriaus vietai užimti. Rektoriaus sąmoningai paskelbtame fiktyviame konkurse ji neįžvelgė jokio VU Statuto pažeidimo. Šitaip Taryba ne tik neatsižvelgė į Senato nuomonę, bet ją ignoruodama parodė neslepiamą panieką už jį balsavusiems Senato nariams. VU rektoriui A. Žukauskui ir TSPMI administracijai leista toliau nevaržomai savivaliauti prof. V. Radžvilo atžvilgiu ir tęsti pastangas politiškai susidoroti su juo. Vengdama pagal savo kompetenciją vertinti rektoriaus veiksmus ir priimti situacijai adekvačius sprendimus, Taryba dar kartą neįvykdė savo, kaip VU aukščiausio valdymo organo, pareigos užtikrinti, kad VU būtų griežtai laikomasi universiteto Statuto ir LR įstatymų. VU Taryboje jau buvo du kartus atmesta Rektoriaus metinė veiklos ataskaita ir pagal VU Statutą jo įgaliojimai turėjo būti nutraukti. Šito nepadaryta. Todėl rektorius ne tik tęsia universitetui ir valstybei žalingas reformas, tačiau ir organizuoja personalizuotus, t. y. konkretiems VU darbuotojams pritaikytus, konkursus pareigoms užimti bei deklaruoja nuostatą ignoruoti Senato nutarimus, tuo atvirai pažeisdamas VU Statutą, kuriuo yra prisiekęs vadovautis. Ignoravusi VU Senato nutarimą, kuriuo pripažinta, kad prof. V. Radžvilui nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti konkurse į profesoriaus vietą, ir atsisakiusi aiškintis konkurso organizavimo aplinkybes, Taryba faktiškai tapo nusikalstamų verslo grupuočių interesus AM srityje ideologiškai aptarnavusio VU TSPMI administracijos ir ją palaikančio rektoriaus A. Žukausko pagalbininke ir dar vienu susidorojimo su prof. V. Radžvilu įrankiu.
Prof. V. Radžvilą siekiama pašalinti iš VU ne tik dėl tariamai „euroskeptškų“ politinių pažiūrų. Kur kas svarbesnė jo ilgamečio ujimo ir persekiojimo VU TSPMI priežastis yra ne kartą atvirai išsakyta principinės opozicija jau visą dešimtmetį Lietuvoje vykdomoms neoliberalioms aukštojo mokslo reformoms, kurių pagrindiniai iniciatoriai ir vykdytojai buvo ir iki šiol tebėra korumpuotos verslo, politikos ir akademinės bendruomenės grupuotės.
VU Tarybos sprendimas, faktiškai išreiškiantis su MGB koncernu susijusių ir jam tiesiogiai arba netiesiogiai tarnavusių universiteto akademinės bendruomenės narių valią, galėjo būti priimtas tik todėl, kad vykdant „krepšelinę“ aukštojo mokslo reformą sukurtos universitetų tarybos pačios yra sisteminė šios reformos dalis. Vykdant reformą deklaruota, kad tarybos išlaisvins universitetus iš jų savarankiškumą varžančios valdžios priežiūros ir pakeis pirmiausia jų administracijų veiklą kontroliavusias valstybines institucijas. Tačiau netruko paaiškėti, kad tikroji jų paskirtis yra kita: jos turi saugoti ir ginti ne akademinių bendruomenių, bet stambiojo ir dažnai korumpuoto verslo, taip pat kvaziakademinio verslo, interesus. Visuotinai pripažįstama, kad G. Steponavičiaus vykdyta AM reforma buvo vienas nesėkmingiausių ir žalingiausių socialinių eksperimentų atkurtosios Lietuvos istorijoje, kurį mėginama stabdyti ir nutraukti valstybiniu lygiu. Tačiau A. Žukausko vadovaujamame VU ši moraliai ir politiškai bankrutavusi reforma yra beatodairiškai tęsiama. VU Taryba ne tik nekreipia dėmesio į griaunamus šios reformos padarinius matančios ir dėl jų nerimaujančios visuomenės balsą. Kaip parodė Tarybos posėdis, jai nerūpi ir pačios VU akademinės bendruomenės nuomonė ir interesai: ji stojo ne šiai bendruomenei atstovaujančio ir jos valią reiškiančio Senato, bet aktyviu dalyvavimu korupcinėse MGB ir LLRI statytinio G. Steponavičiaus vykdytose reformose susikompromitavusios VU TSPMI administracijos bei ją remiančio rektoriaus pusėn. Vienas svarbiausių prieš dešimtmetį pradėtos reformos elementų buvo pastangos brutaliai nutildyti jos kritikus. Jie buvo ujami, šmeižiami, visais įmanomais būdais šalinami iš viešosios erdvės ir akademinio gyvenimo. Prof. V. Radžvilas visada buvo vienas iš G. Steponavičiaus „reformatorių“ grupuotei ideologiškai „nepatogiausių“ ir „labiausiai trukdžiusių“ akademinės bendruomenės atstovų. Todėl pirmieji mėginimai išstumti jį iš VU prasidėjo vos tik LLRI ir šiandien teisiamo buvusio ministro parankinis R. Vilpišauskas tapo TSPMI direktoriumi. Atrodo, sudariusi sandėrį su rektoriumi VU Taryba yra pasiryžusi visam laikui užsitraukti nenuplaunamą gėdos dėmę savo konformistiška laikysena sankcionuodama šios persekiojimo istorijos pabaigą ir atverdama kelią galutiniam susidorojimo su prof. V. Radžvilu veiksmui – savavališkam, grynai sovietiniu stiliumi ir metodais vykdomam jo pašalinimui iš universiteto.
Apie tęsiamą – dabar jau ir dėl VU Tarybos kaltės – susidorojimą artimiausiu metu bus informuotos tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos ir užsienio akademinė bendruomenė. Su vienu svarbiausių Nepriklausomybės atkūrimo ideologų ir organizatorių bei besąlygiškai valstybingumo idėją VU TSPMI ginančiu ir itin kvalifikuotu profesoriumi susidoroti nebus leista ir nepavyks. Šalies viduje šis klausimas prireikus bus sprendžiamas sąjūdiniu stiliumi ir visomis teisėtomis priemonėmis.
Vilniaus forumo koordinatorius info@ pilieciai.lt
vilniausforumas.lt bei propatria.lt
_____________________
VU reiktorius ir tokiu būdu garsina pasaulyje senojo alma mater vardą?