Šiltėjantis klimatas vis labiau apsunkina kenčiančių nuo šienligės žmonių gyvenimą. Žiedadulkės agresyvėja, o jų „audrų“ sezonas pailgėjo beveik mėnesiu. Dauguma alergiškų ligonių yra jautrūs kelioms augalų rūšims – kai kam šienligės sezonas gali tęstis nuo pavasario iki rudens.
Didėja koncentracija
Atbudus gamtai staiga užklumpa sloga, kamuoja kosulys, byra ašaros ar net išberia odą – tokiais varginančiais simptomais besiskundžiančių žmonių skaičiaus didėjimą lemia ir klimato pokyčiai.
Šį pavasarį vykusioje Amerikos alergijos, astmos ir imunologijos akademijos konferencijoje pabrėžta, kad atmosferoje kylant anglies dvideginio koncentracijai žiedadulkėse daugėja baltymų, sukeliančių alerginę slogą, akių uždegimą ar astmos priepuolius. Kaip rašo ABC News, mokslininkai tikina, kad dabar dėl klimato atšilimo šienligės laikotarpis net 27 dienomis ilgesnis nei prieš dešimtmetį, ore didėja žiedadulkių kiekis.
Dar anksčiau Europos Sąjungoje atlikti tyrimai yra parodę, kad pastaraisiais metais miestuose 60 proc. augalų gausiau išskiria žiedadulkių. Tarp pastatų jų koncentracija dar labiau padidėja. Situaciją alergiškiems žmonėms paaštrina ir oro užterštumas.
Suserga net per kelias minutes
Kuo ilgiau žmogus kontaktuoja su savo alergenais, tuo didesnė tikimybė organizmui įsijautrinti. Todėl labai svarbu anksti įvertinti šienligės riziką ir ją kontroliuoti – vengti alergeno ar imtis terapinių priemonių. Dažnai pasikartojanti šienligė gali komplikuotis bronchų astma.
„Pirmiausia atskirkite alerginę slogą nuo peršalimo, nes jų simptomai labai panašūs. Šienligės atveju gerklė būna mažiau paburkusi bei paraudusi, dažniausiai nekarščiuojama. Atkreipkite dėmesį į simptomų atsiradimo sezoniškumą. Be to, išsiaiškinkite, gal turite augalų žiedadulkėms alergiškų artimų giminių“, – patarė „Medicina practica“ laboratorijų tinklo vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.
Jis priminė, kad įkvėpęs alergiją sukeliančių žiedadulkių žmogus suserga per 5–15 min. Kvėpavimo takų gleivinė paburksta, patinsta, iš nosies teka vandeningos išskyros. Tokią reakciją sukelia žmogaus imuniteto iškreiptas atsakas į svetimas medžiagas.
Pirmą kartą reaguojant į alergeną organizme susidaro antikūnai – imunoglobulinai. Vėl patekus dirginančiai medžiagai gali prasidėti alerginė reakcija. Kartais ištinka ir alerginis šokas, kuris pavojingas gyvybei.
Gali atsekti savo alergeną
Dalis sergančiųjų šienlige patys bando atspėti, ko jiems reikia saugotis. Pasak specialisto, tai padaryti įmanoma, nes atidus ligonis gali atsekti savo alergeną. Daugiau problemų kyla, kai alergiškas žmogus yra jautrus kelioms augalų rūšims – tai dažni atvejai. Tuomet prireikia alergologų pagalbos, laboratorijose paėmus kraujo tiriamos alergenų paletės.
„Kai įtariama, kad alergiją galėjo išprovokuoti žiedadulkės, tiriama įkvepiamų alergenų paletė. Į ją įtraukti aktualiausi Lietuvoje alergenai: medžių, žolių bei javų žiedadulkės, namų erkutės, grybeliai ir kt. Jei atsigėrus pieno, suvalgius mėsos ar vaisių išberia, vargina virškinimo sutrikimai, paėmus kraujo tiriama maisto alergenų paletė. Jei nežinoma, kas sukelia alergiją, bet vargina bėrimai, kosulys, tiriama mišrių alergenų paletė“, – aiškino S. Barakauskas.
„Medicina practica“ laboratorijų tinklo sveikatos profilaktikos akcijų „Sveikink pavasarį be alergijos!“ rezultatai rodo, kad pavasarį bene daugiausiai problemų alergiškiems žmonėms sukelia lazdynų ir beržų žiedadulkės, kurių ore pasklinda milijardai.
Alergiją sukelia ir gėlės
Žiedadulkių audros ypač atakuoja, kai vienu metu pražysta daugybė augalų ir įsivyrauja sausi, vėjuoti orai. Daugiausia žiedadulkių paprastai sklando gegužės mėnesį. Tuomet žydi beržai, gluosniai, klevai, ąžuolai, skleidžiasi žolynai.
Nauja šienligės banga kyla pievose sužydėjus motiejukams, miglėms, svidrėms, kvapiosioms gardūnytėms, javams ir kt. Didelį pavojų kelia piktžolės: pelynai, varpučiai, dilgėlės. Alergijos žiedadulkėms sezonas tęsiasi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.
Kartais šienligę gali sukelti ir gėlės. Intensyvaus augalų žydėjimo metu geriau nedovanoti stipriai kvepiančių, turinčių daug žiedadulkių gėlių puokščių alergiškiems žmonėms. S.Barakausko, pastebėjimu, gėlių žiedų dulkelės yra gana stambios bei lipnios, bet viskas priklauso nuo imuniteto reakcijos. Todėl chrizantemų, rožių, hiacintų ir tulpių žiedadulkės vis tik yra įtrauktos į įkvepiamų alergenų paletę.
Beje, net 70–80 proc. žiedadulkėms alergiškų pacientų pavojų gali sukelti ir daržovės bei vaisiai. Štai jautrūs beržo žiedadulkėms pacientai gali būti alergiški obuoliams, kriaušėms, slyvoms, vyšnioms, morkoms ir kt. Nustatyta, kad kryžminės žiedadulkių ir maisto reakcijos pasireiškia beveik pusei alergiškų vaikų.
Verta prisiminti
Pirmoji efektyvi pagalba saugantis šienligės gali būti vanduo. Jis suriša ne tik smulkiausias žiedadulkes. Todėl pražydus pavojų keliantiems augalams reiktų kasdien namus valyti drėgnai, reguliariai drėkinti orą, o ant atvertų langų bei orlaidžių pakabinti sudrėkintus tinklelius. Grįžus namo iš lauko siūloma nusiprausti po dušu, pasikeisti bei išskalbti drabužius.
