V. Galindas. Kodėl turėčiau? Kodėl norėčiau? Kodėl privalėčiau? (video)

Ši žodžių jungtis lietuvių retai vartojama, o ypač bendraujant su kitais. Gal kartais tik mintyse tą pakartojame.  Regis, anglų kalboje labai dažnai sutinkame šią žodžių formą, tą pastebėjau  žiūrėdamas filmus, jų veikėjų pokalbius. Ar ne laisvo žmogaus, ilgai gyvenusio demokratiniame pasaulyje, dažnai vartojami žodžiai? Taigi, vergiškos ir baudžiaunikiškos sąmonės asmuo niekada nevartoja šių žodžių jungties, nes jo sąmonė per šimtmečius nuolankiai ir prisitaikančiai kalba kaip greičiau vykdyti gautą iš kitų, gal stipresnių ar aukščiau stovinčių, asmenų nurodymą ar užduotį.

Ar mes dažnai užduodame sau klausimus: kodėl ir kaip? O juk šie klausimai ugdo analitinį mąstymą. Pastebėjau, kad jaunoji karta slysta žinojimo paviršiumi, dėl jų žodyne nevartojamų čia išvardintų klausimų.

Praūžus „Eurovizijos“ batalijoms, man kilo klausimas: kodėl šis Europos šalių Dainų festivalis vadinasi „Eurovizija“, jeigu dainininkai (dabar visi vadinami „atlikėjais“ – taip skurdinama kalba) dainas dainuoja viena anglų kalba ir tik kai kurios šalys išdrįsta dainuoti savo tautos kalba – šiemet girdėjau tik prancūzai ir serbai dainavo savo kalba, o serbai šiuolaikinėje aranžuotėje net atliko savo etninę muziką. Buvo malonu jų klausyti, nes iš pasąmonės pažadino kažkokius pažįstamus sąskambius, o tą pažadinti geriausiai sugeba muzika, nes ji įrašyta į protėvių ir mūsų genus.

Logiškai mąstant šis dainų festivalis turėtų vadintis „Anglovizija“, todėl kitais metais taip ir vadinkime. Tačiau kyla prieštaravimas: Europos sąjungos šalys ar norėtų vadinti dainų festivalį „Anglovizija“ kai Jungtinė karalystė (Didžioji Britanija) išstojo iš Europos sąjungos, politiškai kalbant įvyko „Breksitas“ („Brexit“), labai demokratiškos valstybės visuomenės pasirinkimas – būti laisviems. Štai ką reiškia kai dauguma visuomenės užduoda sau klausimą: „Kodėl turėčiau, kodėl norėčiau, kodėl privalėčiau?“.

Tad užduokime Lietuvos atrankos festivalio rengėjams klausimus: „Kodėl turėtume, kodėl norėtume, kodėl privalėtume dainuoti angliškai, jei festivalis vadinasi „Eurovizija“ (juolab, kad IT amžiuje visi tekstai gali būti verčiami į keletą kalbų ekrane), o Europą sudaro daugiausia laisvos tautiniu pagrindu susikūrę valstybės? Europoje imperijos išnyko po Didžiojo karo, dabar šiuo pavyzdžiu turėtų pasekti dar vis esančios Azijos imperijos.

Kaip girdime žiniasklaidoje vyksta įnirtingi pokalbiai, kokie mes lietuviai esame provincija, atsilikę kaimiečiai ir pan., net nesinori tokių apibendrinančių menkinančių savo tautą žodžių kartoti, tik dėl to, kad laisvas žmogus „garsi juvelyrė ir menininkė Jurga Lago“ pasakė: „agresyvi stora boba“, įvardydama šių metų šou festivalio „Eurovizija“ nugalėtoją. Manau, kad šiųmetė nugalėtoja labai tiko, nes atstatė festivalį į šou vietą, priešingai pernykščiam nugalėtojui, kuris su savo daina buvo nukreipęs į rimtų dainų festivalį. O „garsi juvelyrė ir menininkė“ pasakė tiesą, nes nugalėtojos išvaizda ir daina bei atlikimas labai tinka šou festivaliui, žodžiu, turinys atitiko formai.

Dabar pažvelkime į vartojamus kritikės viešai parašytus žodžius: „Agresyvi“ – buvo tinkamas „pagal formą ir turinį“ dainos atlikimo įvertinmas, tiesa, galima buvo išreikšti lietuviškai „įžulus atlikimas“. Žodis „stora“ atitinka tikrovei ir tai geras lietuviškas apibudinimas. Žodis „boba“ mūsuose įgavęs neigiamą prasmę vėliau, kai įsitvirtino krikščionybė, tačiau žvelgiant giliau į mūsų senąją kultūrą, vardą „Boba“ turėjo baltų vaisingumo deivė. Tokia deivės Bobos, storos moters, kuri gali gimdyti daug vaikų, archeologų surasta skulptūra iki dabar stovi Gedimino kalno papėdėje. Todėl „garsi juvelyrė ir menininkė“ būdama laisvas asmuo ir gyvendama demokratinėje Lietuvoje galėtų klausti: „Kodėl turėčiau nesakyti tiesos?“ O žiniasklaidą klausiu: „Kodėl turėtumėte apibendrintai niekinti ir menkinti visą Lietuvos visuomenę dėl vieno žmogaus išsakytos nuomonės?“

Kita vertus, žodžiai sakomi balsu ar rašomi raštu yra mūsų dvasinės išraiškos įrankiai, todėl išmintis sako: „Vertinkite jo darbus, o ne asmenį.“

Pastebėjote kad šios mintys turi politinį prieskonį, todėl knieti paklausti mūsų išrinktųjų į Lietuvos valdžią: kada Jūs užduosite garsiai klausimus stipresniems ir skaitlingesniems:

„Kodėl turėtume, kodėl norėtume, kodėl privalėtume:
– priimti ekonominius atbėgėlius iš Afrikos ir Azijos;
– keisti lietuvių valstybinės kalbos raidyną;
– sudaryti segregacines ir diskriminacines švietimo sąlygas vienai tautinei bendruomenei;
– nestatyti paminklų savo tautos ir Lietuvos valstybės didvyriams ir istoriniems mūšiams, kurie išgelbėjo V. Europą nuo Azijos tautų antplūdžių;
– nesirūpinti augančia emigracija ir socialine atskirtimi bei nelygybe Lietuvoje?“

Taigi, kai jums kažkas nurodo ką nors daryti, visada sakykite ar pagalvokite: „Kodėl turėčiau…?“

Tai laisvo žmogaus požymis.