Nuo gegužės 11 d. Skuodo muziejuje (Šaulių g. 3, Skuodas) 13 val. vyksiančio Tomo Baranausko knygos „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ pristatymo prasideda šios ir kartu kitos – „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ – knygų pristatymai Žemaitijoje.
Knygoje „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ skelbiami svarbiausi su Kuršo nukariavimu ir jo dalybomis susiję 1230–1254 m. dokumentai originalo ir lietuvių kalba, o taip pat pateikiama glausta Kuršo nukariavimo XIII a. istorinė apžvalga, detalūs jo žemių žemėlapiai pagal 1253 m. dalybų aktus, išsamūs skelbiamų aktų geografiniai ir istoriniai komentarai. XIII a. Kuršo aktai yra unikalus baltų istorinės geografijos šaltinis, kuriam išsamumu neprilygsta jokios kitos baltų genties šaltiniai. Tai leidžia geriau pažinti XIII a. baltų žemių struktūrą ir teikia unikalių duomenų apie išnykusią kuršių kalbą.
Skuodo muziejuje dalyvaujantiems pristatyme bus nemokamai išdalintas „Kuršo aktų“ leidinys. Pristatyme dalyvaus autorius Tomas Baranauskas, kuris dar pristatys ir šviežiai išleistą knygą „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“.
Rengėjai į pristatymą kviečia mokytojus, bibliotekininkus, kultūros darbuotojus, visus besidominčius Kuršo istorija ir palikimu.
Kuršo aktai. Acta Curoniae – sumanyto išleisti leidinių ciklo „Žiemgala XIII a. dokumentuose“ trečioji dalis. Pirmasis leidinys „Žiemgalos aktai. Acta Semigalliae“ (2014 m.) buvo skirtas svarbiausiems Žiemgalos aktams, antrasis – „Sėlos aktai. Acta Seloniae“ (2015 m.) – rytinės Žiemgalos kaimynės Sėlos aktams, o rinkinys „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ skirtas vakaruose su Žiemgala besiribojančiam Kuršui.
Kuršo aktų palikimas yra pats gausiausias, o jo dalybų aktai yra išsamiausias XIII a. istorinės geografijos šaltinis visose baltų žemėse. Kuršą su Žiemgala XIII a. siejo ne tik bendra kova prieš kalavijuočius ir kryžiuočius, ne tik geografinės sąsajos (1253 m. Kuršo dalybų aktuose minimos ribinės žemės „tarp Kandavos ir Žiemgalos“ bei „tarp Skrundos ir Žiemgalos“), bet ir panašus istorinis likimas. Kuršas, kaip ir Žiemgala bei Sėla, XIII a. buvo padalintas į šiaurinę ir pietinę dalis, kurios po XIII-XIV a. kovų atiteko atitinkamai Livonijai ir Lietuvai, o vėliau – Latvijai ir Lietuvai.
„Kuršo aktai = Acta Curoniae“, parengė, vertė ir komentavo Tomas Baranauskas. – Pasvalys: Pasvalio krašto muziejus; Joniškis: Žiemių pradas „Simkala“, 2017. – 163, [1] p. ISBN 978-609-95791-1-5
„Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“. Šioje studijoje nagrinėjamas Lietuvos istorijoje nepelnytai užmirštas 1287 m. kovo 26 d. įvykęs Garuozos mūšis ir jo istorinis kontekstas, o taip pat skelbiami šį mūšį aprašantys XIII-XVIII a. šaltiniai su vertimais į lietuvių kalbą.
Autorius Tomas Baranauskas pateikia naują Garuozos mūšio ir 1279-1290 m. Žiemgaloje vykusių kovų interpretaciją, traktuodamas jas kaip Lietuvos istorijos dalį, ir kvestionuoja istoriografinį stereotipą, kad Garuozos mūšyje žiemgalių pasiekta pergalė nepakeitusi jų likimo, o 1290 m. Žiemgala neva buvusi užkariauta kryžiuočių.
Knygoje pateikiami argumentai, rodantys, kad Garuozos mūšio ir po jo iki 1290 m. vykusių kovų dėka Vokiečių ordinas buvo priverstas pasitraukti iš Žiemgalos, o pusė istorinės Žiemgalos teritorijos iki šiol tebėra Lietuvos valstybės sudėtyje. Visa tai leidžia Garuozos mūšį suvokti, kaip vieną reikšmingiausių Baltijos kryžiaus žygių mūšių ir naujai pažvelgti į iki šiol menkai pažintą XIII a. paskutinio ketvirčio Lietuvos istoriją.
Garuozos mūšis: šaltiniai ir interpretacijos / Tomas Baranauskas. Joniškis: Joniškio istorijos ir kultūros muziejus; Žiemių pradas „Simkala“, 2017. – 133, [1] p.: iliustr. ISBN 978-9955-32-390-7
PRISTATYMO RENGINIAI:
Gegužės 11 d. 13 val. Skuodo muziejus (Šaulių g. 3, Skuodas)
Gegužės 11 d. 16 val. Mažeikių muziejus (V. Burbos g. 9, Mažeikiai)
Gegužės 18 d. 13.30 val. Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka (Parko g. 7, Plungė)
Gegužės 18 d. 16 val. Žemaičių muziejus „Alka” (Muziejaus g. 31, Telšiai)
Gegužės 24 d. 14 val. Palangos kurorto muziejus (Birutės al. 34 a, Palanga)
Gegužės 24 d. 17 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda)
Gerbiamas Tomai, kada suteiksi galimybę ALKOS eteryje paviešinti tai, kad SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA YRA ĮMINTA PER 400 SENIAUSIŲJŲ KULTŪRŲ ŠALTINIŲ ir tai, kad ŠIUOSE ŠALTINIUOSE RASTOS INFORMACIJOS DĖKA YRA ATRASTI TREČIASIS IR KETVIRTASIS ŽEMĖS AŠIES FIZINIAI JUDĖJIMAI?!?!?!